Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis 50% darbingumą, paskutinė žinoma deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. sausio 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., tačiau LR BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, neturintis teistumo; 2) 2018m. birželio 07d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal LR BK 281 str. 7d.-80 MGL 3.012,80 Eur.(trijų tūkstančių dvylikos eurų ir 80 eur/ct.) dydžio bauda, paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones, dviejų metų laikotarpiui ir turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią 12.000,- Eur.(dvylikos tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) pinigų sumą; 3) 2021m. gruodžio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal LR BK 145 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 2022m. liepos 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmės buvo pakeista areštu 90(devyniasdešimčiai) parų, du paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022m. spalio 14d., apie 17⁰⁵ val., dienos metu, kaltinamasis T. M. viešoje vietoje, t.y. užėjęs į parduotuvę „ Mini Market “, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), įkyriai kibo prie pil. M. D., kurio atžvilgiu išsakė necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „ nachui, blet, gaidy “, po ko jiems išėjus į lauką, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, užsipuolęs nukentėjusįjį M. D. prie parduotuvės, pastarajam tyčia su kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo M. D. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytas nosies kaulų lūžimas, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata nukentėjusiajam M. D. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis T. M.) viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo M. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe policijai rašytame protokole-pareiškime užfiksuotų parodymaų, matyti, kad 2022m. spalio 14d., apie 17⁰⁵ val., jis kartu su savo draugu-pil. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs apsipirkti į parduotuvę „ Mini Market “, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Jiems įėjus į parduotuvę, netrukus į parduotuvę užėjo dar keli vyrai. Vienas iš tų vyrų, priėjęs, pradėjo jam sakyti, kad jis yra antros eilės dėdė, tačiau jis tą asmenį matė pirmą kartą, nes prieš tai sutikęs nebuvo. Tas vyriškis buvo plikas, apie 1,80 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, kuris vilkėjo tamsią mėlyną striukę ir mūvėjo tamsios spalvos sportines kelnes. To vyriškio draugas taip pat buvo apie 1,80 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuris vilkėjo rudą striukę ir mūvėjo mėlynos spalvos džinsais. Antras vyriškis, kuris stovėjo parduotuvės krašte, nieko jam nesakė, tačiau pirmasis vyriškis ir toliau nuo jo neatstojo. Akivaizdžiai matėsi, kad tiek šis vyriškis, tiek ir jo draugas yra neblaivūs, nes elgėsi neadekvačiai, buvo agresyviai nusiteikę, sklido alkoholio kvapas. Jis tam plikam vyriškiui pasakė, kad šis nuo jo atstotų, teigdamas, kad jis nėra joks jo giminaitis, nes tiesiog to vyriškio nepažįsta. Žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Tas plikas vyriškis buvo pristojęs tik prie jo, o jo draugui J. nieko nesakė. Jų konfliktą girdėjo tuo metu parduotuvėje dirbusios pardavėjos, kurios pasakė, kad baigtų konfliktuoti, o ar daugiau ką nors būtų jiems sakiusios, dabar jis neatsimena. Parduotuvėje kitų asmenų be jų ir pardavėjų daugiau nieko nebuvo. Prie jo priskabinęs plikas vyriškis ir toliau nenurimo, parduotuvėje pradėjo šūkauti, vartojo necenzūrinius(įžeidžainčius) žodžius: „ nachui, blet gaidy “. Jis tam vyriškiui liepė eiti iš parduotuvės ir šūkauti lauke. Apsipirkę, jis su draugu J. pasuko išėjimo link. J. ėjo pirmas, o jis jam iš paskos. Jau buvo išėjęs į lauką, kai pajuto, kad jį kažkas pagriebė už viršutinių rūbų. Atsisukęs pažiūrėti kas vyksta, pamatė, kad tai tas pats vyriškis, kuris prie jo kabinėjosi parduotuvėje, tačiau pastarajam net nespėjo nieko pasakyti, kai pajuto smūgį į veido sritį. Nuo suduoto smūgio jis parkrito ant žemės. Pajuto fizinį skausmą nosies srityje, iš kurios jam pradėjo bėgti kraujas. Atsikėlęs, bandė tą vyriškį pasivyti, kuris pradėjo šalintis (duomenys neskelbtini) link. Tas vyriškis jam dar kažką sakė, bet jis nebegirdėjo, nes labai skaudėjo nosį ir to vyriškio toliau nebesivijo. Su tuo vyriškiu kartu buvęs jo draugas dar pastovėjo kelias minutes, siūlė susitarti, kad nebūtų kviečiama policija. Jis į to vyriškio draugo žodžius nereagavo, tik liepė pasilikti ir išsiaiškinti, kai atvyks policijos pareigūnai. Tačiau ir tas kitas vyriškis nepasiliko ir pasišalino iš įvykio vietos. Jo draugas J. iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė jam pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir nuvežė į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ skubios pagalbos-priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjęs gydytojas jam diagnozavo nosikaulio lūžį. Dėl buvusio stipraus nosies patinimo jam negalėjo nieko daryti, o gydymas buvo tęsiamas, tik atslūgus tinimui. Daugiau apie įvykį jis nieko papasakoti negali(b.l. 1-4, 53-56, t. 1). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis M. D., atliekant ikiteisminį tyrimą, patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju M. M. metu(b.l. 81-85, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo J. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2022m. spalio 14d. jis kartu su savo draugu-pil. M. D. automobiliu „ VW Golf “ buvo atvykę į Ukmergės miestą apsipirkti. Grįždami į Anykščių rajoną, nusprendė apsipirkti (duomenys neskelbtini) pagrindinėje gatvėje esančioje parduotuvėje. Apie 17¹⁵ val. sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, kur palikę automobilį, nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje pirko brendžio butelį, už kurį mokėjo M. Stovint prie prekystalio, į parduotuvę atėjo du akivaizdžiai neblaivūs vyriškiai. Vienas iš tų vyriškių buvo plikas, apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio ir svėrė apie 85 kg, kuris buvo apsivilkęs ryškiai mėlynos spalvos striukę ir mūvėjo tamsiai pilkas sportines kelnes. Antras vyriškis buvo tamsiai rudų plaukų, neskusta barzda, apie 50 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio ir 70 kg svorio, kuris vilkėjo dėmėtą tamsiai žalios spalvos švarką, o ant galvos buvo užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu. Daugiau tų vyriškių požymių neatsimena. Vyriškis plikai skusta galva, priėjęs prie jo ir, apkabinęs jį per pečius, kažką nerišliai jam sumurmėjo, po ko abu vyrai nuėjo prie jo draugo M., kuris tuo metu atsiskaitinėjo už perkamą brendžio butelį. Abu vyrai ėmė kalbinti jo draugą M., pastarajam sakydami, kad yra jo tėvo pažįstamo pažįstami. Jo draugas M. į tų vyrų žodžius atsakė, jog jis nieko nepažįsta, paprašydamas, kad šie vyriškiai paliktų jį ramybėje. Vyriškiai pradėjo garsiai rusiškai keiktis, tačiau, kaip tiksliai keikėsi, dabar neatsimena. Nusipirkę brendžio butelį, jie su draugu M. išėjo iš parduotuvės, t.y. jo draugas M. ėjo pirmas, o jis jam iš paskos. Jiems įkandin iš parduotuvės išėjo ir jau minėtas plikas vyriškis. Jiems išėjus iš parduotuvės ir nulipus laiptais, minėtas plikas vyriškis su ranka čiupo jo draugui M. už peties ir, šiam atsisukus, vieną kartą su kumščiu smogė draugui M. į veido sritį. Po smūgio jo draugas M. nukrito ant žemės, o jo rankoje neštas brendžio butelis iškrito ant grindinio ir sudužo. Nugriuvęs, jo draugas M. iš karto kėlėsi, buvo susiėmęs už nosies, iš kurios bėgo kraujas. Tas plikas vyriškis dar bandė pulti jo draugą M., bet jis atsistojo tarp jų ir neleido muštis. Draugo M. prašomas jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pagalbą. Išgirdęs, kad kalbama su policija, tas plikas vyriškis ėmė šalintis, nubėgdamas pagrindine gatve link Anykščių. Tą vyriškį dar bandė vytis jo draugas M., tačiau dėl sužalotos nosies greitai nustojo jį persekioti. Laukiant atvykstant pagalbos, jis kalbėjosi su draugu M., kuris jam sakė, kad labai skauda nosį ir negali kvėpuoti per vieną šnervę. Jis matė, kad jo draugo M. nosis kraujuoja, yra sutinusi. Atvykus medikams ir policijos pareigūnams, jis kartu su sužalota savo draugu M. važiavo į Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Medikai jo draugui M. D. suteikė pirmąją medicininę pagalbą, kurie konstatavo nosies lūžį ir išleido gydytis į namus(b.l. 88-90, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos N. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji yra parduotuvės „ Mini Market “, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoja. 2022m. spalio 14d. ji buvo savo darbo vietoje, t.y. parduotuvės „ Mini Market “ patalpose. Galimai apie 17⁰⁰ val., tikslaus laiko dabar neatsimena, būnant sandėlio patalpose, ji išgirdo triukšmą, tarp žmonių vykusį konfliktą parduotuvės prekybos salėje. Tuo metu prie prekystalio buvo jos kolegė-pil. B. D.. Išgirdus triukšmą, ji atėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė du jaunuolius ir du vyriškius, kurie dėl kažko konfliktavo, tarpusavyje apsižodžiavo. Kaip suprato, jaunuoliai buvo atvykę dviese, o ir tie vyrai irgi atvyko dviese, t.y. jie buvo iš atskirų kompanijų. Vienas iš tų vyriškių iš matymo jai yra pažįstamas asmuo, nes kiek ji žino, tai yra buvęs (duomenys neskelbtini), kurio vardas lygtai yra T., o pavardės nežino. Kaip tas jai iš matymo pažįstamas vyriškis buvo apsirengęs, dabar jau neatsimena, tačiau jis yra stambaus, kresno kūno sudėjimo, praplikęs, stambių veido bruožų, o kitas vyras buvo liesesnio kūno sudėjimo. Jaunuoliai jai nebuvo matyti, vienas iš kurių jai įsiminė, nes buvo su barzda, tamsių plaukų ir tamsesnio gymio, o kitas jaunuolis atrodė už draugą jaunesnis. Kaip išsivystė tarp vyrų konfliktas, ji pradžios nematė. Matė tik tai, kad iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu T. elgėsi labai agresyviai jaunuolio su barzda atžvilgiu. Konfliktas vyko tik tarp vyriškio, vardu T., ir to jaunuolio su barzda. Girdėjo, kaip iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu T. pakeltu tonu sakė: „ jei nori būt buldozeris, einam, ji tave padarys buldozeriu “, kuris provokavo tą jaunuolį, dar sakydamas: „ einam į lauką, einam davai į lauką, pasikalbėsim “, į ką tas jaunuolis su barzda atsakęs: „ gerai, einam “. Kadangi su kolege B. matė, jog gali įvykti muštynės, jos bandė tuos vyriškius raminti žodžiu, kolegė B. net mėgino moralizuoti, kad buvęs (duomenys neskelbtini) neturėtų taip elgtis, tačiau niekas jų neklausė, todėl jos liepė tiems vyriškiams eiti į lauką, nes parduotuvėje konfliktuoti negalima. Tas jaunuolis su barzda buvo nusipirkęs nepigų alkoholinio gėrimo butelį, kurį laikė rankoje. Kadangi buvo iš matymo pažįstamo vyriškio, vardu T. kvietimas į lauką, vyriškiai išėjo iš parduotuvės, tačiau, ar visi išėjo, dabar neatsimena, bet, kad išėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu T. ir tie jaunuoliai, tai tikrai. Pačių muštynių ji nematė. Po kelių minučių jai kolegė B. tik pasakė, kad „ va, susimušė, reiks eiti sušluoti šukes “. Ji pati nėjo žiūrėti, kas ten įvyko, nes bijojo, kad ir jos neužkabintų. Kai išėjo į lauką, pamatė ant trinkelių gulintį sudužusį butelį, kurį buvo nusipirkęs tas jaunuolis su barzda, taip pat ant trinkelių buvo galimai kraujo dėmės. Tada pamatė ir patį jaunuolį su barzda, kurio veidas buvo kruvinas. Prie parduotuvės buvo likę abu jaunuoliai ir iš parduotuvės dar išėjo kitas vyriškis, kuris buvo atėjęs kartu su iš matymo pažįstamu vyriškiu, vardu T. Patį iš matymo pažįstamą vyriškį, vardu T. ji matė tik nueinantį pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Tas kitas vyriškis dar buvo priėjęs prie to nukentėjusio jaunuolio, kažką dar pakalbėjo, o paskui irgi nuėjo paskui iš matymo pažįstamą vyriškį, vardu T. Jaunuoliai liko prie parduotuvės ir išsikvietė policiją. Kaip suprato iš bendrų aplinkybių, iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu T. galimai sudavė į veidą jaunuoliui su barzda. Daugiau nieko pridurti neturi(b.l. 98-101, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2022m. spalio 14d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2022m. spalio 14d., apie 17²⁸ val., dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėju V. Prėniu, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš penkias minutes prie parduotuvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pranešėjo draugą sumušė nepažįstamas asmuo. Buvo pasakyta, kad vyras patyrė nosies traumą, kuri galimai lūžo. Smurtavęs asmuo pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas-pil. J. S. ir nukentėjusysis-pil. M. D., kurie paaiškino, kad parduotuvės patalpose įvyko žodinis konfliktas su dviem nepažįstamais vyrais. Apsipirkus parduotuvėje ir išėjus į lauką, vienas iš vyriškių M. D. trenkė į nosį. Pradėjus kviesti policiją, mušeika pasišalino (duomenys neskelbtini) kryptimi, o kitas vyriškis dar pastovėjo, tačiau po keletos minučių irgi pasišalino. Abu vyriškiai buvo vyresnio amžiaus, vienas iš kurių buvo stambesnio kūno sudėjimo, apie 1,80 cm ūgio, plikas, vilkėjo mėlynos spalvos striukę, o kitas vyriškis vilkėjo rudos spalvos striukę ir buvo su kepure. Pavažiavus (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o po to link (duomenys neskelbtini), aprašyti asmenys pastebėti nebuvo. Nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusiajam M. D. matėsi akivaizdūs sužalojimai, buvo patinusi nosis, iš kurios bėgo kraujas. Buvo pabendrauta su parduotuvės pardavėja B. D., kuri paaiškino, kad girdėjo tik buvusį konfliktą parduotuvėje, o kas vyko lauke, ji nematė. Pardavėja nurodė, jog tų vyriškių nepažįsta, dar minėjo, kad tie vyriškiai retkarčiais ateina į parduotuvę. Buvo pasakyta, kad dėl vaizdo stebėjimo kamerų peržiūros atsakingas yra parduotuvės savininkas-pil. D. G.(b.l. 33, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos reikalavimo dėl vaizdo įrašų pateikimo matyti, kad 2022m. spalio 18d. iš parduotuvės Mini Market “, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pareikalauta pateikti parduotuvės vidų ir teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuotas 2022m. spalio 14d., apie 17⁰⁵ val., įvykęs konfliktas parduotuvės viduje ir šalia parduotuvės, lauke. Pateiktas DVD kompaktinis diskas(laikmena) su vaizdo įrašų, užfiksavusių konfliktą, failais yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 35-36, baltas vokas, esantis b.l. 37, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, 2022m. spalio 19d., 16¹⁴ val.-2022m. spalio 20d., 09²³ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., panaudojus tarnybinį kompiuterį, buvo peržiūrėti trys vaizdo įrašų failai, kuriuose užfiksuotas parduotuvės „ Mini Market “, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vidus ir šalia parduotuvės esanti aikštelė.

Iš teisme paskelbto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. D. 2022m. spalio 14d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotą jo ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašą. Minėtame medicininiame dokumente užfiksuota, jog nukentėjusysis M. D. 2022m. spalio 14d., 18⁰² val., atvykęs apžiūrai į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jį apžiūrėjusiam budinčiam gydytojui buvo nurodęs, jog šiandien buvo sumuštas, skundžiasi nosies skausmu, iš dešinės šnervės bėga kraujas. Nukentėjusiojo apžiūros metu buvo konstatuota, jog nosis patinusi, deformuota, palpuojant skausminga, dešinėje šnervėje negausus kraujavimas. Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, buvo konstatuotas nosikaulio lūžis(b.l. 67-70, t. 1).

LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str., neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, t.y. jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos(veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta-viešoji vieta, t.y. viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei jiems netrukdyti. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, paties kaltinamojo T. M. žodžiais, 2022m. spalio 14d. jis su reikalais buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Pasak kaltinamojo T. M., eidamas į miestelyje esančią privačią parduotuvę, kad nusipirkti pavalgyti, pakeliui sutiko išgėrusį iš matymo pažįstamą vyriškį, su kuriuo kartu užėjo į parduotuvę. Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu, kai į parduotuvę užėjo kaltinamasis T. M., joje dar buvo nukentėjusysis M. D. su draugu-parodymus byloje davusiu liudytoju J. S., kurie parduotuvėje pirko alkoholinio gėrimo butelį. Kaltinamajam T. M. be jokios priežasties prisikabinus prie nukentėjusiojo, tarp pastarojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyrai vienas kitam pradėjo replikuoti, o kaltinamasis nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu vartojo ir necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Kad išsiaiškinti santykius, abiems konflikto dalyviams išėjus į lauką, kaltinamasis T. M., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nes, pasak paties kaltinamojo, dar būnant parduotuvėje, nukentėjusysis M. D. jam pasakęs: „ išeik į lauką ir gausi su buteliu į galvą “, o jo(kaltinamojo T. M.) prigimtis neleidžia jam būti žeminamam, ko pasekoje kaltinamasis T. M., užsipuolęs nukentėjusįjį prie parduotuvės, pastarajam tyčia su kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, taip sulaužydmas nosį. dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo M. D. asmenį pasekoje pastarasis buvo nesunkiai sužalotas, t.y. nuo suduoto smūgio buvo sulaužyta nosis. Tokiu būdu kaltinamasis T. M. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, piktybiškai tyčiodamasis ir kartu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei rodydamas aiškų elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, viešoje vietoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nukentėjusįjį M. D. sumušė, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo M. D. asmenį pasekoje pastarasis buvo nesunkiai sužalotas.

Nors LR BK 284 straipsnis ima apsaugoti tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata ir nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad, kaltinamajam T. M. pavartojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo M. D. asmenį, t.y. po suduoto smūgio į nosį, pastarajam buvo padarytas nosies kaulų lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(b.l. 67-76, t. 1). Kadangi kaltinamojo T. M. nusikalstamo elgesio padariniai atsirado dėl jo padarytų įžūlių chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje, o iš visų galimų sveikatos sutrikdymų LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiems padariniams kilus, kaltinamojo T. M. padaryti nusikalstami veiksmai pagal atsiradusias pasekmes, t.y. dėl padaryto sužalojimo buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaip idealioji sutaptis, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 8p., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., požymius, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. M. pareikštame kaltinime buvo inkriminuojama ir sunkinanti aplinkybė-„ veikos padarymas esant neblaiviam “.

Duodamas parodymus byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos proceso metu), kaltinamasis T. M. parodė, kad 2018 metais jis patyrė mikroinfarktą, vėliau jam buvo atlikta kraujagyslių šuntavimo operacija, po ko jam pastoviam vartojimui buvo išrašyti stiprūs kraujagysles plečiantys vaistai, kuriuos jis gėrė įvykio dieną, todėl, kaltinamojo žodžiais, galimai nukentėjusiajam atrodė, jog jis buvo išgėręs, tačiau įvykio dieną jis buvo blaivas ir nebuvo apsvaigęs nei nuo alkoholio, nei nuo dar kokių nors psichiką veikiančių medžiagų. Šios kaltinamojo T. M. aiškinamos aplinkybės nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, kurie nenuginčijamai patvirtintų kaltinamojo T. M. neblaivumo faktą, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, juolab, kad kaltinamasis po konflikto iš įvykio vietos pasišalino ir įvykio dieną sulaikytas nebuvo, todėl, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, pastarajam atlikti blaivumo testą galimybės nebuvo.

Kadangi byloje nėra jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis T. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį M. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš kaltinimo kaltinamojo T. M. atžvilgiu yra pašalintina sunkinanti aplinkybė-

„ veikos padarymas esant neblaiviam “.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. D. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį bendroje 2.035,- Eur.(dviejų tūkstančių trisdešimt penkių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 62-66, t. 1).

Viename iš nuotolinių teismo posėdžių, kuris įvyko 2023m. vasario 02d., dalyvavęs nukentėjusysis M. D. buvo nurodęs, jog kaltinamasis T. M., su kuriuo jis susitaikė, jam nusikaltimu padarytą žalą atlygino ir jis kaltinamajam daugiau jokių turtinių pretenzijų neturi, ką patvirtina ir teismui pateiktas nukentėjusiojo rašytas susitaikymo protokolas(b.l. 41, t. 2).

Kadangi nukentėjusysis M. D., būdamas pilnametis ir veiksnus asmuo, atsisakydamas savo ieškininių reikalavimų, pilnai ir laisvanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nepažeidžia nei bylos proceso dalyvių, nei kitų asmenų interesų, baudžiamoji byla nukentėjusiojo M. D. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 108,65 Eur.(vieno šimto aštuonių eurų ir 65 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo M. D. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 21-23, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kurios atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, 2022m. vasario 21d. elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime informuodama teismą apie PSDF biudžetui atlygintą turtinę žalą, kartu nurodė, kad ji atsisako byloje savo buvusio pareikšto civilinio ieškinio(b.l. 40, t. 2). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nukentėjusio juridinio asmens atsisakymas nuo byloje buvusių pareikštų turtinių reikalavimų nepažeidžia nei šalių, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl baudžiamoji byla Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, pareikšto civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamojo T. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis T. M. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas, numatytas LR BK 138 str. 2d. 8p., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), o veika, numatyta LR BK 284 str.,-prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam T. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvo teistas du kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal paskutinįjį įsiteisėjusį nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1617-1151/2021, kuri vėliau buvo pakeista į areštą, vykdymo metu padarydamas kelis naujus nusikaltimus(b.l. 133-145, t. 1, b.l. 21-25, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo T. M. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis T. M. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistas, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis T. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą skirti jam galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis T. M. dar ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai atlygino tiek nukentėjusiam asmeniui nusikaltimu padarytą žalą, tiek ir, kaip netiesioginę žalą, valstybės patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Sankcijoje už vieną iš kaltinamajam T. M. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 2d. 8p., yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis T. M. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, kuriam kaip (duomenys neskelbtini), yra taikytini griežtesni elgesio taisyklių reikalavimų ir atsakomybės standartai, vertinant tai, kad kaltinamasis T. M. šiuo metu dar realiai atlieka jam paskirtą arešto bausmę pagal 2022m. liepos 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria kitoje jau buvusioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021m. gruodžio 03d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą(b.l. 21-25, t. 2), teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, veikų padarymo aplinkybes ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes, bet ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmės paskyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų efektyvus ir pasiektų baudžiamojo įstatymo numatytus tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis T. M. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, už abi padarytas veikas paskyrus sankcijose numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo T. M. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad pagal 2022m. liepos 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, taikant LR BK 65 str. nuostatas, kaltinamajam T. M. už ankstesnę veiką jau buvo paskirta maksimalios trukmės, t.y. 90(devyniasdešimties) parų, arešto bausmė, kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, šioje baudžiamojoje byloje už naujai padarytus nusikaltimus yra paskirtina tik griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, kartu atsižvelgus tiek į kaltinamojo, kaip neįgalaus asmens, sveikatos būklę, tiek ir į nukentėjusiojo išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo T. M. atžvilgiu taikymo, pasak kurio, jis su kaltinamuoju susitaikė, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. M. yra paskirtina ženkliai mažesnė galutinė bausmė nei įstatymo numatytos bausmės už padarytą sunkesnį iš nusikaltimų bausmės vidurkis(LR BK 50 str., 61 str. 1-3d.d., 63 str. 2d. ir 5d. 1p.). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. M. paskirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Kartu prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos laisvės atėmimo bausmės visiško sudėjimo būdu yra pridėtina paskirtos ir nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos arešto bausmės dalis pagal 2022m. liepos 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria kitoje jau buvusioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021m. gruodžio 03d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, bendrintinos arešto bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles(LR BK 64 str. 1-2d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “ ir 2d.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. M., kaip asmeniui, atliekančiam paskirtą arešto bausmę kitoje jau buvusioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, šioje baudžiamojoje byloje jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Kadangi kaltinamasis T. M., kaip recidyvistas, yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl galutinės laisvės atėmimo bausmės už padarytas veikas paskyrimo, kaltinamajam T. M., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje baudžiamojoje byloje yra paskirtina griežčiausia kardomoji priemonė-suėmimas(LR BPK 123 str. 6d., 233 str. 5d.).

Kaltinamojo T. M., kaip suimto asmens, šiuo metu dar realiai atliekančio jam paskirtą arešto bausmę pagal anksčiau jau buvusį priimtą baudžiamąjį procesinį sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo metu atsisakė gynėjo paslaugų, interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėja(b.l. 113-114, 123-124, t. 1, b.l. 15-16, 18A, 27-28, t. 2).

Baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme metu 2023m. vasario 20d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam T. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 205,- Eur.(dviejų šimtų penkių eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 36-38, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis T. M. yra neįgalus asmuo, kuris pagal 2022m. liepos 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria kitoje jau buvusioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021m. gruodžio 03d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, šiuo metu realiai dar atlieka jam paskirtą arešto bausmę(b.l. 21-25, t. 2). Kadangi kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris pastarajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo T. M. dabartinę esamą turtinę padėtį iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo T. M. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 str.str., 303 str. 4d., 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 138 str. 2d. 8p.-laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

-pagal LR BK 284 str.-laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam T. M. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 1-2d.d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti 2022m. liepos 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria kitoje jau buvusioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021m. gruodžio 03d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, paskirtos ir nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos arešto bausmės dalį-3(tris) paras arešto, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir galutinę bausmę paskirti šešis mėnesius ir tris dienas laisvės atėmimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam T. M. baudžiamojoje byloje paskirti kardomąją priemonę-suėmimą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023m. kovo 10d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiojo M. D. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Baudžiamąją bylą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turėtų nukentėjusiojo M. D. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo T. M. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-DVD kompaktinį diską(laikmeną) su vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam T. M.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.