Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas A.Daugėla Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 (N)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. rugsėjo 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A.L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis 2000 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu ir 2000 m. birželio 12 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu A.L. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.L. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 16 d., apie 10 val., bute, esančiame duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girtavimo ir tarpusavio konflikto su K.A. metu tyčia peiliu smogė sėdėjusiam ant kėdės K.A. į kairės kojos šlaunį, į tą pačią šlaunį dar du kartus tuo pačiu peiliu smogė pargriovęs jį ant grindų, K.A. padarė durtinį-pjautinį kairiosios šlaunies sužalojimą, pažeisdamas giliosios šlaunies arteriją, dėl ko išsivysčius ūmiam nukraujavimui apie 10 val. 30 min. K.A. mirė, t.y. taip jį tyčia nužudė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis, neneigdamas savo kaltės ir sutikdamas su veikos juridiniu įvertinimu, ginčija tik bausmės dydį bei teismo išvadas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo ir jo pripažinimo pavojingu recidyvistu.

Kolegija daro išvadą, kad A.L. BK 27 str. 2 d. 2 p. ir 3 d. pagrindu pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu.

Pagal BK 27 str.1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką teismo nuosprendžiu, todėl ir nusikaltimų recidyvas konstatuojamas nuo to momento, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kitu nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, pats įstatymas (BK 27 str. 1 d.) nustato, kad asmuo yra recidyvistas, jeigu yra visos tam reikalingos sąlygos, ir nereikalauja jokio atskiro sprendimo dėl pripažinimo recidyvistu. Sąlygos konstatuoti, kad A.L. yra recidyvistas, byloje yra.

A.L., būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą (tyčinį nužudymą). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę jį pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Tačiau apygardos teismas, darydamas išvadą, kad byloje nėra A.L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir taikydamas BK 64 str. 3 d. nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Todėl nuosprendis šiose dalyse keistinas.

Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų A.L. parodymų matyti, kad jis visą laiką savo noru pripažino esmines bylos aplinkybes ir davė teisingus parodymus. Tai savo nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Iš jo parodymų, duotų apygardos teisme ir pasisakymų paskutinių žodžių metu paminėtame ir apeliacinės instancijos teisme seka, kad A.L. kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios. Visa tai įgalina nuteistojo prisipažinimą nužudžius K.A. ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A.L., kaip pavojingam recidyvistui, pagrįstai paskirta griežtesnė bausmė negu sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 str. 2 d.). Apeliantas nusikaltimą padarė girtas, nuteistas jau devintą kartą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A.L. už tyčinį nužudymą paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri tik nežymiai viršija sankcijos vidurkį, netgi nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra aiškiai per griežta. Todėl bausmės, paskirtos už tyčinį nužudymą švelninti nėra pagrindo.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A.L. 2000 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (b.l. 19-21 t. 2). Šilutės rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas galutine dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

2000 m. birželio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi pagal jau paminėtus nuosprendžius paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A.L. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams (b.l. 31-32 t. 2).

2004 m. birželio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi apeliantas lygtinai atleistas nuo 2 metų 1 mėnesio ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmės prieš terminą (b.l. 41 t. 2).

2005 m. sausio 13 d. Šilutės rajono apylinkės nuosprendžiu A.L. nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė BK 64 str. 3 d. pagrindu jau buvo subendrinta su paminėtu 2000 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu (faktiškai ir su 2000 m. birželio 12 d. nutartimi) paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams (b.l. 132-133 t.). Tai reiškia, kad apeliantui prie paskirtos šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (1 metai ir 9 mėnesiai) bausmės, nuo kurios jis buvo lygtinai atleistas prieš terminą. Taigi, 2005 m. sausio 13 d. ir 2000 m. gegužės 3 d. nuosprendžiais bei 2000 m. birželio 12 d. nutartimi paskirtų bausmių subendrinimo klausimas jau buvo išspręstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu pagrįstai subendrino su 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Todėl dar kartą dalinio sudėjimo būdu bendrinti bausmes su 2000 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu ar 2000 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta bausme apygardos teismas neturėjo teisės. Dėl šios priežasties skundžiama nuosprendžio dalis dėl BK 64 str. 3 d. taikymo naikintina. Toks sprendimas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 8 p., negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti A.L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 64 str. 3 d. pagrindu skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2000 m. birželio 12 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.