- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-76-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00584-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės taryba Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, PALANGOS M SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-76-159/2012
NUTARTIS
2012 m. vasario 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-890/2011 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. K., trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-143 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. K. 2010 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. Al-9 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. G. 2009-07-07 kreipėsi į teismą ir 2010-02-03 patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimą Nr. T2-143, kuriuo R. G., Palangos moksleivių klubo direktorei, paskirtas papeikimas; 2) Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. K. 2010-01-05 įsakymą Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo". Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba negalėjo paskirti jai drausminės nuobaudos - papeikimo, kadangi neturi juridinio asmens statuso ir nėra ieškovės darbdaviu. Ieškovės darbdavys yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius arba Palangos moksleivių klubas. Nuobauda paskirta praleidus įstatymo nustatytą terminą, pažeidžiant Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 38-42 punktų reikalavimus. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. K. 2010-01-05 įsakymas Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo", juo sudaryta komisija parengti pasiūlymus dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovei, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi savivaldybės administracijos direktorius ieškovės atžvilgiu neturi darbdavio teisių, todėl neturėjo teisės priimti įsakymą sudaryti komisiją ir jai pavesti tirti tariamus jos darbo veiklos pažeidimus. Administracijos direktorius negali paskirti savęs komisijos pirmininku, įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, pažeisti Vietos savivaldos įstatymo reikalavimai (t. 1, b. 1. 151-156).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011 -04-26 sprendimu ieškinio dalį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010-01-05 direktoriaus įsakymo Nr. Al-9 panaikinimo atmetė, kitą ieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 23,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija su ieškove 2001-10-01 sudarė terminuotą darbo sutartį, ja ieškovė iki 2004-07-29 priimta Palangos moksleivių klubo direktore. Vadovaujantis 2004-06-22 Švietimo įstatymo Nr. K-2292 pakeitimo ir papildymo įstatymo 28 str. 5 d., 2004-07-01 darbo sutartis tapo neterminuota. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009-06-11 sprendimu Nr. T2-143 ieškovei paskyrė papeikimą už darbo drausmės pažeidimus, nustatytus atlikus Palangos moksleivių klubo finansinį auditą. Sprendime nurodyta, jog vadovaujantis DK 242 str. 1 d., drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su paskirta drausmine nuobauda, turėjo inicijuoti darbo ginčą pagal DK 285 str. kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, ir tik ginčo neišsprendus darbo ginčų komisijoje, darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą arba DK 291 str. 1 d. nustatytais terminais nesudarius darbo ginčų komisijos ar ginčo neišsprendus, ieškovė turėjo kreiptis į teismą (DK 295 str.). Konstatavo, kad ieškovė į teismą kreipėsi nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, šia tvarka galima pasinaudoti, todėl ieškinio reikalavimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimo Nr. T2-143 panaikinimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 412 str. 1 d.).
Teismas taip pat nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymu Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo" sudaryta komisija parengti pasiūlymus dėl drausminės atsakomybės taikymo R. G. už pažeidimus, nurodytus Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vidaus audito ataskaitoje Nr. CSVA3-4 „Palangos moksleivių klubo veiklos ir valdymo auditas". Konstatavo, kad ieškovės motyvai dėl 2010-01-05 įsakymo Nr. Al-9 nepagrįstumo nesudaro pagrindo jį panaikinti, kadangi tokį įsakymą administracijos direktorius pagal savo kompetenciją turėjo teisę priimti. Teismas nenustatė, kad šiuo įsakymu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ar kito teisės akto nuostatos, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo jo panaikinti (t. 2, b. 1. 56-58).
Šalies argumentai
Ieškovė R. G. 2011-05-26 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo: panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimo dalį dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimo Nr. T2-143 ir ieškovei R. G. paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – panaikinimo, tą bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimo dalį pakeisti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. K. 2010-01-05 įsakymą Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo" (t. 2, b. 1. 60-63).
Nurodo, kad ieškovė tinkamai 2011-03-01 pateikė prašymą dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių darbo ginčų komisija nesprendė darbo ginčo -pareiškėjos ir jos advokato nekvietė į komisijos posėdį, nepranešė apie priimtą sprendimą. Todėl laikytina, kad ji tinkamai pasinaudojo savo teise spręsti ginčą darbo ginčų komisijoje. Be to, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nėra privaloma išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, kadangi savivaldybės sprendimas pagal ABTĮ 33 str. yra skundžiamas per vieno mėnesio terminą, o pagal DK 296 str. į darbo ginčų komisiją darbuotojas gali kreiptis per tris mėnesius, todėl darbuotojas, laikydamasis DK 296 str. nustatyto termino, praleistų ABTĮ 33 str. nustatytą terminą kreiptis į teismą. Apeliantės manymu, byla nagrinėtina teisme laikantis DK 293 str. ir 295 str. 1 d. 1 p. nuostatų, netaikant CPK 296 str. 1 d. 1 p. nuostatos, nes darbuotoja tinkamai pasinaudojo išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka (DK 295 str.). Netinkamas darbo ginčų komisijos darbo organizavimas negalėjo būti teismo pripažintas ieškovės netinkamų teisių įgyvendinimu pasinaudojant teise darbo ginčą spręsti ne teismo tvarka. Dėl nurodytų priežasčių apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neteisingai išsprendė ir kitą jos reikalavimą, nes netinkamai taikė ir aiškino Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad savivaldybės administracijos direktorius turi teisę sudaryti komisijas, tačiau nenagrinėjo, kokias komisijas jis turi teisę sudaryti. Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2010-01-05 įsakymą, pavedė kitiems asmenims spręsti ieškovei skirtinos drausminės nuobaudos rūšį ir patarti, kaip nubausti ieškovę, t. y. tretiesiems asmenims ne pagal jų pareigybių aprašymus buvo pavesta atlikti darbdavio funkcijas, kurių perleidimui savivaldybės administracijos direktorius neturėjo savivaldybės tarybos pavedimo ar įgaliojimo. Priėmus 2010-01-05 įsakymą buvo pažeisti ir kiti įstatymai, nes nepagrįstai kitiems asmenims buvo atskleisti ieškovės asmens duomenys bei pavesta su ieškovės darbo santykiais nesusijusiems asmenims nagrinėti jos tariamus darbo pažeidimus.
Apeliantės manymu, pagal Vietos savivaldos įstatymą jos drausminės atsakomybės klausimas išskirtinai priklausė savivaldybės tarybos kompetencijai. Savivaldybės administracijos direktorius negalėjo priimti įsakymo, kuriuo pats sau paveda atlikti tam. tikrą darbą ir paveda pats sau atsiskaityti, kadangi tokio įsakymo vykdymo kontrolė yra neįmanoma, todėl tokie veiksmai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme nustatytiems principams ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Apeliantė pažymi, kad teismas nepasisakė apie komisiją sudarančių valstybės tarnautojų galimą šališkumą, nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmetė ieškovės teiginius dėl 2010-01-05 įsakymo neteisėtumo, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina ir priimtinas naujas sprendimas - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymas Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo" panaikintinas (t. 2, b. 1. 60-63).
Atsiliepimas
Palangos miesto savivaldybė ir administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti, Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal DK 289 str. darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti teisės aktai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Individualus darbo ginčas teisme negali būti nagrinėjamas, kol nėra išnagrinėtas laikantis išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (DK 295 str.). Apeliantės reikalavimas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymą Nr. Al-9 nėra pagrįstas konkrečiais teisės aktais (t. 2, b. 1. 66).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintu bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimo Nr. T2-143, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymo Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo" teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinio reikalavimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymo Nr. Al-9 panaikinimo atmestas, o reikalavimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimo Nr. T2-143 panaikinimo paliktas nenagrinėtas.
Dėl reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-06-11 sprendimu Nr. T2-143 Palangos miesto savivaldybės taryba ieškovei paskyrė papeikimą už darbo drausmės pažeidimus, nustatytus atlikus Palangos moksleivių klubo finansinį auditą (Palangos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2009-04-14 finansinio audito ataskaita Nr. K10-10/A). Sprendime nurodyta, jog vadovaujantis DK 242 str. 1 d., drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (t. 1, b. 1. 16). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė į teismą dėl 2009-06-11 sprendimo panaikinimo kreipėsi nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, šia tvarka galima pasinaudoti, todėl ieškinio reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 412 str. l d.).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji 2011-03-01 tinkamai pateikė prašymą dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, tačiau darbo ginčų komisija nesprendė šio ginčo, apeliantė tinkamai pasinaudojo savo teise spręsti ginčą darbo ginčų komisijoje. Taip pat teigia, kad dėl drausminės nuobaudos panaikinimo neprivaloma išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka dėl toliau nurodytų motyvų.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 str. nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kituose įstatymuose nenustatyta kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 str.). Tai reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčus, kurie, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nagrinėjami tiesiogiai teismuose, reglamentuoja DK 295 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2009-07-07. Ieškovė, prašydama darbo ginčų komisijos panaikinti 2009-06-11 sprendimą Nr. T2-143 bei atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prašymui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pateikti, į darbdavį kreipėsi tik 2011-03-01 (t. 2, b. 1. 33–37), t. y. bylos nagrinėjimo teisme metu. Darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nėra nutrūkę, taip pat nenustatyta jokių kitų DK 295 str. 2 d. nurodytų pagrindų, kuriems esant ginčai tiesiogiai nagrinėjami teismuose, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog šis darbo ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, kol nėra išnagrinėtas laikantis išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (DK 295 str.). Aplinkybė, kad ieškovė dėl kilusio ginčo į darbo ginčų komisiją kreipėsi bylos nagrinėjimo metu, nereiškia, kad ji tinkamai pasinaudojo privaloma pirmine individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Įvertinus tai, kad ieškovė 2011-03-01 pateiktame prašyme darbo ginčų komisijai prašė atnaujinti praleistą terminą kreiptis į šią komisiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog negalima daryti išvados, kad ieškovė nebegali pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka.
CPK 412 str. nustatytos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės, t. y. jeigu asmuo kreipiasi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako ieškinį priimti arba palieka jį nenagrinėtą. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei anksčiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė į teismą kreipėsi nesilaikydama šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, šia tvarka galima pasinaudoti, todėl ieškinio reikalavimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimo paliktinas nenagrinėtas. Pagal CPK 412 str. 1 d. jeigu ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl to, kad nebuvo laikytasi ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO" duomenų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2012-01-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-890/2012 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-08-19 sprendimo Nr. T2-252 ir juo skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo bei 2011-08-16 Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės prašymas panaikinti nuobaudą ir sprendimą, panaikinimo, ieškinį tenkino. Šioje byloje ginčas taip pat buvo kilęs dėl R. G. paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo ir ieškovė dėl šio ginčo krepėsi į darbo ginčo komisija, t. y. laikėsi ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Todėl darytina išvada, kad ieškovė žino apie išankstinę nagrinėjimo ne teisme tvarką, kuria tokios kategorijos bylose būtina pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą.
Dėl reikalavimo panaikinti 2010-01-05 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo ".
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymu Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo" sudaryta komisija parengti pasiūlymus dėl drausminės atsakomybės taikymo R. G. už pažeidimus, nurodytus Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vidaus audito ataskaitoje Nr. CSVA3-4 „Palangos moksleivių klubo veiklos ir valdymo auditas" (t. 1, b. 1. 166). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas nenustatė, kad šiuo įsakymu pažeistos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ar kito teisės akto nuostatos, konstatavo, kad nėra pagrindo jį panaikinti, todėl ieškovės reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo atmetė.
Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 str. Suinteresuotumas — tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).
Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ginčijamo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo turinio matyti, kad juo sudaryta komisija, kuriai pavesta parengti ir pateikti pasiūlymus dėl drausminės atsakomybės ieškovei taikymo už Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vidaus audito ataskaitoje nurodytus pažeidimus. Šiame įsakyme ieškovei jokios teisės ar pareigos nenustatytos, juo nepriimtas joks sprendimas, kuris galbūt pažeistų ieškovės materialinę subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė teikiamu ieškiniu savo teisinio suinteresuotumo nepagrindę. Atsižvelgiant į tai, kitais motyvais nei pirmosios instancijos teismas teisėjų kolegija konstatuota, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymą Nr. Al-9 „Dėl komisijos sudarymo" nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 5 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.