Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje M. T., UAB „mogo LT“, Risk Management OU.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Paaiškino, kad aplinkybė, jog transporto priemonė buvo pavogta, nepanaikina atsakovo pareigos vykdyti įsipareigojimus ieškovui. Pažymėjo, kad atsakovas, verslininkas, pernuomojęs automobilį savo individualiai įmonei be draudimo veikė savo rizika. Atkreipė dėmesį, kad žala priteista nuosprendžiu, todėl nuostolių nepatirta. Paaiškino, kad ieškovas apie vekselius nieko nežino, reikalavimų pagal juos neperėmė. Juose nurodytos sumos nesutampa su perimtomis ieškovo. Nurodė, kad prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, šalys dėl jų susitarė lizingo sutartimi, atsakovas su tokiomis sąlygomis sutiko, neprieštaravo. Pažymėjo, kad už naudojimąsi kapitalu lizingo gavėjas privalo mokėti palūkanas. Paaiškino, jog delspinigiai apskaičiuoti už 43 dienas taikant 0,05 proc. už dieną normą.

Tretieji asmenys M. T. ir Risk Management OU į paskirtą teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 7 d. UAB „mogo LT“ ir V. K. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį (el.b.l. 9-27).

2016 m. lapkričio 17 d. pranešimu UAB „mogo LT“ informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą, jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir pareikalavo grąžinti skolą (el.b.l. 34).

Reikalavimą į atsakovą UAB „mogo Lt“ perleido Risk Management Services OÜ (el.b.l. 8), o ši perleido ieškovui (el.b.l. 35, 37).

2018 m. sausio 23 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą naujajam kreditoriui (el.b.l. 28), tačiau atsakovas to nepadarė.

Dėl ieškovo tinkamumo ir pateiktų vekselių kopijų teisinės reikšmės

Atsakovas teigia, kad ieškovui negalėjo būti perduotas reikalavimas pagal sutartį, kadangi nutraukus sutartį jis pasirašė vekselius, kuriais su UAB „mogo LT“ susitarė dėl kitų palūkanų, o taipogi dėl to, kad jis atliks mokėjimus po 50 Eur kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad trečiojo asmens UAB „mogo LT“ teigimu jis tokių atsakovo pasirašytų vekselių neturi, neturi ir duomenų apie tai, kad jam jie būtų išduoti. Jokių kitų reikalavimų, be šioje byloje aptariamos sutarties, trečiasis asmuo teigia į atsakovą neturėjęs ir neturintis. Teismas pažymi, kad į bylą pateiktos vekselių kopijos nėra patvirtintos UAB „mogo LT“. Nesant jų originalų, o trečiajam asmeniui tokių vekselių jam išdavimą neigiant, teismas dar išvadą, kad teisinės reikšmės byloje atsakovo pateiktos vekselių kopijos neturi. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.), t.y. pasirašytas abiejų susitariančių šalių. Jokių įrodymų apie tai, kad UAB „mogo LT“ buvo sutikęs, jog atsakovas jam mokėtų dalimis po 50 Eur per mėnesį byloje nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas neįrodė, jog po sutarties nutraukimo susitarė su UAB „mogo LT“ dėl kitokio skolos sumokėjimo būdo, nei nustatytas sutartimi, kaip ir dėl kitokių tinkamo prievolės neįvykdymo pasekmių (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje nustatyta, jog atsakovą ir UAB „mogo LT“ siejo santykiai pagal jų sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, ir būtent iš šios sutarties kildinamus reikalavimus UAB „mogo LT“ perleido Risk Management OU, o šis – ieškovui. PlusPlus Capital AS, teisėtai įgijęs reikalavimą į atsakovą, turi teisę reikalauti jo įvykdymo teisme, todėl yra tinkamas ieškovas šioje byloje.

Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, kadangi, kaip paaiškino pats atsakovas, automobilį lizingo sutarties pagrindu jis įgijo tikslu nuomoti ir gauti iš to pajamas. Automobilis buvo jo pajamų šaltinis, jis nuomojo automobilį per savo IĮ „VK nuoma“. Po to, kai M. T. nusikalstamais veiksmais perleido automobilį, atsakovas neteko pajamų šaltinio, o kartu ir galimybės mokėti lizingo įmokas. Šias aplinkybes patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyti faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas, el.b.l. 50-63).

Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, dėl ieškinio reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta, gali būti surašomi sutrumpinti motyvai. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka, kad nurodomai sutarties nutraukimo dienai, t.y. 2016 m. lapkričio 17 d. buvo skolingas UAB „mogo LT“ pranešime (el.b.l. 34) nurodytą sumą, t.y. 6471,51 Eur, kurią sudaro 6250,77 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 214,58 Eur nesumokėta palūkanų dalis, 1,16 Eur papildomos 0,05 proc. palūkanos už vėlavimą bei 5 Eur išieškojimo išlaidos.

Reikalavimo perleidimo sutartimis ieškovui buvo perleistas reikalavimas į pagrindinę skolą, t.y. 6250,77 Eur sumą bei kitus reikalavimus, kylančius iš sutarties, tačiau jie apskaičiuoti nebuvo (el.b.l. 35).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 6250,77 Eur skolos.

Atsakovas nurodo, kad po sutarties nutraukimo jis darė įmokas pradiniam kreditoriui. UAB „mogo LT“ patvirtino šią aplinkybę ir nurodė, kad Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L07032015/0047 nutraukimo dienai (2016 m. lapkričio 17 d.) atsakovo bendra skola trečiajam asmeniui UAB „mogo LT” buvo 6471,51 Eur. Iš pateikiamo sutarties balanso matyti, kad atsakovas po sutarties nutraukimo yra įmokėjęs 648,00 Eur, iš kurių, vadovaujantis sutarties 6.10. punktu, 13.2. punktu, bei CK 6.54 straipsniu, sumokėtos sumos buvo paskirstytos ir padengtos sekančiai: 10 Eur už išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti atsakovo prievolę pareiškimu, 214,58 Eur už nesumokėtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalį pagal sutarties grafiką, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 1,16 Eur už delspinigius iki sutarties nutraukimo, 372,26 Eur už vėlavimo palūkanas (palūkanų dydis 0,05 proc. už kiekvieną dieną nuo visos nesumokėtos sumos (6470,35 Eur), skaičiuojant už 115 dienų, t. y. nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. (imtinai)), bei 50 Eur mokėjimas buvo įskaičiuotas į nesumokėtos fiksuotos finansavimo dalies sumą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 2 418,46 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (6250,77 Eur) nuo 2016 m. lapkričio 17 d. (sutarties nutraukimo) iki 2018 m. vasario 27 d. (ieškinio surašymo dienos). Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 30,24 proc. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 2 418,46 Eur palūkanų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 134,39 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 43 dienas) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30,24 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 6250,77 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. vasario 27 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2021 m. kovo 7 d. Byloje nustatyta, jog lizingo sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 17 d. Remiantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis (lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punktas, bendrųjų nuostatų 7.1 punktas), šis ieškovo procesinis reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinos 30,24 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 6250,77 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. vasario 27 d. (ieškinio surašymo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. kovo 7 d. (lizingo termino pabaigos) (CK 6.872 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 8803,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui iš atsakovo priteistina 198 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 24,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 6250,77 Eur skolos (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų 77 ct) skolos, 2 418,46 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika eurų 46 ct) palūkanų, 134,39 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 39 ct) delspinigių, 30,24 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo nesumokėtos finansavimo sumos (6250,77 Eur) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. kovo 7 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8803,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,37 Eur (dvidešimt keturis eurus 37) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.