Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir R. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys O. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo O. D. neprieštaravo pareiškėjų prašymui, patvirtino, kad pareiškėjai apie realią paveldėjimo teisę, atsiradusią po jų motinos mirties, sužinojo iš jos, o ji apie tai sužinojo, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos B. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo R. K. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, t. y. žemių, į kurias atkurta nuosavybės teisė po jo mirties. Nurodė, kad ginčo tarp jos ir pareiškėjų dėl palikimo nėra.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad palikimas atsirado po pareiškėjų V. L. ir R. B. motinos D. B. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Mirusiosios D. B. vaikai, jos mirties dieną buvę nepilnamečiais, R. B. ir V. L. yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau pagal susiformavusią teisminę praktiką termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdami į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjų nurodytos priežastys – pareiškėjai motinos mirties dieną buvo nepilnamečiai, mirusi motina mirties dieną jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturėjo, pareiškėjai apie jų motinos priimtą palikimą po jos tėvo R. K. mirties (duomenys neskelbtini) nežinojo, be to, R. K. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos ir įregistruotos jau po jo ir pareiškėjų motinos mirties nagrinėjamoje byloje pripažintinos svarbiomis.

Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, sužinoję apie realią galimybę įgyvendinti paveldėjimo teisę nedelsdami kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir tai yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnis). Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes suinteresuoti asmenys neprieštarauja termino atnaujinimui, ginčo dėl palikimo šiuo metu nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jų motinos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.