Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens I. G. įstatyminei atstovei O. A., atstovui advokatui L. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens I. G. įstatyminės atstovės O. A. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nukentėjusiajam A. M. dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-10-29 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijai ir nukentėjusiajam A. M. apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai (b.l. 28). Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje Institucijos atstovas ir nukentėjusysis neatvyko. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui ir nukentėjusiajam A. M. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens I. G. įstatyminė atstovė O. A. teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad: liudytoją G. V. susirado po to, kai gavo pretenziją iš draudimo kompanijos; po eismo įvykio nei ji, nei jos sūnus I. G. į policiją nebuvo kviečiami, o su vairuotoju A. M. nebendravo. Nurodo, kad liudytojas G. V. jai pranešė apie eismo įvykį ir iškvietė medikus, todėl ji turėjo išsisaugojusi jo telefono numerį.

Administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens I. G. atstovas advokatas L. Z. teisimo posėdžio metu paaiškino, kad: Institucija, atlikdama 2008-09-17 įvykusio eismo įvykio tyrimą, rinko įrodymus, tačiau tai atliko nepakankamai išsamiai, nes byloje yra tik vieno iš dviejų liudytojų paaiškinimas; autoavarijos vietos schema surašyta ne visiškai tiksliai; pareigūnai rėmėsi iš esmės tik vairuotojo A. M. paaiškinimais; eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad stabdymo žymių nepastebėta, nors A. M. paaiškinime teigia, kad stabdė, buvo įjungęs garsinį signalą. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai tinkamai ištirti bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-10-29 Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus tyrėja S. L. priėmė nutarimą administracinėje byloje, reg. Nr. 2726 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo“, kuriame nustatė, kad 2008-09-17 16.05 val. Klaipėdos m., Dubysos g., ties namu Nr. 31, A. M. vairuodamas automobilį „SUBARU JUSTI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė per važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje iš už stovinčių automobilių išbėgusį I. G. (gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu I. G. nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadinta transporto priemonė (b.l. 6, 11).

Institucijos nutarimas atitinka LR ATPK 284 straipsnio reikalavimus, jį priėmusi pareigūnė tokią teisę turėjo (LR ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Iš 2008-09-17 eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 13-14), autoavarijos vietos schemoje (b.l. 15), fotografijose (b.l. 16, 17) užfiksuotų duomenų, G. V., A. M., O. A. paaiškinimų (b.l. 18, 22, 24) bei teismo posėdžio metu liudytojo G. V. duotų parodymų darytina išvada, kad nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybės Institucijos ištirtos ir įvertintos neobjektyviai, vienpusiškai, nes byloje nebuvo apklaustas eismo įvykį tiesiogiai matęs G. V., taip pat neapklaustas ir pats nepilnametis I. G.. Kritiškai vertintini liudytojo G. V. paaiškinime nurodyti duomenys apie A. M. vairuojamo automobilio staigų stabdymą į kelią išbėgus vaikui, nes eismo įvykio apžiūros protokole bei autoavarijos schemoje automobilio stabdymo pėdsakų nenustatyta. Kitas įvykį matęs teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. V. teigia, kad automobilis važiavo akivaizdžiai viršydamas nustatytą greitį, stabdė tik nutrenkęs vaiką, vaiko judėjimo per gatvę kryptis buvo kitokia, nei nurodyta eismo įvykio schemoje. Todėl byloje nepaneigta versija apie galimai mišrią (abipusę) kaltę dėl šio eismo įvykio. Be to, autoavarijos vietos schemoje nepažymėta automobilio ir I. G. susidūrimo vieta, ir ši aplinkybė papildomai netirta, buvo remtasi tik vairuotojo A. M. paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, sudėtinga spręsti, ar fotonuotraukose bei eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų automobilio sugadinimų pobūdis atitinka tokių sugadinimų susidarymo mechanizmą.

Taip pat byloje nėra tokiu atveju privalomos eksperto išvados apie kūno sužalojimo laipsnį. Pažymėtina, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą (...) nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir Sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele. Taigi šiuo atveju būtina surinkti papildomus įrodymus apie 2008-09-17 įvykusio eismo įvykio metu I. G. padarytų kūno sužalojimų sunkumą ir mechanizmą.

Vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija nesurinko visų su nagrinėjamu eismo įvykiu susijusių reikšmingų duomenų, neatliko šių duomenų analizės ir vertinimo, todėl eismo įvykį ištyrė neobjektyviai, nepilnutinai bei vienpusiškai.

2005-07-25 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 57 punktas įpareigoja pareigūnus nagrinėjant bylą išsiaiškinti: ar buvo pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl padaryto pažeidimo, ar šis asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Pilnam ir visapusiškam bylos aplinkybių išnagrinėjimui ir teisingam veikos kvalifikavimui būtina atlikti papildomą bylos faktinių aplinkybių tyrimą, t.y. Institucija privalo surinkti, ištirti ir įvertinti minėtus trūkstamus įrodymus.

Institucijos nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies, panaikinti 2008-10-29 Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus tyrėjos S. L. nutarimą administracinėje byloje reg. Nr. 2726 ir administracinę bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.