Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovei A. A. ir jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Aušrai Augienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. A.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. A. dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jos šeima susitarė privatizuoti butą ieškovės vardu. Jie parašė pareiškimą dėl privatizavimo, kitoje pareiškimo pusėje visi šeimos nariai pasirašė, duodami sutikimus. Ji pareiškimą ir kitus dokumentus nunešė į savivaldybę, apmokėjo už dokumentų parengimą kasoje Gertrūdos g., Kaune, kvitą pristatė butų privatizavimo tarnybai. Praėjus maždaug 2-3 mėnesiams po to, kai ji pateikė dokumentus, butų privatizavimo tarnyboje jai buvo parodyta buto techninės apskaitos byla, parengta jos vardu. Apie tai, ar buvo parengti buto įkainojimo dokumentai, nežino, ji tokių dokumentų negavo. Dėl tolesnės privatizavimo eigos ji teiraudavosi žodžiu, raštu nesikreipė, nes pasitikėjo. Palaukdavo keletą savaičių ar mėnesių, ir vėl kreipdavosi į privatizavimo tarnybą, bet darbuotojos buvo piktos, liepdavo laukti. Kai per televiziją buvo paskelbta, jog baigėsi Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, ji sunerimo ir vėl nuėjo į savivaldybę. Ten jai paaiškino, kad butų privatizavimo terminą pratęs, parodė buto techninės apskaitos bylą ir liepė laukti. Ji vėl laukė, tačiau jokio atsakymo iš savivaldybės negavo, o mokesčiai dideli, todėl 2015 m. kreipėsi pas advokatę. Nurodė, kad apie galimybę privatizuoti butą kreipiantis į teismą ji sužinojo 2015 m., gavusi iš atsakovo raštą (2016-03-23 teismo posėdis 7:30:00).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog privatizavimo procedūros buvo nebaigtos dėl atsakovės kaltės. Galimai nebuvo pasiektas susitarimas su pilnamečiais šeimos nariais, o kadangi jie yra mirę, to patikrinti nėra galima. Ieškovė nepasinaudojo teise ir nesiėmė veiksmų, neišsaugojo dokumentų kopijų, nevykdė reikalavimų, kad butas būtų privatizuotas. Buto techninės apskaitos byla galėjo būti užsakyta ne privatizavimo tarnybos darbuotojų, o pačios ieškovės, tikslios aplinkybės nenustatytos.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad yra ieškovės kaimynė, gyvena tame pačiame name nuo gimimo. Jai yra žinoma , kad ieškovės tėvai bei močiutė sutiko, kad ieškovė išsipirktų butą. Jos nuomone, ieškovei visi šeimos nariai davė sutikimą išpirkti butą. Apie 1992 m. ieškovė nešė dokumentus į privatizavimo tarnybą dėl buto pirkimo. Ji ėjo kartu su ieškove 1992 metais į savivaldybę sužinoti, kodėl nėra privatizavimo patvirtinimo, nors visi dokumentai paduoti ir ieškovė laukė atsakymo. Privatizavimo tarnyboje jos abi lankėsi apie tris kartus (2016-03-23 teismo posėdžio garso įrašas, 1:19:23).

Dėl taikaus ginčo išsprendimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija 2016-03-17 nutarė nepritarti taikos sutarties sudarymui (b.l. 90, 86).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d.) nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. 1997 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. VIII-206 pakeista ir papildyta Butų privatizavimo įstatymo 1straipsnio 2 dalimi nustatant, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas buvo nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d. išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose. Butų privatizavimo įstatymas pripažintas netekusiu galios 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d.

Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBĮIDNAMĮ) 12 straipsnyje buvo įtvirtinta galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (santrumpa – PBĮIĮ), kuris nustatė, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (PBĮIĮ 24 str. 1 d. 2 p.).

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.), bet privatizavimo procesas nebaigtas įgyvendinti dėl svarbių priežasčių ar kitos privatizavimo santykių šalies, institucijos, veikiančios valstybės vardu neveiklumo.

Dėl ginčo gyvenamosios patalpos atitikimo privatizavimo objekto kriterijams

Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai apibrėžia pirkimo-pardavimo objekto požymius. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo pardavimo objektu yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose.

Byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieškovė, gali būti privatizavimo objektu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nuosavybės teisė įregistruota pagal 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktą, įrašas galioja nuo 2002-09-30 (b.l. 28). Vertinama, jog ginčo gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu.

Dėl ieškovės teisės būti gyvenamųjų patalpų privatizavimo subjektu

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto.

Kaip matyti iš ginčo buto apskaitos Vilijampolės butų ūkio tarnyboje, asmens sąskaitos, nuo 1960 m. ginčo buto pagrindine nuomininke buvo D. M., S., g. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), o jos šeimos sudėtį sudarė: sūnus D. S., D., g. (duomenys neskelbtini)., išvyko (duomenys neskelbtini), anūkas D. R., S., g. (duomenys neskelbtini) (iš mirties liudijimo matyti, kad mirė (duomenys neskelbtini)), A. A. J., S., g. (duomenys neskelbtini)., atvyko (duomenys neskelbtini)., marti D. I., N., g. (duomenys neskelbtini) (iš mirties liudijimo matyti, kad mirė (duomenys neskelbtini)), anūkės A. A. A., J., g. (duomenys neskelbtini). (iš mirties liudijimo matyti, kad mirė (duomenys neskelbtini)), A. A. A. A., g. (duomenys neskelbtini)., A. A. J., A., g. (duomenys neskelbtini). ( b.l. 15, 21, 22, 23, 24, 26). 2012-12-13 bei 2015-11-04 duomenimis, bute buvo deklaravę gyvenamąją vietą du asmenys: ieškovė A. A. – nuo 1979-06-08, ir trečiasis asmuo A. A. – nuo 2002-07-18 (b.l. 18, 52).

VĮ Registrų centro Kauno filialo raštas Nr. (3.11.4)KATS-7397 ir 2016-04-04 raštas Nr. (3.11.4)KATS-2227 patvirtina, kad M. D., S. D., I. D., R. D., A. A., A. A. ir A. A. nuosavybės teise įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal 1991-08-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, neturi ir neturėjo (b.l. 27, 110).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo buto nuomininkės M. D. šeimos narys bei kad nė vienas iš M. D. šeimą sudariusių asmenų nebuvo įgiję nuosavybės teise gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal 1991-08-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Atsakovė neginčija, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą. Teismo vertinimu, ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo buvo suteikta teisė privatizuoti butą.

Dėl ieškovės valios išreiškimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas

Ieškovė savo valią pasinaudoti teise privatizuoti butą galėjo išreikšti atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas subjektas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį, gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nustatyta, kad nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys turėjo paduoti savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai.

Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą – į atitinkamą administraciją. Prie pareiškimo turi būti pridėtas notariškai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015-09-04 rašto Nr. 66-6-562 ir 2015-11-27 rašto Nr. 66-3-680 matyti, kad ieškovei buvo pateiktos išlikusių dokumentų kopijos dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, t.y buto techninės apskaitos byla, ir nurodyta, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovės pateikto prašymo dėl buto privatizavimo nėra. Į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-06-30 sprendimu Nr.T-366 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą ginčo patalpos nėra įrašytos, nurodyta, kad yra galimybė vykdyti jų pardavimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas (b.l. 10, 48-51). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esantys įrašai patvirtina, kad techninės apskaitos byla buvo parengta 1992 m. vasario 07 d., butas inventorizuotas kaip priklausantis privačiam fondui, savininku A. A. J., S.. Kopijos patvirtinimo spaudas patvirtina, kad šio dokumento kopiją 2015-09-04 išdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius (b.l. 11-14). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016-04-15 rašto Nr. (3.1.6)KAS-484 matyti, kad nėra duomenų, patvirtinančių tai, kas užsakė ir kokiu pagrindu parengė 1992-02-07 buto techninės apskaitos bylą. Šio buto kadastro ir registro duomenų byla sudaryta 2001-12-14 Kauno miesto savivaldybės Santakos butų ūkio prašymu. VĮ Registrų centro Kauno filiale atliktų užsakymų apskaitos žurnalai buvo saugomi 10 metų (b.l. 96-98). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2016-04-19 raštas Nr. 60-4-519 patvirtina, kad gyventojų prašymai privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas buvo registruojami Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybos piliečių, pateikusių prašymus privatizuoti butus, surašymo knygose, tačiau Turto valdymo skyriui dalis šių knygų nebuvo perduotos, vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinius pertvarkymus, panaikinus Privatizavimo skyrių. Pažymėta, jog iš išlikusių dokumentų matyti, kad butų, kurių nuomininkai buvo padavę prašymus pirkti ir sumokėję atitinkamas įmokas už dokumentų parengimą, buvo rengiami užsakymai butų inventorizavimo bylučių pagaminimui (b.l. 106-107).

Sprendžiant, ar ieškovė atliko per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus privatizuoti butą, vertintini teismui pateikti įrodymai vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kurio esmė yra, jog nors tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčo buto techninės apskaitos byla buvo saugoma Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje, gauta dokumentų perdavimo metu, panaikinus Privatizavimo skyrių, todėl darytina išvada, kad ši techninės apskaitos byla buvo atsakovės užsakymu parengta rengiantis buto privatizavimui. Atsakovės pateiktas 2016-04-19 raštas Nr. 60-4-519 (b.l. 106-107) patvirtina, jog piliečių prašymų registracijos knygos išsaugotos tik iš dalies, dokumentai, susiję su ginčo buto privatizavimu, nėra išlikę, išskyrus techninės apskaitos bylą, bei kad užsakymai butų inventorizavimo bylučių pagaminimui buvo rengiami tik tuomet, kai asmenys buvo pateikę prašymus pirkti ir apmokėję už dokumentų rengimą. Tas faktas, kad buto techninės apskaitos byla buvo užsakyta ir parengta, duoda pagrindą išvadai, jog ieškovė buvo pateikusi pareiškimą dėl buto privatizavimo ir apmokėjusi už dokumentų parengimą. Įvertinus tai, kad kartu su prašymu privatizuoti gyvenamąsias patalpas būtinai turėjo būti pateiktas susitarimas su šeimos nariais, laikytina, jog yra labiau tikėtina, jog toks susitarimas buvo pateiktas, negu nepateiktas. Privatizavimo tarnybos darbuotojai ieškovei patvirtino, kad jokių dokumentų netrūksta ir pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, tai įrodyta liudytojos D. Ž. parodymais ir ieškovės paaiškinimais. Ištyrus paminėtus įrodymus, darytina labiau tikėtina išvada, kad prieš sudarant buto techninės apskaitos bylą ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl ginčo buto privatizavimo, susitarimą su kitais šeimos nariais, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokėjusi atitinkamas įmokas už dokumentų parengimą (CPK 185str.).

Teismas vertina, kad ieškovė tinkamai ir laiku išreiškė valią privatizuoti ginčo butą, atlikdama visus būtinus veiksmus.

Dėl privatizavimo proceso neužbaigimo priežasčių

Teismui nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovės žinioje buvę privatizavimo dokumentai nėra pilnai išsaugoti, teismui nėra pateikta dokumentų sunaikinimo aktų, todėl nėra pagrindo nustatyti, jog privatizavimo procesas nebaigtas įgyvendinti dėl svarbių priežasčių. Ieškovė teigė, jog nebuvo gavusi jokio oficialaus pranešimo, kad buto privatizavimo sutartis negali būti sudaryta. Liudytoja D. Ž. patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad ieškovė keletą kartų buvo nuvykusi pasiteirauti, kada bus pabaigta privatizavimo procedūra, tačiau ieškovei vis būdavo liepiama laukti. Teismui nustačius, jog ieškovė tinkamai ir laiku atliko visus būtinus veiksmus, išreikšdama savo valią privatizuoti butą, o atsakovei nepateikus įrodymų, kad buvo objektyvių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčiai ir ji apie tai buvo informavusi ieškovę, laikytina, jog privatizavimo procesas nebuvo baigtas dėl kitos privatizavimo santykių šalies kaltės.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010, išaiškino, kad sprendžiant, kada asmuo, siekiantis privatizuoti butą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Daugelį šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, be to, tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Atsakovė prašo ieškinio senaties termino eigos pradžia laikyti Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigą arba 2002-06-11 nuomos sutarties sudarymo momentą.

Kaip matyti iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, ieškovė tinkamai ir laiku atliko būtinus veiksmus butui privatizuoti, o atsakovė atliko tik dalį veiksmų - pasirūpino buto techninės apskaitos bylos parengimu. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė atliko kitus veiksmus, įgyvendindama savo, kaip kitos pirkimo-pardavimo sutarties šalies, funkcijas tam, kad būtų užbaigtas privatizavimo procesas. Atsakovė nepateikė duomenų, jog ji atliko savo tiesioginę pareigą informuoti ieškovę, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos būtų atlikusios atitinkamus veiksmus ir ieškovei būtų pranešta apie galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba kad atsisakoma parduoti butą, todėl laikytina, kad atsakovė neinformavo ieškovės dėl tolesnės buto privatizavimo proceso eigos. Ieškovė nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi į atsakovės tarnybas žodžiu, teiraudamasi dėl buto privatizavimo tolesnės eigos, jai žodžiu būdavo paaiškinama, jog visi dokumentai yra, reikia laukti pranešimo ir ji pasitikėjo atsakovo darbuotojais. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja, nėra pagrindo ja netikėti. Atsakovės argumentai, jog ieškovė turėjo suprasti, kad jos teisė pažeista tuomet, kai pasibaigė Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, tačiau delsė ir neatliko jokių aktyvių veiksmų nepateisinamai ilgą laiką, buvo aplaidi ir nerūpestinga, atmestini kaip nepagrįsti.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2002-06-11 su ieškove buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis (b.l. 28). 2002m. birželio 11 d. Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Santakos butų ūkis“, remdamasi Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-06-04 sprendimu Nr. 585, išnuomojo ieškovei ginčo gyvenamąją patalpą neterminuotam laikui, pakeičiant iki tol buvusią nuomos sutartį (b.l. 16-17, 53). Atsakovės argumentas, kad ieškovė pasirašydama šią sutartį turėjo suprasti, jog nėra savininkė, o yra tik nuomininkė, kad butas nebus privatizuotas, atmestinas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos sutarties pakeitimas ieškovės vardu buvo atliktas ne dėl to, kad atsakovė tokiu būdu išreiškė atsisakymą privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o dėl to, kad mirė pagrindinė buto nuomininkė M. D., tai patvirtina ieškovės paaiškinimas ir M. D. mirties liudijimas. Teismo vertinimu, iš šios aplinkybės ieškovė negalėjo ir neturėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą.

Ieškovė nurodė, kad tik iš 2015-09-04 rašto Nr. 66-6-562 sužinojo, kad jai nepripažįstama teisė butą privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą ir kad ji turi kreiptis į teismą. Įvertinus teismui pateiktus rašytinius dokumentus ir šalių paaiškinimus matyti, jog jokių duomenų apie tai, kad ieškovė buvo anksčiau informuota apie atsisakymą privatizuoti butą byloje nėra, todėl vertinama, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo tik gavusi paminėtą raštą. Teismas konstatuoja, jog ieškovei ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015-09-04 - tos dienos, kai ieškovei raštu buvo pranešta, kad privatizavimas negali būti vykdomas. Tokia išvada daroma dėl to, kad savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, tačiau savivaldybei to nepadarius, ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė turi teisę įsigyti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 880 Eur advokato pagalbai, 41 Eur žyminiam mokesčiui, iš viso 921 Eur, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Atsakovės argumentas, jog ji neturi atsakyti dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovei nesuteikta diskrecijos teisė patenkinti ieškovės prašymo parduoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą be teismo sprendimo, atmestinas, nes sprendimu nustatyta, jog atsakovė yra kalta dėl savo neveiklumo nebaigiant privatizavimo proceso.

Proceso išlaidos šioje byloje sudaro 6,08 Eur. Jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) teisę pirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, laikantis nuostatos, kad pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, ieškovei A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 921 Eur (devynis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, valstybei 6,08 Eur (šešis eurus 8 centus) proceso išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.