Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. 2-450-940/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
2-450-940/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05197-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
S. G.
Advokatai
Audrius Leonavičius, Eligija Norkienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-450-940/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05197-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.4.; 2.3.3.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.4.; 3.1.7.6. 3.1.7.8. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,sekretoriaujant Irenai Miliukienei,dalyvaujant ieškovo A. D. atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,atsakovei S. G., jos atstovei advokatei Eligijai Norkienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,

nedalyvaujant ieškovui A. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei S. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. D. prašo teismo pripažinti, kad atsakovės S. G. sūnūs – S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. T. Drevinskas, gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo biologiniai vaikai, o ieškovas nėra S. D. ir S. T. Drevinsko biologinis tėvas. Prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, jeigu ieškovas jas patirs.

2. Ieškinyje nurodė, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nuo 2008 metų iki 2019 m. gegužės mėnesio gyveno su atsakove S. G. kaip šeima. Ieškovas su atsakove susilaukė dviejų vaikų – sūnaus K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros K. D., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė S. G. (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką, kurį pavadino S., (duomenys neskelbtini) berniuką, kurį pavadino S. T.. Ieškovas 2014 m. buvo išvykęs į užsienį, grįžo 2015 m. Kai grįžo, pamatė, jog atsakovė laukiasi. Nors pastarųjų vaikų biologiniu tėvu ieškovas nebuvo, tačiau S. G. prašymu sutiko, kad vaikų S. ir S. T. gimimo liudijimuose tėvu būtų įrašytas ieškovas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas buvo įkalbėtas pripažinti vaikų tėvystę. 2019 m. gegužės mėnesį atsakovė S. G. išsikraustė iš namų, kartu su ja išvyko ir ieškovo vaikai K. ir K., bei du jo pripažinti vaikai – S. D. ir S. T. D.

3. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė žino faktą, kad mažamečiai vaikai S. D. ir S. T. Drevinskas nėra biologiniai ieškovo vaikai. Tai patvirtino ir byloje atlikta DNR ekspertizė.

4. Ieškovas prašo praleistą ieškinio padavimo terminą atnaujinti, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ? pasikeitė situacija, atsakovė su ieškovu kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda.

Atsiliepimas

5. Atsakovė S. G. su ieškiniu nesutinka iš dalies, prašo taikyti senaties terminą dėl tėvystės S. D. nuginčijimo. Atsiliepime, teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog būtų nuginčyta S. T. D. tėvystė, dėl jo neprašo taikyti senaties termino. Nurodė, jog S. T. D. biologinis tėvas yra žinomas, tai – R. V., kuris žino, jog turi sūnų ir sutinka pripažinti tėvystę.

6. Atsakovė, jos atstovė atsiliepime, teismo posėdyje paaiškino, kad santuokos su ieškovu sudarę nebuvo, tačiau kartu gyveno nuo 2008 metų. Atsakovei ir ieškovui bendraujant ir apsigyvenus kartu, gimė sūnus K., po metų gimė duktė K. Ieškovas pripažino tėvystę ir suteikė vaikams savo pavardę. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. D. artimai bendravo iki 2013-2014 m. Po to laiko artimus santykius palaikė ir su kitais vyrais. Ieškovas 2015 metais buvo išvykęs į užsienį, bet neilgam. Tiek iki to, tiek ir jam grįžus atsakovė su ieškovu turėjo intymius santykius, vėl gyveno kartu, todėl atsakovė buvo įsitikinusi, jog sūnus S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra biologinis ieškovo sūnus. Apie tai, kad laukiasi, ieškovui pasakė 2015 m. birželio mėn. Tuo metu jis nereiškė abejonių. Atsakovė pažymėjo, jog galimas biologinis S. tėvas galėtų būti G. S., jo anketinių duomenų nežino, su juo jokių ryšių nepalaiko, G. S. nieko nežino, kad ji laukėsi. 2017 metais buvo tarp atsakovės ir ieškovo pykčių, atsakovė bendravo ir su kitu asmeniu, o S. T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų nėra biologinis ieškovo sūnus. Kai pradėjo lauktis S. T., atsakovė su ieškovu negyveno kartu. Vėliau atsakovė ir ieškovas vėl gyveno kartu, todėl tėvystę ieškovas pripažino ir to neginčijo, pats sutiko duoti S. T. savo pavardę. Kad S. T. nėra biologinis ieškovo sūnus, atsakovė ieškovui pasakė, kai vėl kartu apsigyveno. Eidamas pas notarą pripažinti tėvystės, ieškovas jau žinojo, kad S. T. nėra jo biologinis sūnus. Atsakovė nurodė, jog biologinis S. T. tėvas yra R. V.. Atsakovė su ieškovu gyveno iki 2019 m. gegužės mėnesio, tada galutinai apsipyko, atsakovė išvyko gyventi pas motiną. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad nuo ieškinio padavimo teismui ieškovas nelanko nei savo biologinių vaikų, nei S. ir S. T.. Savo biologiniams vaikams išlaikymo taip pat neteikia.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. atsiliepimo neteikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai, teismo šaukimas įteikti tinkamai. Jokių prašymų, atsiliepimų, paaiškinimų dėl byloje nagrinėjamų klausimų, teismui neteikė.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Skyriaus specialistai buvo nuvykę pas atsakovę S. G. ir bendravo su mažamečiais, S. D. bendravo noriai, pagal savo amžių pasakojo apie save. Parodžius jam A. D. nuotrauką atsakovės S. G. telefone vaikas nudžiugo, nurodė, kad tai yra „A.“, vadino jį ir tėčiu, klausiant, ar nori jį pamatyti, linksmai linksėjo, pasakojo, kad su „A.“ kalbėsis, galės kur nors važiuoti. Rodant ieškovo A. D. nuotrauką S. T. D., vaikas jokių emocijų neišreiškė, dėmesį nukreipė kitur. Atsakovės teigimu A. D. vaikus paskutinį kartą matė praėjusią vasarą, su atsakovu pradėjus gyventi atskirai S. T. D. buvo metukai. Nuo to laiko vaikai A. D. matė maždaug 6 kartus. Skyriaus atstovė nurodė, jog tėvystės nuginčijimas neatitinka vaikų interesų, kadangi yra susiformavusi socialinė tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Bylos nagrinėjimo metu iš procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, šalių atstovų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2008 m. iki 2019 m. vasaros, su pertraukomis, ieškovas A. D. ir atsakovė S. G. gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį.

10. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina jog (duomenys neskelbtini) atsakovei S. G. gimė sūnus S. G.. 2016 sausio 25 d. ieškovas A. D. Panevėžio rajono 1-ajame notaro biure patvirtino prašymą pripažinti jį S. G. tėvu, įrašyti gimimo akto įraše žinias ir suteikti sūnui pavardę D. Remiantis šiuo prašymu, 2016 m. sausio 25 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje išduotas S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. 26, kuriame tėvu įrašytas ieškovas A. D..

11. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. G. gimė sūnus S. T. G. 2018 gegužės 22 d. ieškovas A. D. Panevėžio rajono 2-ajame notaro biure patvirtino prašymą pripažinti jį S. T. G. tėvu ir suteikti sūnui pavardę D. Remiantis šiuo prašymu, 2018 m. gegužės 22 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje išduotas S. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. 114, kuriame tėvu įrašytas ieškovas A. D..

12. Atlikus DNR ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 54/2020(01) nustatyta, jog A. D. nėra S. D. ir S. T. D. biologinis tėvas.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir tėvystės S. T. D. nuginčijimo

13. Ieškovas prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ir nustatyti, kad ieškovas nėra S. T. D. biologinis tėvas.

14. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

15. Bylos duomenys patvirtina, jog S. T. D. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo noru S. T. D. pripažino tėvystę, patvirtindamas prašymą notaro biure (šio sprendimo 10 punktas). Ieškinys dėl tėvystės S. T. D. nuginčijimo teismui pareikštas 2019 m. lapkričio 15 d. Šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas jau 2018 m. gegužės 22 d., tvirtindamas prašymą dėl S. T. tėvystės pripažinimo, žinojo, jog jis nėra biologinis S. T. D. tėvas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo yra praleistas (CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

16. CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

17. Teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, į tai, jog terminas ieškiniui pateikti praleistas nežymiai, taip pat į aplinkybę, jog yra žinomas galimas biologinis S. T. D. tėvas, atsižvelgiant į vaiko interesus, vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės S. T. D. nuginčijimo atnaujintinas.

18. Kaip minėta šio sprendimo 10 punkte, ieškovas savo noru 2018 gegužės 22 d. notaro biure patvirtino prašymą pripažinti jį S. T. tėvu ir suteikti sūnui pavardę. Byloje nustatyta, jog jau minėto prašymo patvirtinimo dieną ieškovas žinojo, kad S. T. nėra jo sūnus. Atsakovė taip pat nurodė, jog A. D. nėra biologinis S. T. tėvas. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir atlikta DNR ekspertizė (šio sprendimo 11 punktas).

19. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Remiantis atsakovės, jos atstovės paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos išvada, jos atstovės paaiškinimais, darytina išvada, jog tarp S. T. D. ir A. D. socialinis ryšys nėra artimas. Bylos duomenimis, ieškovas su S. T. D. nebendrauja nuo 2019 m. vasaros, jo nelanko, nepalaiko artimo ryšio ir nenori jo palaikyti. Jaunas S. T. amžius, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas jo nelanko nuo vaiko 1 metų, taip pat suponuoja spręsti, jog A. D. ir S. T. artimas emocinis ryšys nėra susiformavęs, kadangi bendravimas nutrūkęs ankstyvame vaiko amžiuje. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp ieškovo ir S. T. D. nėra susiformavusi socialinė tėvystė.

20. Sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų, yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnio, 9 straipsnio 3 dalis), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo kartu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko S. T. D. interesų nepažeis, nes nuginčijus tėvystę yra realios galimybės nustatyti biologinę S. T. tėvystę. Ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai ir nepalaiko tarpusavio ryšių, tarp ieškovo A. D. ir nepilnamečio S. T. D. taip pat jokių ryšių, bendravimo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės S. T. D. nuginčijimo tenkintinas, nustatant, jog ieškovas A. D. nėra S. T. D. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai, CK 3.151 straipsnis).

21. Teismas pažymi, jog reikalavimas nustatyti S. T. D. tėvystę ieškinyje nebuvo pareikštas, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam savarankišką reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir tėvystės S. D. nuginčijimo

22. Ieškovas prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti ir nustatyti, kad ieškovas nėra S. D. biologinis tėvas. Atsakovė prašo taikyti ieškinio dėl tėvystės S. D. nuginčijimo padavimo senaties terminą.

23. Kaip minėta šio sprendimo 13 punkte, pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

24. Bylos duomenys patvirtina, jog S. D. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo noru pripažino tėvystę patvirtindamas prašymą notaro biure (šio sprendimo 9 punktas). Atlikta DNR ekspertizė patvirtino, kad A. D. nėra biologinis S. D. tėvas (šio sprendimo 11 punktas).

25. Pažymėtina, jog ieškovo pozicija dėl sužinojimo, kad S. D. yra ne jo vaikas, aplinkybių nenuosekli, prieštaringa. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, priežastys dėl kurių jis neatvyko į teismo posėdį teismui nėra žinomos. Ieškovo atstovas teismui negalėjo nurodyti konkretaus laiko, kada paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą teigti, kad S. D. nėra ieškovo sūnus. Ieškinyje ieškovas nurodė faktines aplinkybes, kad pripažino tėvystę S. D. atsakovės paprašytas, įkalbėtas. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovas turėjo pagrįstų abejonių, jog S. D. nėra jo vaikas nuo pat jo gimimo ir ieškovui tai buvo žinoma pripažįstant tėvystę. Atsakovė teismo posėdžio metu nors ir nurodė, kad jokių abejonių dėl S. D. tėvystės neturėjo, taip pat teigė, kad tuo laikotarpiu kai pastojo, ji turėjo santykių ir su kitais vyrais, nes buvo periodas, kai ieškovas buvo išvykęs į užsienį dirbti. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, vertinama ar asmuo, kuris ginčija tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas 2014-2015 m. buvo išvykęs į užsienį, o jam grįžus atsakovė jau laukėsi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios atsakovės paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, ji negali tiksliai nurodyti nei kada, nei su kuo turėjo artimus santykius ir kaip matyti iš bylos aplinkybių, apie atsakovės santykius su kitais vyrais ieškovui tikėtina buvo žinoma. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad jau 2015 m., ieškovui grįžus iš užsienio, jam kilo įtarimų, jog atsakovė laukiasi ne jo vaiko. Todėl aplinkybė, kad ieškovas nėra biologiniu vaiko tėvu, jam turėjo būti žinoma jau nuo vaiko gimimo ir ši teismo nustatyta aplinkybė ieškovo jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigta (CPK 178 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad asmuo turi elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Ieškovui, gimus vaikui, pripažinus tėvystę ir ją įregistravus Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje pildant vaiko S. D. gimimo akto įrašą Nr. 26, įrašant ieškovą vaiko tėvu, šie tikrovės neatitinkantys duomenys turėjo būti žinomi ieškovui iki 2016 m. sausio 25 d. Taigi būtent nuo tos datos prasidėjo ieškovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų termino eiga. Tuo tarpu ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d. ir ženkliai praleido ieškinio senaties terminą.

26. Kaip minėta, CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Europos žmogaus teisių teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

27. CPK 12 straipsnio nuostatos numato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbą. Ieškinyje, ieškovo atstovo nurodytos aplinkybėse, kad pasikeitė situacija, atsakovė su ieškovu kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, negali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti senaties terminą. Teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovui buvo žinoma, kad S. D. nėra jo vaikas nuo pat vaiko gimimo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti vienerių metų senaties terminą bylos dalyje dėl tėvystės S. D. nuginčijimo.

28. Nurodytais motyvais, atsižvelgiant į tai, jog biologinio tėvo S. D. nustatymas yra apsunkintas, o S., atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovą pažįsta ir pripažįsta kaip tėvą, tėvystė buvo pripažinta paties ieškovo sprendimu (pareiškimu), jam jau tada turint pagrįstų abejonių dėl biologinės tėvystės, atsižvelgiant į vaiko interesus ir visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsisakytina atnaujinti praleistą ieškinio dėl tėvystės S. D. nuginčijimo senaties terminą ir ieškinys dalyje dėl tėvystės S. D. nuginčijimo atmestinas (CPK 185 straipsnis, 399 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Ieškovui ir atsakovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo ir atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti 2018 m. gegužės 22 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus gimimo įraše Nr. 114, esančius duomenis, kad A. D. yra S. T. D. tėvas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė