Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-06-27 · Civilinė byla Nr. 2-574-215/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
2-574-215/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
I. G.
Atsakovas
A. G.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 27 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,dalyvaujant ieškovės I. G. atstovei advokatei R. L.,atsakovo A. G. atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. G. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo A. G. priteisti 35 600 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2435-169/2012 įsiteisėjimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, o taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2010-03-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 buvo nutraukta jos ir atsakovo A. G. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakovu susitarė, kad už jai po santuokos nutraukimo tekusią mažesnę turto dalį atsakovas sumoka 40 000 Lt kompensaciją, kuri nustačius dukros gyvenamąją vietą su tėvu – atsakovu A. G., bus įskaityta dukros išlaikymui. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnametė dukra 2010 m. vasarą tris mėnesius, o nuo 2011 m. birželio mėnesio visą laiką gyvena su ja, kas nustatyta 2012-09-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2435-169/2012. Minėtu sprendimu nustatyta, kad vaikas su tėvu gyveno 11 mėnesių, todėl ieškovės paskaičiavimu įskaitytina dukros išlaikymui dalis tenkanti už mažesnę turto dalį yra (buvo) tik 4 400 Lt (11 mėn. x 400 Lt), o likusi dalis t.y. 35 600 Lt jai turi būti sumokėta. Ieškovė paaiškino, kad po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-2435-169/2012 atsakovas A. G. jai žodžiu pažadėjo pravedinėti dvigubai didesnę alimentų sumą, tokiu būdu atsiskaitydamas už jam tenkančią didesnę turto dalį, tačiau savo pažado netesėjo.

Atsiliepimas

Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovo A. G. atstovas advokatas V. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutina ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas motyvuodamas atsakovo nesutikimą su ieškiniu nurodė, kad ieškovė iš esmės iškėlė teisinį klausimą dėl atsakovo prie­volės pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 sumokėti jai 35 600 Lt dydžio (40 000 Lt – 4400 Lt = 35 600 Lt) pini­ginę kompensaciją. Pažymėjo, kad nors šiuo teismo sprendimu, kuriuo patvirtintas pirminis šalių susitarimas, atsakovas tarsi ir turėjo sumokėti ieškovei kompensaciją už jai tekusią mažesnę turto dalį 40 000 Lt, tačiau tame pačiame sprendime pažymėta ir tai, kad tuo pačiu šalių susitarimu minėtą kompensaciją ieškovė perleido šalių nepilnametei dukrai kaip išlaikymą vienkartine pinigine išmoka. Tokiu būdu šalys susitarė įskaityti vienas kito įsipareigojimus, t.y. atsakovo įsipareigojimą sumokėti kompensaciją ir ieškovės įsipareigojimą teikti dukrai išlai­kymą vienkartine išmoka, ir konstatuoti esant viena kitai įvykdžius šiuos įsipareigojimus. Anot atsakovo atstovo, šioje vietoje turėtų būti akivaizdu, kad paminėtame Ma­žeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010, priešingai, nei mano ieškovė, yra galutinai konstatuota, kad šalys yra pilnai įvykdžiu­sios visus savo tarpusavio įsipareigojimus bei visiškai nėra nustatyta, kad po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas ieškovei esą būtų buvęs įpareigotas dar sumokėti 40 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Tokia prievolė atsakovui nėra nustatyta ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-07 sprendime civilinėje by­loje Nr. 2-2435-169/2012, kuriame buvo išspręstas ir patenkintas bendras ieš­kovės ir atsakovo prašymas dėl teismo patvirtintos sutarties dėl jų santuokos nutraukimo pasek­mių pakeitimo, t.y. dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustaty­mo su ieškove, išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovo bei atsakovo bendravimo su dukra tvar­kos. Be to, šalys bendru prašymu pakeisti 2010-03-15 teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neginčijamai pripažino klausimą dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją esant galutinai išspręs­tą dar 2010-03-15 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovei savo ieškinyje nenurodžius jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurių pagrindu ji būtų galėjusi su ieškiniu kreiptis į teismą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatoms draudžiant įsiteisėjus sprendimui šalims iš naujo pareikšti tuos pačius reika­lavimus tuo pačiu pagrindu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu esant patvirtintai aplin­kybei, jog šalys konstatavo, įsipareigojimus viena kitai esant iš esmės visiškai ir galutinai įvykdžius, ieškovės ieškinys atsakovui yra pareikštas aiškiai nepagrįstai, todėl neturėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu ieškovės I. G. atstovė advokatė R. L. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovas nesutikdamas sumokėti ieškovei kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą, vadovaujasi formaliu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkto aiškinimu, kadangi kalbėti apie piniginės kompensacijos užskaitymą buvo galima tik esant sutartyje nurodytai sąlygai, jog nepilnametė ieškovės ir atsakovo dukra gyvena kartu su tėvu, o mama, t.y. ieškovė I. G., teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai, kuris ir yra užskaitomas jai mokėtinos piniginės kompensacijos sąskaita. Ieškovės atstovės nuomone, nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustačius pas ieškovę, atsakovui atsirado pareiga mokėti lėšas nepilnametės dukters išlaikymui, o kartu ir sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, kadangi neliko aplinkybių, kurioms esant būtų galima daryti užskaitą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo A. G. atstovas V. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atstovaujant atsakovą A. G. derybose keičiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas šalių buvo susitarta, jog keičiant 2010 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymu ir lėšų jos išlaikymui priteisimu, kitos sutarties sąlygos, o būtent sąlyga dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir jos užskaitymo, keičiamos nebus. Tai reiškia, kad kreipdamosi į teismą dėl minėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, šalys pripažino, jog visas prievoles viena kitai jos yra įvykdžiusios, todėl, atsakovo atstovo nuomone, ieškovės ieškinys dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią, tačiau įstatymas daro tam tikrą išimtį – iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 buvo nutraukta ieškovės I. G. ir atsakovo A. G. santuoka bei patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išspręstas nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, santuokoje įgyto turto ir kiti klausimai. Minėta sutartimi nepilnametės dukters A. G. nuolatinė gyvenamoji vieta iki dukters pilnametystės nustatyta jos tėvo A. G. gyvenamojoje vietoje; susitarta, kad A. G. sumokės I. G. 40 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, darant išlygą, kad I. G. už jai tenkančią mažesnę turto dalį tenkančią kompensaciją perleidžia dukrai A. G. kaip išlaikymą vienkartine išmoka, kurią uzufrukto teise tvarkyti paskirtas atsakovas A. G.. Pasirašyta sutartimi šalys sutarė įskaityti piniginius įsipareigojimus dėl vienas kito, t.y. A. G. įsipareigojimą sumokėti 40 000 Lt kompensaciją I. G. ir I. G. įsipareigojimą suteikti nepilnametei dukrai išlaikymą 40 000 Lt dydžio vienkartine išmoka, kurią I. G. turi sumokėti A. G. kaip nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojui, pripažįstant, kad šalys viena kitai savo įsipareigojimus dėl kompensacijos sumokėjimo ir išlaikymo suteikimo yra įvykdžiusios.

2012 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2435-169/2012 pakeistos 2010 m. kovo 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 2010 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dalys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant dukters A. G. gyvenamąją vietą su jos motina I. G. ir priteisiant išlaikymą iš jos tėvo A. G. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. G..

I. I. G reikalavimą priteisti jai 35 600 Lt kompensaciją kildina iš 2010 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010, kuriuo nutraukiant šalių santuoką patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad nors minėtu teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš dalies pakeista 2012 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2435-169/2012, ankstesnės sutarties ir teismo sprendimo dalys dėl kompensacijos priteisimo ir šalių tarpusavio reikalavimo įskaitymo keistos nebuvo.

Tokiu būdu pripažintina, kad 2010 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-220-785/2010 dalis dėl 40 000 Lt kompensacijos sumokėjimo I. G. už A. G. tenkančią didesnę turto dalį ir dalis dėl šalių piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymo (sutarties 7 ir 9 punktai) yra įgijusios res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

Taigi, esant galiojančiam 2010 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimui dėl 40 000 Lt kompensacijos I. G. už nelygiomis dalimis padalintą santuokos metu įgytą turtą priteisimo ir dėl I. G. bei A. G. vienarūšių reikalavimų įskaitymo, spręstina, jog tarp šalių kilęs ginčas turėtų būti nagrinėjamas kreipiantis į teismą ypatingosios teisenos tvarka pareiškimu dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, todėl ieškovės I. G. ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo A. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurios jam priteistinos iš ieškovės I. G..

Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 30,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį atmetus jos priteistinos valstybei iš ieškovės I. G. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. H. R. vei 18, atsakovui A. G. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. H. R. 30,15 Lt (trisdešimt litų 15 ct) pašto išlaidų valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas K. S.