Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. M., neturėdamas teisės vairuoti, nes LR Vyriausybės nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigęs papildomų vairuotojų mokymų, 2015-01-23 apie 21.00 val., Universiteto g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį Dacia Logan, v/n (duomenys neskelbtini) judėdamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį Audi S8 v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. M. M. paaiškino, kad neturėdamas teisės vairuoti, 2015-01-23 d. apie 21.00 val. Universiteto g. 7, Vilniuje, vairavo automobilį Dacia Logan. Jis neneigė, kad važiuodamas atbuline eiga galėjo kliudyti nukentėjusiojo G. T. stovintį automobilį Audi, ko pasėkoje ant abiejų transporto priemonių bamperių galėjo likti tam tikri apgadinimai, tačiau laikėsi kategoriškos nuomonės, kad važiuodamas atbuline eiga nejuto, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su kita transporto priemone ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. M. M. M. teisme patvirtino, kad susitarė nukentėjusiuoju G. T. dėl žalos atlyginimo ir dalį sutartos pinigų sumos jau sumokėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. T. teismui paaiškino, jog 2015-01-23 apie 21.00 val. sėdėjo jam priklausančiame automobilyje Audi, kuris stovėjo Universiteto g. 7, Vilnius. Po kurio laiko jis pastebėjo manevruojantį automobilį Dacia Logan, kuris judėdamas atbuline eiga kliudė jo automobilio priekinį bamperį ir nuvažiavo. Tuo metu jo automobilio variklis buvo išjungtas, todėl jis negalėjo pasinaudoti garsiniu signalu. Išlipęs iš automobilio jis mojavo rankomis ir taip norėjo atkreipti nuvažiuojančio vairuotojo dėmesį, tačiau šis nesustojo. Netoliese buvę jam nepažįstami asmenys užfiksavo nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius ir apie įvykį jis informavo policiją. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį ir atitinkamai užfiksavo pastebėtus apgadinimus. Po kurio laiko jis bei Dacia Logan vairuotojas su automobiliais buvo nuvykę į Kelių policijos įstaigą, kur automobiliai buvo nufotografuoti bei užfiksuoti įvykusio kontakto metu padaryti bamperių sugadinimai. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad Dacia Logan automobilio vairuotojas galėjo nepajusti, kai judėdamas atbuline eiga kliudė kitą (jo) stovintį automobilį, todėl iš įvykio vietos ir nuvažiavo. Jis taip pat patvirtino, kad dėl eismo įvykio nesikreipė į Draudimo bendrovę, nes dėl žalos atlyginimo susitarė su M. M. M., kuris dalį padarytos žalos jau atlygino.

M. M. M. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad M. M. M. yra inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, duotų teismo posėdžio metu, jis neneigė, kad važiuodamas atbuline eiga galėjo kliudyti stovinti nukentėjusiojo G. T. automobilį, tačiau kontakto paprasčiausiai nepajuto. Minėti parodymai rodo, jog Marius M. M. iš esmės neneigia, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame nurodoma, kad 2015-01-23 apie 21.26 val. policijoje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Universiteto g. Vilniuje, raudonos spalvos automobilis Logan, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės kliudė automobilį Audi, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, nukentėjusiojo G. T. rašytiniu paaiškinimu bei jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad M. M. M. veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog M. M. M. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, M. M. M. atžvilgiu nutrauktina. Teismo posėdyje apklaustas Marius M. M. kategoriškai neigė, jog jis būtų girdėjęs ar jautęs, kaip įvykio metu kliudė nukentėjusiojo G. T. automobilį, todėl ir išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog Marius M. M. būtų jautęs susidūrimą su automobiliu Audi S8, ar iškart po įvykio kaip nors į tai sureagavęs. Jo poziciją iš esmės palaikė ir nukentėjusysis G. T., teigdamas, jog Dacia Logan vairuotojas M. M. M. galėjo negirdėti ir nepajusti, kai jo automobilis kontaktavo su kita transporto priemone. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog Marius M. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog M. M. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. M., a/k (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

M. M. M. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.