- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1312/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Ingo Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4795-392/2012 pagal ieškovo bankrutavusios draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Ingo Baltic“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 345 280 Lt dydžio draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovui, teikiančiam draudimo paslaugas, nuo 2005 m. liepos 13 d. buvo panaikintas draudimo veiklos licencijos galiojimas. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla; 2011 m. birželio 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Siekdamas patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, ieškovo bankroto administratorius AB banke SNORAS bankrutuojančios įmonės vardu atidarė einamąją sąskaitą ir padėjo terminuotus indėlius: 644 944,22 JAV dolerių sumai (terminas iki 2011 m. gruodžio 1 d.) ir 29 577,86 EUR sumai (terminas iki 2012 m. sausio 10 d.). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškėlė bankroto bylą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovas yra traktuotinas kaip pagal Draudimo įstatymą veikianti draudimo įmonė, kurios indėliai negali būti draudimo objektu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 3 straipsnio 4 dalies 5 punktą, atsisakė mokėti draudimo išmoką. Ieškovo nuomone, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalies 5 punktą pagal Draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių indėliai nėra indėlių draudimo objektu. Ieškovui, kaip bankrutuojančiai draudimo bendrovei, Draudimo įstatymas yra taikomas (Draudimo įstatymo VIII skyrius). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis negali būti laikomas draudimo įmone pagal Draudimo įstatymą, nes, teismo nuomone, Draudimo įstatymas reglamentuoja draudimo įmonių veiklą nuo licencijos draudimo veiklai gavimo iki bankroto ir likvidavimo dienos. Tai, kad nuo bankroto bylos iškėlimo ieškovas įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, nepaneigia fakto, jog ieškovui toliau taikomos draudimo įstatymo nuostatos. Teismas pažymėjo, kad priešingu atveju susidarytų paradoksali situacija, kai sėkmingai veikiančios draudimo įmonės indėliai nebūtų draudžiami, o nevykdančios savo įsipareigojimų ir dėl to bankrutuojančios įmonės indėliai – priešingai. Atsakovas iš draudėjo BAB banko SNORAS yra gavęs raštą, kuriuo draudėjas patvirtino, kad nuo ieškovo indėlių nebuvo skaičiuojamos ir mokamos draudimo įmokos, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo ir dėl šios priežasties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įstatymų leidėjo nustatyta draudimo veiklos sąvoka (Draudimo įstatymo 2 str. 26 d.) aiškiai nurodo, kad teisę vykdyti draudimą veiklą turi tik draudimo įmonės. Draudimo įmonė – tai įmonė Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 2 str. 13 d.). Taigi draudimo veiklos licencija yra būtinas elementas, reikalingas pripažinti subjektą draudimo įmone. Ieškovas yra bankrutuojanti draudimo įmonė, kurios licencija draudimo veiklai panaikinta. Dėl šios priežasties ieškovas nuo 2005 m. liepos 13 d. prarado draudimo įmonės teisinį statusą ir negali būti laikomas pagal Draudimo įstatymą veikiančia draudimo įmone. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, ieškovo teisinis statusas ir jo veikla reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo su Draudimo įstatymo VIII skyriuje numatytomis bankroto proceso specifinėmis išimtimis.
2. Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė bankrutuojančios įmonės administratoriui pareigą pinigus, skirtus tenkinti kreditorių reikalavimus, laikyti banko sąskaitoje (ĮBĮ 11 str. 3 d., 31 str. 1 d. 1 p.). Bankroto administratoriaus indėlio forma laikyti pinigai negali būti laikomi draudimo įmonės investicija, nes jie laikytini „konkursine mase“, kurios paskirtis – tenkinti kreditorių reikalavimus. Ieškovo indėliai AB banke SNORAS buvo laikomi ne pagal Draudimo įstatymo, o pagal ĮBĮ reikalavimus. Teismas į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė. IĮID 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų sąraše išvardyti subjektai priskirtini prie subjektų, kurių veikla susijusi su turto ir lėšų investavimu. Šie subjektai turi pakankamai žinių spręsti apie galimas investavimo rizikas, be to, jiems nustatyti aiškios investavimo taisyklės. Bankroto procedūra yra skirta bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugai. Aiškinant IĮID 3 straipsnio 4 dalį tokiu būdu, kaip tai padarė teismas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai liktų visiškai be apsaugos.
3. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad Draudimo įstatymas reglamentuoja draudimo įmonių veiklą nuo licencijos gavimo iki likvidavimo dienos. Ši išvada prieštarauja Draudimo įstatymo 144 straipsniui, pagal kurį draudimo įmonės bankroto byla nagrinėjama ĮBĮ nustatyta tvarka. Po licencijos draudimo veiklai panaikinimo ieškovas nevykdė draudimo veiklos, o po bankroto bylos iškėlimo visi bankroto administratoriaus sandoriai/veiksmai buvo atlikti remiantis ĮBĮ reikalavimais. Nėra pagrindo išvadai, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovas veikia pagal Draudimo įstatymą.
4. Atsisakyti tenkinti ieškinį dėl to, kad AB bankas SNORAS neapdraudė ieškovo indėlių, nėra teisinio pagrindo. IĮIDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad indėlius privalo apdrausti bankai. AB banko SNORAS pareigos nevykdymas, t. y. draudimo įmokos nuo ieškovo indėlių neapskaičiavimas, negali būti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti bankai (‚Swedbank“, AB ir AB SEB bankas) nurodo, jog ieškovo indėliai yra apdrausti pagal IĮIDĮ reikalavimus. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikti minėtų bankų atsakymai, kuriuos ieškovas prašo prijungti prie bylos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto argumentai, kad jis nėra draudimo įmonė, nes neturėjo teisės (licencijos) verstis draudimo veikla, yra teisiškai nereikšmingi. IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalies 5 punkte apibūdinant subjektą, kurio indėliai nedraudžiami, nurodytos pagal Draudimo įstatymą veikiančios draudimo įmonės. Šioje sąvokoje neužsimenama apie teisę verstis draudimo veikla ar licencijos verstis draudimo veikla turėjimą. Minėta nuostata taikytina įmonėms, kurių veiklai taikomas Draudimo įstatymas. Apeliantui, kaip bankrutuojančiai draudimo bendrovei, taip pat taikomas Draudimo įstatymas.
2. Apeliantui taikomas ne tik Draudimo įstatymo 144 straipsnis. Apeliantas IĮIDĮ prasme laikytinas pagal Draudimo įstatymą veikiančia draudimo įmone, nes Draudimo įstatymas taikomas apeliantui ir reglamentuoja jo veiklą nuo licencijos gavimo iki pat likvidavimo.
3. Apeliantas pateikė naujus įrodymus, kad kiti bankai skaičiavo ir mokėjo įmokas nuo ieškovo indėlių. Kadangi apeliantas galėjo šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti juos priimti. Aplinkybė, kad kai kurie bankai netinkamai taiko IĮIDĮ, negali sukelti atsakovui pareigų mokėti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė ieškovui draudimo UAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių (b. l. 8-9). Bankroto administratorius bankrutuojančios įmonės vardu su AB banku SNORAS sudarė banko sąskaitos sutartį ir padėjo du terminuotus indėlius: pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sutartį – 644 944,22 USD dolerius iki 2011 m. gruodžio 1 d. ir pagal 2011 m. lapkričio 3 d. sutartį – 29 603,79 EUR iki 2012 m. sausio 10 d. (b. l. 13, 19). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui SNORAS bankroto bylą (b. l. 20). Ieškovas 2011 m. gruodžio 2, 29 d., 2012 m. sausio 16, 20, 24 d. raštais kreipėsi į atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo (b. l. 25-26). Atsakovas 2012 m. sausio 26 d. raštu informavo ieškovą, kad ieškovas yra pagal Draudimo įstatymą veikianti draudimo įmonė, kurios indėliai negali būti draudimo objektu pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalies 5 punktą (b. l. 27). Ieškovas 2012 m. vasario 7 d. pateikė AB banko SNORAS bankroto byloje kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš minėtų banko sąskaitos ir terminuotų indėlių sutarčių (b. l. 21-24).
Ieškovas, manydamas, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimą išmoką yra nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškė ieškinį atsakovui dėl 345 280 Lt draudimo išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 320 straipsnio 1 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007).
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas (dėl ieškovo indėlių pripažinimo draudimo objektu pagal IĮIDĮ) kilo tarp ieškovo ir AB banko SNORAS susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu. Atsakovas savo poziciją, kad ieškovo indėliai AB banke SNORAS nelaikytini draudimo objektu, be kitų argumentų, taip pat grindė AB banko SNORAS į atsakovo paklausimą pateiktu atsakymu, kad nuo ieškovo indėlių draudimo įmokos nebuvo skaičiuojamos ir mokamos (b. l. 48). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teisės į draudimo išmoką, rėmėsi ta aplinkybe, kad AB bankas SNORAS nuo ieškovo indėlių neskaičiavo ir nemokėjo draudimo įmokų. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su AB banko SNORAS nuomone, kad ieškovo indėliai nelaikytini draudimo objektu pagal IĮIDĮ nuostatas, nors AB bankas SNORAS nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu. Be to, AB bankui SNORAS yra iškelta bankroto byla, kurioje ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą, grindžiamą minėtomis indėlių sutartimis. Pagal Bankų įstatymo 87 straipsnio, kuriame įtvirtintos bankrutuojančio banko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, nuostatas ieškovo reikalavimas tenkinamas ketvirtąja eile. Tuo tarpu atsakovo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems IĮIDĮ, išmokėjimu tenkinami antrąja eile. Pagal IĮIDĮ 11 straipsnio 1 dalį, kai draudimo įmonė (atsakovas) išmoka draudimo išmokas draudėjo (šiuo atveju BAB banko SNORAS) indėlininkams ar investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko draudimo išmokos dydžio pinigų sumos (IĮIDĮ 11 str. 2 d.). Atsakovui išmokėjus draudimo išmoką ieškovui, būtų padidintas atsakovo kreditorinis reikalavimas AB banko SNORAS bankroto byloje, o ieškovo kreditorinis reikalavimas atitinkamai sumažintas. Todėl šios bylos rezultatas turi įtakos ir BAB banko SNORAS įsipareigojimams tenkinant jo kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus (jų eiliškumui).
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į susiklosčiusią faktinę proceso šalių situaciją, ieškinio dalyką, ieškovo siekiamą tikslą dalį lėšų atgauti ne per ĮBĮ reglamentuojamas bankroto procedūras, poreikį įvertinti IĮIDĮ nuostatų taikymą ginčo teisiniams santykiams, daro išvadą, kad tokių santykių dalyvis yra ir BAB bankas SNORAS, t. y. jo dalyvavimas byloje yra būtinas. Konstatuotina, kad šioje byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šio pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo, BAB bankas SNORAS įtrauktinas dalyvaujančiu byloje asmeniu.
Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl ginčo esmės ir ieškovo pateiktų naujų rašytinių įrodymų prijungimo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.