Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1242-667/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
eII-1242-667/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00991-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
K. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1242-667/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00991-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjai K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21002-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21002-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 170 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad K. B. 2024 m. rugpjūčio 10 d. 18.44 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaisydama horizontaliojo kelio ženklinimo, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 3 priedo 1.3 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėja K. B., nesutikdama su Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti – perkvalifikuoti administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir grąžinti bylą Institucijai surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu; arba nutarimą pakeisti iš dalies, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti teisės vairuoti arba atimti trumpesniam terminui nei nurodyta Institucijos nutarimą; paskirtą 170 eurų baudą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėja skunde nurodė, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo jai buvo siūloma iki 2024 m. rugsėjo 20 d. sutikti su nusižengimu ir už padarytą nusižengimą sumokėti 85 Eur, bei skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Iki nurodytos datos administracinio nurodymo neįvykdė, kadangi norėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, išsiaiškinti, kuo yra kaltinama ir prašyti pareigūno neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Ji dalyvavo bylos nagrinėjime, po kurio pareigūnas priėmė 2024 m. spalio 9 d. nutarimą, su kuriuo ji nesutinka. Nurodė, kad ji neginčija to, kad vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Kaune, 4 eismo juostų kelyje ir sukdama į kairę kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir, palaukusi, kol iš kiemo išvažiuos kitas eismo dalyvis, kuris suko į dešinę, įvažiavo į kiemą. Bylos nagrinėjimo metu suprato, kad bus nubausta už ištisinės linijos kirtimą, o ją nubaudė už tai, kad sukėlė pavojingą situaciją, ko, jos įsitikinimu, nebuvo. Iš protokolo turinio seka, kad ji kaltinama dėl vieno iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų, o būtent tuo, kad įvažiavau į priešpriešinio eismo įuostą pažeisdama KET ir taip sukėlė pavojingą situaciją. Skundžiamame Nutarime tik deklaratyviai nurodyta, kad išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nenurodyti pavojingą situaciją apibūdinantys objektyvieji požymiai. Važiuojant (duomenys neskelbtini)g., ji negalėjo sukti į kairę, į sesers gyvenamojo daugiabučio kiemą, nes kelias buvo pažymėtas dviguba ištisine linija. Reikėjo iš jos kuo greičiau pasiimti dukrą, kad sesuo galėtų skubėti į gimtadienį. Baiminosi, kad seseriai supykus, jog dėl jos varžomas sesers gyvenimas (planai), nebepasitikės ja ir nebesutiks prižiūrėti dukros, jei tą dieną pati turės kokių nors planų, dėl ko ryžosi kirsti dvigubą liniją. Apsižiūrėjusi, kad iš priekio nėra atvažiuojančių transporto priemonių, kad niekam nesukels kliūties, pavojingos situacijos, suko į kairę, kirto dvigubą ištisinę liniją, palaukė, kol iš kiemo išvažiuos vairuotojas, kuris pasuko į dešinę (jos atžvilgiu į kairę) ir ramiai įvažiavo į kiemą. Posūkio į kairę manevrą atliko tvarkingai, neviršydama greičio, važiuodama ramiai, neagresyviai. Nematė, jog kitas eismo dalyvis, vairuotojas, išvažinėdamas iš kiemo, dėl jos neteisėtų veiksmų būtų išsigandęs, pasimetęs. Nematė, kad jis būtų buvęs priverstas staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį. Jo veidas buvo ramus, o ne išsigandęs, pasimetęs. Tačiau, kad ir kokia buvo situacija, gailisi dėl padaryto nusižengimo, padarė pasirinkimą, kurio neturėjo padaryti. Kritiškai vertina savo elgesį. Ji įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdama KET, tačiau iš objektyvaus byloje esančio įrodymo - vaizdo įrašo matoma, kad nusižengimo metu reali avarinė situacija nebuvo sukelta, akivaizdi grėsmė eisme dalyvavusiai transporto priemonei ir jos vairuotojui ar kitiems eismo dalyviams nekilo, todėl mano, kad jos veika - įvažiavimas į priepriešinio eismo juostą turėtų būti perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėja prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nurodė, kad nusižengimą padarė neturėdama galiojančių nuobaudų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta (ANK 36 straipsnis). Priklausomybių neturi ir nėra registruota priklausomybių ligų centre. Ji neteista ir nėra pradėtų jokių kitų teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų bylų. Jai 23 metai, ji yra vieniša mama, augina 7 metų dukterį. Vaiko tėvas paskutinį kartą išlaikymą siuntė 2024 m. liepos mėn., jai niekas finansiškai nepadeda. Neturi nuosavo gyvenamojo būsto, jį nuomojasi. Ji leidžia dukrą į šokių būrelį. Dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavys ją charakterizuoja kaip pareigingą, punktualią, atidžią, iniciatyvią darbuotoją, tvarkingą. Jos vairavimo istorijoje nėra analogiško ar kito šiurkštaus nusižengimo. Prieš maždaug 3 metus buvo bausta už vairavimą neprisisegusi saugos diržo (ANK 432 straipsnio l dalis). Taigi, per visą vairavimo stažą buvau bausta tik už vieną KET pažeidimą, vertina jį kritiškai, tačiau nemano, kad šis vienas, kitiems eismo dalyviams pavojaus nesukėlęs KET pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad yra piktybiška ir nedrausminga vairuotoja ir, kad tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas leistų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, kad ji ateityje nedarytų nusižengimų. Jos darbas tampriai susijęs su vairavimu, kas reiškia, kad daug dažniau susiduria su KET reikalavimais nei statistinis vairuotojas Be kita ko, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Dirba mobilia valymo specialiste, o tai reiškia, kad su įmonės paskirtu automobiliu ji vyksta į jai paskirtą objektą (komercinės patalpos, periodinis namų valymas, baldų valymas, langų valymas) ir jį valo. Jei paskirtos valyti patalpos po statybų ar remonto darbų (paviršių, grindų plovimas, dulkių valymas ir kt.), tai jai paskiriamas didesnis automobilis, nes atitinkamai reikia vežtis daugiau valymo priemonių ir įrankių. Netekus teisės vairuoti, iš karto ir netenka darbo. Stabilios ir pakankamos pajamos jai reikalingos ne tik sau, bet ir dukros išlaikymui. Teisė vairuoti jai reikalinga nuvežti dukrą į mokyklą ir popamokinę veiklą. Mano, kad specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesių terminas už tokio pobūdžio nusižengimą neproporcingas kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų susijusių su KET pažeidimais kontekste. Mano, kad paskirta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, nepaisant to, kad buvo paskirta minimali bauda ir minimalus nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis, yra pernelyg griežtas jos nubaudimas. Skundžiamas Nutarimas nėra tinkamai individualizuotas, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes. Gailisi dėl padaryto nusižengimo. Padarė rimtas ir atitinkamas išvadas. Ateityje pasiryžusi sprendimus priimti atsakingai. Tolimesniu savo požiūriu, elgesiu ir darbine veikla įrodys, kad nusižengimas, už kurį nubausta, išties buvo atsitiktinis. Pavojaus kelyje niekada nekėlė ir ypač nekeltų, jei teismas išreikštų pasitikėjimą ja ir neatimtų teisės vairuoti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad įvykio vietoje – Kaunas, (duomenys neskelbtini), yra dvipusio eismo keturių eismo juostų kelias. Pareiškėja, pažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimus įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, atliko lenkimo manevrą ir tuo sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. areiškėja įvykdė LR ANK 420 str. 1 d. nustatytą draudžiamą veiką. Analizuojant administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą, asmens reakciją į netikėtą pažeidėjos veikimą, darytina išvada, kad Pareiškėjos veiksmai sukėlė realią grėsmę, pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams ir duotuoju atveju eismo įvykio išvengti pavyko dėl vaizdo įrašą pateikusio vairuotojo greitos reakcijos, laiku jo atlikto judėjimo krypties pakeitimo. Toks Pareiškėjos manevravimas yra nepaaiškinamas, pati nenurodo priežasčių. Pažymėtina, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, matomumas geras, sausa kelio danga, nors medžiagoje esantis vaizdo įrašas trumpas, bet jį peržiūrėjus užtenka padaryti išvadai, kad eismas nebuvo tiek intensyvus, kad sukeltų taip vadinamus „kamščius“. Institucija laikosi pozicijos, kad Pareiškėjai inkriminuotas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas, kadangi ji ne tik įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau ir sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kas asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėja pateikdama save kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Pažymėtina, kad asmuo Teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone, tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Asmeniui taikyta nustatyta straipsnio sankcijoje minimali nuobauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė minimaliam numatytam terminui. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, saugų eismą, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles Teismo prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21002-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 170 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad K. B. 2024 m. rugpjūčio 10 d. 18.44 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaisydama horizontaliojo kelio ženklinimo, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 3 priedo 1.3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 3 priedo 1.3 punkte numatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui darant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo arba kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai pažeisti.

Pareiškėja sutinka, kad ji padarė nusižengimą, tačiau nesutinka, kad jis kvalifikuojamas kaip pavojingas vairavimas, prašo jį kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pareiškėja nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini)g., ji negalėjo sukti į kairę, į sesers gyvenamojo daugiabučio kiemą, nes kelias buvo pažymėtas dviguba ištisine linija. Tačiau skubėjo, reikėjo iš jos pasiimti dukrą, kad sesuo galėtų skubėti į gimtadienį. Apsižiūrėjo, kad iš priekio nėra atvažiuojančių transporto priemonių, kad niekam nesukels kliūties, pavojingos situacijos, suko į kairę, kirto dvigubą ištisinę liniją, palaukė, kol iš kiemo išvažiuos vairuotojas, kuris pasuko į dešinę (jos atžvilgiu į kairę), ir ramiai įvažiavo į kiemą. Posūkio į kairę manevrą atliko tvarkingai, neviršydama greičio, važiuodama ramiai, neagresyviai. Nematė, jog kitas eismo dalyvis, vairuotojas, išvažinėdamas iš kiemo, dėl jos neteisėtų veiksmų būtų išsigandęs, pasimetęs, todėl veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantis kito vairuotojo pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą ir išanalizavus jį, taip pat ir kito vairuotojo reakciją į netikėtą pareiškėjos veiksmą – ištisinės linijos kirtimą, darytina išvada, kad Pareiškėjos veiksmai sukėlė realią grėsmę, pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir nagrinėjamu atveju eismo įvykio išvengti pavyko dėl vaizdo įrašą pateikusio vairuotojo greitos reakcijos, laiku jo atlikto judėjimo krypties pakeitimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjos veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jos veikos kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nėra jokio pagrindo, nes Pareiškėja, pažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimus įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, atliko lenkimo manevrą ir tuo sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Nutarime konstatuota, kad pareiškėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai Institucijos nutarimu paskirta minimali 170 eurų bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Pareiškėja prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti arba jo atėmimo terminą sutrumpinti.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – pavojingai vairavo transporto priemonę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja už KET pažeidimus yra bausta tik vieną kartą, nuobauda nebegalioja. Ji pripažįsta padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nurodė padariusi išvadas dėl savo elgesio ir pasižada būti atsakinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja yra vieniša mama, kuri turi rūpintis mažamete dukra, vežioti ją į mokyklą ir būrelį, todėl teisė vairuoti jai labai reikalinga. Ji dirba valymo specialiste, dirbant reikia važiuoti į objektus, vežtis valymo įrangą ir priemones, todėl be teisės vairuoti ji negalėtų atlikti jai priskirtų darbinių funkcijų ir netektų darbo, o tuo pačiu ir pajamų.

Teismas sutinka su Institucija, kad pareiškėjos padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarimo, pareiškėja nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėja nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, anksčiau paskirta bauda yra sumokėta. Dėl savo neatsakingo elgesio ji labai gailisi ir suprato savo elgesio pasekmes, padarė išvadas dėl netinkamo savo poelgio.

Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėja visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, tuo labiau, kai ji anksčiau administracine tvarka bausta tik už nedidelį nusižengimą, kas rodo pažeidimo išimtinumą, paskirtą baudą sumokėjo, galiojančių nuobaudų neturi, todėl teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad K. B. 2024 m. spalio 9 d. nutarimu paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams pakeistinas į specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys K. B. nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21002-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, K. B. skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams sumažinant iki 1 mėnesio. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja dalyvavo bylos nagrinėjime Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, baudos išdėstyti dalimis neprašė, o prašymą išdėstyti paskirtą baudą teismui pateikė jau po Institucijos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta bauda, priėmimo, todėl klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos K. B. prašymas išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą dalimis paliktinas nenagrinėtas.

Pareiškėjai išaiškintina, jog ji, manydama, kad jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei pateikiant jį pagrindžiančius įrodymus.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netenkinus tokio prašymo, pareiškėjai išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 595 straipsniu, taikos sutartį galima sudaryti vykdymo procese. Kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

K. B. skundą tenkinti dalinai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21002-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, K. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę teisės vairuot transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki vieno mėnesio. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius