- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-483-851/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00517-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. S. atstovo advokato Vitalijaus Katėno (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK ) 505 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 390 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d. 00.00 val. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, iki nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. birželio 23 d., neįvykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) duoto nurodymo, ir trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas, o būtent: VMI prie FM atliekant UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., mokestinio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) buvo surašytas VMI prie FM 2020 m. vasario 18 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas (toliau tekste ir – nurodymas) Nr. (21.222) FR0706-259, kuriuo nurodyta iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti papildomus dokumentus bei paaiškinimus, t. y.: 1) paaiškinti, kaip bei kokiomis aplinkybėmis UAB (duomenys neskelbtini) surado transporto priemonių pirkėjus, t. y. Lenkijos įmonę (duomenys neskelbtini) ir Latvijos įmonę (duomenys neskelbtini), kas atstovavo minėtas įmones, su kuo buvo vedamos derybos dėl bendradarbiavimo bei kokioje šalyje; 2) pateikti tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščius (CMR); 3) paaiškinti, kaip buvo perduotos transporto priemonės, kas tuo rūpinosi, kas vykdė transporto priemonių krovimo darbus (iš laivo), kur buvo saugomos transporto priemonės nuo atgabenimo iki pardavimo, ar buvo perdavimo aktai, kada ir kur vyko atsiskaitymas; 4) paaiškinti dėl UAB „Autoriksas“ sandorio, sudaryto su Estijos įmone (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo įsigytas automobilis ,,Lamborghini Urus“, aplinkybių, taip pat, kaip UAB (duomenys neskelbtini) surado šio automobilio pardavėją, kas rūpinosi automobilio gabenimu, jeigu automobilį gabeno UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nurodyti vardą, pavardę, kas vairavo/gabeno šį automobilį, pateikti įsakymą dėl komandiruotės; 5) paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis UAB (duomenys neskelbtini) surado ,,Lamborghini Urus“ automobilio pirkėją, kam konkrečiai ir kur jis buvo perduotas.
Šalies argumentai
1.1. Pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pateiktus prašymus dėl nurodyme nurodytų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo termino pratęsimo pratęsus terminus iki 2020 m. kovo 17 d. , iki 2020 m. balandžio 17 d ir galutinį terminą nustačius ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo karantino Lietuvoje pabaigos, taigi iki 2020 m. birželio 23 d. dienos pabaigos. Iki nurodyto termino pabaigos UAB (duomenys neskelbtini) VMI prie FM nepateikė dokumentų bei paaiškinimų, todėl nustatytu laiku nurodymo neįvykdė, tuo pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. įX-2112 33 straipsnio 3 ir 7 punktų, 40 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį A. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
3. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pasak pareiškėjo, apylinkės teismas nutarimą priėmė neišsamiai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios formos ir veiksmų kryptingumo.
3.1. Teigia, jog A. S. negalėjo būti pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes byloje esantys įrodymai ir skundžiamo nutarimo motyvai, pareiškėjo manymu, nepagrindžia jo veiksmuose esant šio nusižengimo sudėties. Pasak pareiškėjo, pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies nusižengimą atsakomybė galima tik už teisėto nurodymo nevykdymą, tačiau šioje byloje teismas šio požymio nenustatinėjo. Teigia, jog A. S. išsamiai paaiškino teismui, kodėl laiku nepateikė Institucijos reikalaujamų dokumentų – jis bendravo su Lietuvos ir Latvijos įmonėmis, tačiau tokie susirašinėjimai, pareiškėjo manymu, nėra pateikiami buhalterijai, todėl nesaugomi ir pateikti teismui jų nebuvo galimybės. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas nevertino, ar tokių dokumentų (susirašinėjimas su įmonės vadybininkais) yra teisėtas Institucijos reikalavimas, ir ar gali suponuoti išvadą, jog asmuo padarė pažeidimą.
3.2. Be to, pasak pareiškėjo, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentą dėl negalimumo pateikti reikalaujamus dokumentus dėl karantino, kai tuo tarpu, anot pareiškėjo, ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse paskelbtas karantinas bei įvesti ribojimai, kurie apribojo ne tik verslą, bet ir bendradarbiavimą su įmonėmis. Teigia, jog apylinkės teismas nevertino, kad A. S. teismui paaiškino, jog Latvijos įmonė pažadėjo A. S. prašomus dokumentus pateikti pasibaigus karantinui, juo labiau, kad visi kiti reikalauti dokumentai Institucijai buvo pateikti. Pareiškėjo vertinimu, dėl Covid-19 pandemijos pasaulyje susiklostė neeilinė situacija, todėl apelianto negalėjimas laiku ir tinkamai įvykdyti Institucijos reikalavimą laikytinas objektyvia priežastimi, dėl ko teismui atmesti tokį apelianto argumentą instancijos teismas nesiaiškino, ar Institucija teisėtai reikalavo pateikti dokumentus, juo labiau, susiklosčius neeilinei situacijai dėl pandemijos, nesiaiškino, ar tokiu metu įmonei apskritai buvo realu reikalavimą įvykdyti.
3.3. Pareiškėjo manymu, neįrodyta, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, A. S. padarė tyčia, be to, Institucijos argumentai, jog „protokolas buvo surašytas prevenciniu pobūdžiu“, kas, anot pareiškėjo, leidžia daryti išvadą, jog kaltės A. S. veiksmuose nebuvo ir protokolo surašyti jam nebuvo pagrindo. Teigia, jog byloje esantys įrodymai ir nutarimo motyvai, pareiškėjo manymu, nepagrindžia A. S. veiksmuose esant šio nusižengimo sudėties, tyčios, todėl A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.
4. 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teisme gautas VMI prie FM kontrolės departamento direktorės atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjo A. S. atstovo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apylinkės teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, ANK nuostatų nepažeidė.
7. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė arba netinkamai vykdė šių pareigūnų teisėtus nurodymus ir reikalavimus, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimus (nutarimus), neįleido pareigūnų į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikė pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba pateikė klaidingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją ar duomenis, atsisakė paaiškinti ar suteikti duomenis, nuslėpė dokumentus, vengė atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt., išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
8. Nors A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino tik iš dalies, o jį atstovaujantis pareiškėjas teigia, jog A. S. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, apygardos teismas sprendžia, kad A. S. veika kvalifikuota tinkamai, ir jo kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, iš dalies paties A. S. administracinio nusižengimo tyrimo metu ir apylinkės teisme duotais parodymais; Institucijos atstovo apylinkės teisme duotais parodymais, VMI prie FM kvietimais atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, VMI prie FM nurodymu; UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Vitalijaus Katėno prašymais dėl termino dokumentams ir paaiškinimams pateikti pratęsimo, VMI prie FM raštais dėl įvykdymo termino pratęsimo ir kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
9. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad A. S. bendravo su Lietuvos ir Latvijos įmonėmis, tačiau tokie susirašinėjimai nėra pateikiami buhalterijai, todėl nesaugomi ir pateikti teismui jų nebuvo galimybės, kad apylinkės teismas nevertino, ar tokių dokumentų (susirašinėjimas su įmonės vadybininkais) yra teisėtas Institucijos reikalavimas, ir ar gali suponuoti išvadą, jog asmuo padarė pažeidimą.
10. Iš A. S. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinimo ir apylinkės teisme duotų parodymų matyti, jog A. S. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo vadovaujama bendrovė užsiima automobilių prekyba, o taip pat atlieka ir deklaranto veiksmus. Lenkijos įmonė (duomenys neskelbtini) ir Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini), susirado juos (UAB (duomenys neskelbtini)) patys per skelbimus ar kitas elektroninio informavimo priemones. Jie ((duomenys neskelbtini)) kaip pardavėjai per skelbimus į įvairias elektroninio informavimo priemones, informavo, kokie automobiliai yra pargabenti, kokie nepargabeni, bet atsiradus pirkėjui, gali būti nupirkti ir pargabenti į Lietuvą, taip yra ieškomi pirkėjai. Todėl pirkėjai susiranda juos (UAB (duomenys neskelbtini)) patys. Su minėtomis įmonėmis, kurios juos susirado pačios, buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.
11. Apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ( toliau – BAĮ ) 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai, kuri turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis).
12. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau tekste – MAĮ) 33 straipsnio 3 punkte ir 7 punkte nustatyta, kad Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę – laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus; duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 str. (Mokesčių mokėtojo pareigos) 2 p. ir 8 p. nustatyta, kad Mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo surašytas VMI prie FM 2020 m. vasario 18 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas (toliau tekste ir – nurodymas) Nr. (21.222) FR0706-259, kuriuo nurodyta iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti papildomus dokumentus bei paaiškinimus, t. y.: 1) paaiškinti, kaip bei kokiomis aplinkybėmis UAB (duomenys neskelbtini) surado transporto priemonių pirkėjus, t. y. Lenkijos įmonę (duomenys neskelbtini) ir Latvijos įmonę (duomenys neskelbtini), kas atstovavo minėtas įmones, su kuo buvo vedamos derybos dėl bendradarbiavimo bei kokioje šalyje; 2) pateikti tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščius (CMR); 3) paaiškinti, kaip buvo perduotos transporto priemonės, kas tuo rūpinosi, kas vykdė transporto priemonių krovimo darbus (iš laivo), kur buvo saugomos transporto priemonės nuo atgabenimo iki pardavimo, ar buvo perdavimo aktai, kada ir kur vyko atsiskaitymas; 4) paaiškinti dėl UAB (duomenys neskelbtini) sandorio, sudaryto su Estijos įmone (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo įsigytas automobilis ,,Lamborghini Urus“, aplinkybių, taip pat, kaip UAB (duomenys neskelbtini) surado šio automobilio pardavėją, kas rūpinosi automobilio gabenimu, jeigu automobilį gabeno UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas, nurodyti vardą, pavardę, kas vairavo/gabeno šį automobilį, pateikti įsakymą dėl komandiruotės; 5) paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis UAB (duomenys neskelbtini) surado ,,Lamborghini Urus“ automobilio pirkėją, kam konkrečiai ir kur jis buvo perduotas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pateiktas aiškiai suformuluotas institucijos reikalavimas (past. – nustatant konkretų terminą) pateikti nurodytus visus dokumentus ir pateikti paaiškinimus, tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, nenurodant jokios objektyvios pateisinamos tam priežasties, nors A. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą (pagal BAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalis, 21 straipsnio 1, 2 dalis, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalis, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklių 10.15 punktą). Taigi UAB (duomenys neskelbtini), deklaravęs sandorius dėl automobilių įsigijimo iš Latvijos įmonės, mokestiniam tyrimui nepateikė sandorių sudarymą ir vykdymą, automobilių gabenimą pagrindžiančių dokumentų, turėjusių pagrįsti sandorių su Latvijos pardavėju apmokestinimo teisingumą. Be to, nei A. S., nei pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) ir Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) bei Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) sutartys dėl tarpusavio bendradarbiavimo, taip pat tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščiai, (CMR); automobilių pakrovimo saugojimo gabenimo ir pirkimo pardavimo sutartys, dokumentai apie suteiktas paslaugas ir atsiskaitymus yra saugomi Lenkijoje ar Latvijoje, kai bendrovė (duomenys neskelbtini), įm. (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvoje (duomenys neskelbtini).
14. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog yra nepagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. ir jo atstovo advokato V. Katėno argumentai, kad jie negalėjo pateikti VMI prie FM dokumentų su Latvijos įmone dėl karantino, nes negalėjo nuvykti ir užsiklausti. Bylos duomenimis nustatyta, jog Institucija ne kartą pratęsė terminus dokumentams ir paaiškinimams pateikti, pagal pareiškėjo prašymus, kuriuos pastarasis motyvuodavo tuo, kad dėl galiojančio karantino negali pateikti nurodytus dokumentus, galiausiai terminas privalomiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 23 d. (karantinas Lietuvoje baigėsi 2020 m. birželio 17 d.) tačiau ir tuomet A. S. dokumentų nepateikė, taip pat jų nepateikė nei protokolo surašymo metu nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų apie A. S. susirašinėjimą su Latvijos bendrove dėl reikalaujamų dokumentų paruošimo ar persiuntimo elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pan., kurie patvirtintų, kad A. S. iš tikrųjų ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įvykdytų minėtą VMI nurodymą.
15. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, ir A. S. tyčia pasireiškė per jo pasyvius veiksmus (neveikimą), kuomet jis, turėdamas tokią pareigą, vengė vykdyti pareigūnų teisėtus nurodymus ir reikalavimus pateikti pareigūnams reikalaujamą informaciją, duomenis ir dokumentus, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios formos ir veiksmų kryptingumo, atmestini kaip nepagrįsti
16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimas, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 390 Eur dydžio bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjo A. S. atstovo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.