- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 1-15-806/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- M. V., M. M., A. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2012 m. gegužės 2 d. apie 21.49 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama laiptinės 6-ame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė neprirakintą nukentėjusiajam M. V. priklausantį dviratį „Panther“ – 500 litų vertės ir juo išvažiavo į lauką, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą M. V. priklausantį 500 litų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta paties nukentėjusiojo.
Taip pat R. G. 2012 m. gegužės 22 d. apie 18.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nerakinamo kiemo, paėmė neprirakintą nukentėjusiajam A. K. priklausantį dviratį „Maxxum XX“ - 500 litų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajam A. K. padarė 500 litų turtinę žalą.
Taip pat R. G. laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 27 d. 21.00 val. iki 2012 m. gegužės 28 d. 4.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama A. M. gatvėje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nerakinamo kiemo, paėmė neprirakintą nukentėjusiajam M. M. priklausantį dviratį „Land rover“ - 2000 litų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajam M. M. padarė 2000 litų turtinę žalą.
Apklausta teisme kaltinamoji R. G. savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2012-05-02 jai tėvai paliko raktus prižiūrėti jų butą. Ji, R. G. ėjo pasivaikščioti su šunimi, pamatė kiemuose dviračius ir vieną, ir kitą pavogė vakare. Pasak R. G., vienas dviratis stovėjo antrame aukšte sandėliukuose, kitas dviratis stovėjo prie upės kieme. Ji, R. G. dviračius buvo nužiūrėjus, nes reikėjo pinigų narkotikams. Pasak R. G., ji paskambino žmogui, vardu S., kuris priimdavo dviračius. S. atvažiuodavo iki Žirmūnų žiedo. Pasak R. G., ji turėjo S. numerį, bet pavogė telefoną, kur buvo jo numeris. Anot R. G., ji už M. V. dviratį sumokėjo, ją nuvedė į paskutinį aukštą. Ją, R. G. atvežė A., pastarasis ją pristatė kitam žmogui. Tas kitas stovėjo su kapišonu, kepure. Jai, R. G. dviratis patiko, už jį sumokėjo 300 Lt ir žmogus nunešė jai dviratį į apačią. Pasak R. G., ji atsisėdo ant dviračio važiuoti ir išgirdo kažkokį žmogų šaukiant. Ir tada nukentėjusysis pasakė, kad tai jo dviratis ir iškvietė policiją. R. G. paaiškino, kad M. V. dviratį pirko sau pasivažinėti, nes mama pardavė žemę ir ji turėjo pinigų dviračiui, kitus dviračius pavogė. Jos, R. G. mama duodavo jai kas savaitę po 500 Lt, mama I. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Pasak R. G., ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes norėjo, kad ją greičiau paleistų. Teisėjai pagarsinus kaltinamosios parodymus (b.l.41-42, 59), R. G. parodė, kad policininkai, kurie ją sulaikė, paaiškino, kad jai taip teisme bus geriau. Pasak R. G., tyrėja jai nieko nesakė, buvo viskas taip kaip parašyta ikiteisminio tyrimo metu. R. G. paaiškino, kad kažką supainiojo, nuo narkotikų sutriko atmintis. R. G. dėl pareikštų ieškinių neprieštarauja ir žalą pažada atlyginti, nes turi iš ko sumokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. G. parodė, jog motinos dieną norėjo mamai padovanoti gėlių, todėl 2012-05-02 vaikštinėdama Žvėryne, (duomenys neskelbtini) gatvėje, užėjo į namo laiptinę, tikslu pasižiūrėti ar nėra gražių gėlių, kurias galėtų paimti ir padovanoti mamai. Užlipo iki pat viršaus. Tada ji, R. G. pamatė raudonos spalvos dviratį, modelio neprisimena, kuris buvo neprirakintas. Dviratį nužiūrėjo ir vakare apie 21.30 val. atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Jau turėjo tikslą pagrobti dviratį. Ji, R. G. užlipusi į viršų, paėmė dviratį ir pradėjo jį varyti į apačią. Kažkoks vyras, kaip ji, R. G. suprato, to paties namo gyventojas, pasisiūlė padėti. Išėjusi į lauką, ji, R. G. sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Pavažiavus iki sankryžos, išgirdo, kad kažkas pradėjo šaukti, stok. Ji, R. G. sustojo, pribėgo vyras, kuris pasakė, kad tai jo dviratis ir paklausė, kodėl ji su juo važiuoja. Ji, R. G. vyrui sumelavo, kad ką tik jį nusipirko. Tačiau vyras nepatikėjo ir iškvietė policiją. Pristatyta į komisariatą prisipažino, kad norėjo pagrobti dviratį. Dėl šio įvykio gailisi (b.l. 41-42, 58-59)
Parodymų patikrinimo vietoje įtariamoji R. G. patvirtino savo duotus parodymus dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę (b.l. 45-49).
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. V. parodė, jog kaltinamosios nepažįsta, tą vakarą, 2012-05-02, jis su draugais iš Anglijos grįžo iš miesto namo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis, M. V. eidamas į tualetą pamatė, kad dega šviesa ir prisiminė, kad paliko dviratį ir kadangi, tai paskutinis aukštas, jam kilo įtarimas. M. V. atidaręs duris, pamatė, kad nėra dviračio, kurį buvo palikęs laiptinėje. Pasak M. V., degė šviesa su judesio davikliu, todėl išbėgo į kiemą ir apsidairęs pamatė, kad su jo dviračiu kažkas važiuoja jau prie sankryžos. Jis, M. V. pasigavo kaltinamąją, pastarąją pasiguldė ant žemės, R. G. muistėsi, draskėsi ir šaukė. Jis, M. V. paprašė, kad praeivis iškviestų pareigūnus. Pareigūnai labai greitai atvažiavo ir surakinę kaltinamąją, nuvažiavo į policijos komisariatą. Pasak M. V., dviratis koridoriuje buvo dieną gal keliom valandom, vakare dviratį pastatė apie 9.00 – 9.30 val. laiptinėje. Jis, M. V. per ilgąją krepšinio rungtynių pertrauką pastebėjo, kad nėra dviračio. Pasak M. V., kaltinamoji važiavo stengdamasi pasišalinti, nes buvo ir sėdynė per aukštai, ir nepatogu važiuoti. Kai kaltinamoji jį, M. V. pamatė, tai pradėjo strigti, tikriausiai išsigando.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas nukentėjusysis M. V. apklausos metu parodė, kad 2012-05-02, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 6 aukšte laikė savo dviratį „Panther“, 500 litų vertės, kuris buvo neprirakintas. Apie 21.30 val. išėjęs į koridorių pastebėjo, kad nebėra dviračio, todėl greitai išbėgo į lauką ir pamatė važiuojančią moterį su jo dviračiu. Moterį, kuri paėmė jo dviratį, jis pagavo Traidenio-Kęstučio gatvių sankryžoje. Ji aiškino, kad dviratį ji nusipirko iš nepažįstamo asmens, išsisukinėjo kad dviračio tikrai nevogė. (b.l. 10; 11).
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. G. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, priklausantį M. V.. R. G. teisme iš esmės prisipažino padarius nusikalstamą veiką. R. G. kaltę patvirtina teisme apklausto nukentėjusiojo M. V. parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgtina į R. G. pateiktą paaiškinimą, kad ji galėjo kažką ir supainioti, be to turi priklausomybę nuo narkotikų, dėl ko jai sutriko atmintis. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. R. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., kadangi buvo kėsintasi pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršijo 3 MGL, tačiau neviršijo 250 MGL, o nusikalstama veika nebuvo užbaigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamosios valios, kadangi buvo sulaikyta nukentėjusiojo M. V., nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. G. parodė, jog 2012-05-22 būdama Žvėryne ir eidama (duomenys neskelbtini) gatve, įėjo į kiemą, kur pamatė dviaukštį namą. Antrame aukšte stovėjo dviratis, dviejų spalvų (šviesios, tamsios). Ji, R. G. užlipusi mediniais laiptais į viršų, pamatė, kad dviratis neprirakintas. Niekieno nepastebima, dviratį pagrobė ir nuvažiavo iki Žvėryno žiedo. Kadangi turėjo numerį žmogaus, kuris superka dviračius (numerį susirado internete), paskambino ir sutarė susitikti. Atvažiavo vyras, vardu S., kuris apžiūrėjęs dviratį, jį nupirko už 300 litų. Numerio nežino, kadangi jos telefoną kažkas pavogė 7 maršruto autobuse (b.l. 41-42, 58-59).
Parodymų patikrinimo vietoje įtariamoji R. G. patvirtino savo duotus parodymus dėl įvykdytos vagystės (b.l. 45-49)
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. K. parodė, jog kaltinamosios nepažįsta, 2012 m. gegužės 22 d. jis turėjo grįžti iš darbo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidiniame kieme jo laukė draugas. Pasak A. K., dviratį ,,Maxxum XX” atrėmė į draugo dviratį vidiniame kieme. Jis, A. K. su draugu pakilo į antrą aukštą, kur jis gyvena ir po kokių 6 min. ar draugas, ar jis pastebėjo per langą, kad nebėra dviračio. Anot A. K., išbėgo į kiemą, bet nieko nebebuvo, jo dviratis buvo juodas su baltais dryžiais. Jis, A. K. prašo priteisti 500 Lt, nes jis tiek mokėjo už dviratį.
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. G. pagrobė svetimą turtą, priklausantį A. K.. Pati kaltinamoji prisipažino padariusi šią veiką, jos kaltę patvirtina teisme apklausto nukentėjusiojo A. K. parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. R. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi ji pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršijo 3 MGL, tačiau neviršijo 250 MGL, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinime padaryta techninio pobūdžio klaida dėl nustatytos nusikalstamos veikos padarymo vietos tikslintina, nurodant (duomenys neskelbtini) gatvę.
Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 500,00 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. G. pagrobė svetimą turtą, priklausantį A. K., taigi turtinė žala padaryta kaltinamosios nusikalstama veika. Kaltinamoji civilinio ieškinio dydžio neginčija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. G. parodė, jog 2012-05-27 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Žvėryno rajone pamatė vyrišką melsvos spalvos su užrašais dviratį. Dviratis stovėjo prie namo, buvo neprirakintas. Ji, R. G. praėjusi pro vartelius, kurie buvo neužrakinti, pagrobė dviratį, kurį pardavė vyrui vardu S. už 500 litų. Numerio nežino, kadangi jos telefoną kažkas pavogė 7 maršruto autobuse (b.l. 41-42, 58-59).
Parodymų patikrinimo vietoje įtariamoji R. G. patvirtino savo duotus parodymus dėl įvykdytos vagystės (b.l. 45-49)
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. M. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, nėra jos matęs. 2012-05-23, 2013-05-24 buvo išeiginės, vaikai važinėjo dviračiais ir juos paliko uždarame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet kiemas buvo nerakintas. Pasak M. M., jis iš vakaro pažiūrėjo, kad dviračiai yra kieme ir užmetė ant jų maršką. Jis, M. M. ryte pamatė, kad nėra vieno geresnio, mėlynos spalvos šonais dviračio ,,Land rover”, blogesnis buvo paliktas, o geresnis paimtas. Pasak M. M., dukra privertė rašyti pareiškimą, nors jis nesitikėjo atgauti dviratį ir negalvojo, kad suras vagį. Anot M. M., dviratis kainavo 2000 Lt, įsigyjamų dokumentų neturi, tik turi technines knygutes, civilinį ieškinį palaiko.
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. G. pagrobė svetimą turtą, priklausantį M. M.. Pati kaltinamoji prisipažino padariusi šią veiką, jos kaltę patvirtina teisme apklausto nukentėjusiojo M. M. parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. R. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi ji pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršijo 3 MGL, tačiau neviršijo 250 MGL, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.
Nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 2000,00 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. G. pagrobė svetimą turtą, priklausantį M. M., taigi turtinė žala padaryta kaltinamosios nusikalstama veika. Kaltinamoji civilinio ieškinio dydžio neginčija.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinai tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę R. G., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad viena jos padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad dvi padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant R. G. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirba, jauno amžiaus, netekėjusi, augina mažametį vaiką, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašyta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. laisvės apribojimo bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad R. G. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
R. G. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės apribojimo 1 metams bausmę.
R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės apribojimo 1 metams ir 1 mėnesiui bausmę.
R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės apribojimo 1 metams ir 1 mėnesiui bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. G. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią R. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinius ieškinius tenkinti ir iš R. G. priteisti A. K. 500 Lt, M. M. 2000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.