- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-931-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Suinteresuotas asmuo
- J. F., V. Š.
- Pareiškėjas
- D. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-931-755/2017
Teisėja Agnė Stankevičienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15260-2017-3
2017 m. lapkričio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. F. (J. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21673-931/2017 pagal pareiškėjo D. Š. (D. Š.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. F. ir V. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. Š. vaiko kilmės nustatymo tikslu, kuomet juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės įtakos paveldėjimui, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. F. yra D. Š. biologinis tėvas.
2. Kartu pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant Vilniaus miesto 3-ojo notarų biurą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo po J. F. mirties. Nurodė, kad J. F. kreipėsi į notarų biurą ir pareiškimu palikimą po brolio mirties priėmė. Paveldėjimo teisės liudijimas šiuo metu dar nėra išduotas, tačiau formaliąja prasme gali būti išduotas. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, J. F. įgis visas nuosavybės teises į paveldimą turtą ir turės teisę juo disponuoti. Nustačius juridinį faktą, jog J. F. yra D. Š. biologinis tėvas, pareiškėjas taptų pirmos eilės įpėdiniu. Taigi, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, paveldimas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Tai sukeltų pagrindą dar kelioms civilinėms byloms, o taip pat pakenktų civilinių teisinių santykių stabilumui tarp trečiųjų asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarę R. R. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje, vedamoje Vilniaus miesto 3-ajame notarų biure, po J. F. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusiam turtui priimti iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
4. Teismas konstatavo, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po J. F. mirties, gali būti pažeistos pareiškėjo turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą bei paveldėtojui įregistravus paveldėtą turtą savo vardu, jis įgytų teisę visapusiškai paveldėtu turtu disponuoti, t. y. jį parduoti, padovanoti ir pan., ir turtą perleidus, o teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir pareiškėjui tapus pirmos eilės įpėdiniu, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu, atsirastų nuostolių, ko galima būtų išvengti pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
6. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas nepagrįstai, neteisėtai ir nemotyvuotai, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, remiantis vien tik šališkais ir deklaratyviais pareiškėjo teiginiais, taip pat nukrypus nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.
7. Teigia, jog ,susipažinus su pareiškimu, matyti, kad faktą, jog J. F. yra D. Š. tėvas, pareiškėjas įrodinėja iš esmės vieninteliu įrodymu – su pareiškimu pateiktomis septyniomis foto nuotraukomis, kuriose matyti jaunas J. F. su kažkokiu vaiku. Todėl preliminariai įvertintus pareiškimo faktinį ir teisinį pagrindą, pareiškimo reikalavimus ir su juo pateiktus dokumentus, yra akivaizdu, kad pareiškimas nėra pagrįstas.
8. Nurodo, kad pareiškėjas ne tik tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, tačiau nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju grėsmė būsimam teismo sprendimui galėtų būti tik tada, jeigu palikimo priėmėjas J. F. imtųsi veiksmų, susijusių su paveldėto turto iššvaistymu, neatlygintiniu perleidimu ir pan. Kadangi nėra duomenų, kad J. F. ėmėsi ar ateityje imtųsi tokių veiksmų, todėl nėra jokios grėsmės, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu nutartimi pritaikyti nepagrįsti paveldėjimo teisės apribojimai varžo J. F. teises, kliudo pasirūpinti palikimą sudarančiais nekilnojamaisiais daiktais.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas D. Š. prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo.
10. Nurodo, kad teismui netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai ir pats suinteresuotas asmuo J. F. patirtų nuostolių tuo atveju, jeigu prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas, t. y. jis patirtų išlaidas, susijusias su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, nekilnojamojo turto teisine registracija, turto išlaikymo išlaidas ir pan. Be to, kaip nurodė teismas savo nutartyje, suinteresuotas asmuo įgytų teisę visiškai laisvai paveldėtu turtu disponuoti, galėtų jį perleisti tretiesiems asmenims, kas taip pat netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai sukeltų papildomus teisminius ginčus tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.).
15. Apelianto teigimu, D. Š. pareiškimas nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi jis nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad yra J. F. sūnus, o remiasi iš esmės vieninteliu įrodymu – pateiktomis septyniomis foto nuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes, kaip minėta šios nutarties 14 punkte, ieškinio pagrįstumo klausimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra analizuojamas, kadangi taikant laikinąsias pasaugos priemones yra sprendžiami tik procesinio pobūdžio teisės klausimai. Preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis neturi ir prejudicinės galios, nes pareiškimo pagrįstumas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
16. Nors šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas preliminariai įvertino pareikšto pareiškimo pagrįstumą, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks vertinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes jis pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir juos pateikė. Apelianto atskirajame skunde keliami klausimai dėl ginčo esmės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neanalizuotini laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, todėl nesutiktina su jo argumentais, kad šiuo pagrindu laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, remiantis vien tik šališkais ir deklaratyviais pareiškėjo teiginiais ar nukrypus nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teiginius dėl pareiškimo bent tikėtinai pagrįstu paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo faktas (nepaisant to, kad dar nėra įsiteisėjęs), kuriuo civilinė byla išnagrinėta ir pareiškėjo D. Š. pareiškimas patenkintas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. F., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo D. F. tėvas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis).Tokio turinio sprendimo priėmimas rodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai leidę nuspręsti dėl reikalingumo tenkinti pareikimą.
18. Kaip minėta, kita sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, yra realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, jeigu nebus imtasi šių priemonių. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad byloje nėra duomenų, kokiu būdu ir kuo gali pasireikšti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba jo neįmanomas įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po J. F. mirties, gali būti pažeistos pareiškėjo turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą bei paveldėtojui įregistravus paveldėtą turtą savo vardu, jis įgytų teisę visapusiškai paveldėtu turtu disponuoti, o turtą perleidus bei teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas( byla inicijuota siekiant turto paveldėjimo) galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu, taip pat atsirastų nuostolių. Tokia situacija sudarytų pagrindą inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Būtent tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt pareiškėjui palankaus, teismo sprendimo realaus įgyvendinimo. Tuo tarpu pareiškėjo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.
19. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.