Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir Institucija) 2025 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) arba sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą iki 50 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį yra formalios sudėties ir jai kilti pakanka nustatyti deklaracijų nepateikimo ar pavėluoto pateikimo faktą, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių deklaracijos nebuvo pateiktos. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas nepateikimo aplinkybes, teismas sprendė, kad jos nepanaikina juridinio asmens vadovui tenkančios pareigos užtikrinti deklaracijų pateikimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bandymai pateikti deklaraciją elektroniniu būdu, kai deklaracija buvo užpildyta netinkamai ir nepriimta informacinėje sistemoje, nelaikytina deklaracijos pateikimu teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, kad bandymas pateikti deklaraciją ar atlikti techninius pateikimo veiksmus nėra tapatus deklaracijos pateikimui, todėl konstatavo, kad deklaracija nebuvo pateikta.

5. Teismas taip pat nustatė, kad A. V. anksčiau jau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir jam buvo taikytas įspėjimas, todėl nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, kas pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

6. Įvertinęs nustatytas deklaracijų nepateikimo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei nenustatęs pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą, o A. V. skundą atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2024 m. nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių, nes apeliantui nebuvo perduota buhalterinė dokumentacija, taigi jis ne tik negalėjo pateikti deklaracijos, bet ir negali būti laikomas pažeidęs įstatymą, nes formalus netikslių duomenų pateikimas būtų užtraukęs galimai dar didesnę administracinę atsakomybę;

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) arba ją pakeisti, sumažinant paskirtą administracinę nuobaudą nuo 300 Eur iki 50 Eur. Apeliacinio skundo motyvai susiję su administracinio nusižengimo sudėties nebuvimu ir paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumu.

Dėl argumento, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių

11. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija nebuvo pateikta dėl jam neperduotos buhalterinės dokumentacijos, nepaneigia pareigos pateikti deklaraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir neišskiria šio atvejo kaip neatitinkančio ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties. Administracinė atsakomybė pagal šią normą kyla dėl deklaracijos nepateikimo fakto, o administracinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė apima pareigos neįvykdymą, neatsižvelgiant į nepateikimo priežastis ar asmens subjektyvų vertinimą dėl galimų teisinių pasekmių pateikus neišsamius ar netikslius duomenis. Pagal ANK 7 straipsnį administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo. Aplinkybė, kad deklaracija nebuvo pateikta ne siekiant tyčia pažeisti įstatymą ar išvengti mokestinių prievolių, o dėl to, kad, apelianto teigimu, jam nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, savaime nepaneigia administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės ir neeliminuoja administracinės atsakomybės. Duomenų byloje, patvirtinančių, kad apeliantas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų siekdamas gauti buhalterinės apskaitos dokumentus iš buvusio vadovo (pavyzdžiui, kreipimosi į buvusį vadovą raštu, pretenzijų teikimo ar kreipimosi į teismą dėl dokumentų išreikalavimo) ar užtikrinti deklaracijos pateikimą teisės aktų nustatyta tvarka, nenustatyta. Pasyvus laukimas nelaikytinas objektyvia priežastimi, atleidžiančia nuo įstatyminės prievolės vykdymo, todėl administracinio nusižengimo sudėtis šiuo atveju yra įrodyta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad deklaracija nebuvo pateikta dėl to, kad jam nebuvo perduoti buhalteriniai apskaitos dokumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad deklaracija buvo teikta po teisės aktuose nustatyto termino ir buvo užpildyta netinkamai. Apie tai deklaracijos pateikėjas buvo informuotas VMI elektroninėje sistemoje, tačiau nustatytos klaidos nebuvo ištaisytos, dėl ko deklaracija nebuvo užregistruota kaip pateikta. Šių aplinkybių neneigia ir apeliantas.

14. Apelianto teiginys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracija buvo pateikta, tačiau nepriimta dėl VMI informacinės sistemos veikimo ypatumų ar galimų sutrikimų, nepaneigia ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Pagal šią normą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinė atsakomybė kyla už metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą mokesčių administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka. Deklaracijos pateikimo pareiga laikoma įvykdyta ne tuomet, kai atliekami techniniai deklaracijos įvedimo veiksmai VMI elektroninėje sistemoje, o tik tada, kai deklaracija yra tinkamai užpildyta pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir faktiškai priimta bei užregistruota mokesčių administratoriaus VMI elektroninėje sistemoje. Deklaracijos nepriėmimas ir neužregistravimas reiškia, kad pareiga pateikti deklaraciją teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įvykdyta. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad deklaracija nebuvo pateikta įstatyme nustatytu terminu iki 2025 m. birželio 16 d. Pirmasis bandymas pateikti deklaraciją buvo tik 2025 m. liepos 17 d., vėliau apeliantas ją teikė dar du kartus 2025 m. rugsėjo 24 d., 2025 m. gruodžio 2 d. ir visus tuos kartus deklaracijos buvo atmestos. Ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma.

15. Byloje taip pat nenustatyta, kad apeliantas, sužinojęs apie deklaracijos nepriėmimą ir VMI elektroninėje sistemoje nurodytus konkrečius jos trūkumus, būtų po pirmojo pateikimo nedelsdamas ėmęsis veiksmų šiems trūkumams pašalinti, deklaracijai patikslinti ar ją pateikti iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pateiktose deklaracijose buvo konkrečių klaidų, apie kurias apeliantas buvo informuotas VMI elektroninėje sistemoje, todėl tai paneigia skundo teiginius, jog deklaracijos nebuvo užregistruotos dėl galimų VMI elektroninės sistemos techninių trikdžių. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad apeliantas atliko tik techninius veiksmus deklaracijoms teikti (po nustatyto termino), tačiau jos buvo atmestos ir neužregistruotos, savaime nepaneigia pareigos pateikti deklaracijas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, kadangi įstatymo nustatytu terminu reikalaujamas deklaracijų pateikimo rezultatas nebuvo pasiektas.

16. Pažymėtina, kad apeliantas turi juridinių asmenų vadovavimo patirtį ir baudos skyrimo laikotarpiu vadovavo keliems juridiniams asmenims, įskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jis anksčiau jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, todėl privalėjo suvokti juridinio asmens vadovui tenkančias pareigas, susijusias su finansinės apskaitos organizavimu ir mokesčių deklaracijų pateikimo užtikrinimu, bei šių pareigų nevykdymo teisines pasekmes.

Dėl argumento, kad paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga apelianto turtinei padėčiai

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jam paskirta 300 Eur bauda yra neproporcinga apelianto turtinei padėčiai, atsižvelgiant į tai, jog jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir turi kreditorinių įsipareigojimų bei iš jo vykdomas išieškojimas.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą arba administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas anksčiau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir jam buvo taikytas įspėjimas, o nagrinėjamas nusižengimas padarytas nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Ši aplinkybė pripažinta atsakomybę sunkinančia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinės nuobaudos švelninimas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, galimas tik nustačius išimtinių aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas švelninti administracinę atsakomybę, nenustatyta. Nors apeliantas nurodo sudėtingą turtinę padėtį, vien finansiniai sunkumai ar nedarbo faktas savaime negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ypač tais atvejais, kai asmuo anksčiau jau buvo baustas už tos pačios rūšies administracinį nusižengimą, tačiau tai nepadėjo užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymosi.

20. Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pakartotinumą, apelianto asmenybę ir tai, kad ankstesnė švelnesnė poveikio priemonė nepasiekė prevencinio tikslo, darytina išvada, jog paskirta 300 Eur dydžio bauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir yra būtina siekiant administracinės atsakomybės tikslų, todėl pagrindo mažinti paskirtą administracinę nuobaudą ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nenustatyta. Dėl to nėra jokio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir keisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.