Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. balandžio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. surašytas dėl to, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra 2016 m. vasario 1 d. patikrino (patikrinimo aktas Nr. KMP-39) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pranešimą apie pilamą gruntą (duomenys neskelbtini) gatvės gale ir nustatė, kad į pranešime nurodytą vietą yra vežamos grunto atliekos, grunto atliekos yra pilamos valstybinėje žemėje neidentifikuotame žemės sklype, šalia (duomenys neskelbtini), sklypo, grunto atliekų atvežimo ir išpylimo darbus užsakė, bei vietą nurodė V. M., neturėdamas teisės vykdyti atliekų tvarkymo veiklos valstybinėje žemėje šalia (duomenys neskelbtini) sklypo ir neįsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybės registre kaip tai numato teisės aktai. Nustatyta, kad grunto atliekos buvo vežamos iš naujai statomos automobilių plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Patikrinimo aktu Nr. KMP-42 nustatyta, kad į valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, yra atvežta ir supilta 345 m3 grunto atliekų, 1289 m2 teritorijoje, ant natūralios žolinės dangos, ją (žolinę dangą) sunaikinant užpylus grunto atliekomis (nuostoliai, padaryti sunaikinus arba sužalojus žolinę augaliją, yra 626,43 Eur). Tuo V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (pažeidimo metu galiojančios redakcijos) 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (pažeidimo metu galiojančios redakcijos) 4 straipsnio 10 dalį (atsižvelgiant į to paties įstatymo 2 str. 18, 20, 37 dalis), 41 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. Nr. Dl-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 31 punktą, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 9 dalyje ir 51³ straipsnio 14 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu V. M. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus 51³ straipsnio 9 dalyje ir 51³ straipsnio 14 dalyje ir nubaustas: pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį – 1448 Eur bauda; pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį – 289 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos, paskiriant nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ribose ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta - 1448 Eur bauda.Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, V. M. atstovė advokatė R. G. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris yra su esminiais trūkumais ir šie trūkumai nebuvo nepašalinti. Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas suformuluotas abstrakčiai, nekonkrečiai, nėra aiškios kaltinimo ir bylos nagrinėjimo ribos.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, jog pažeidėjo kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 51³ straipsnio 9 ir 14 dalyse, yra įrodyta. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, pažeidėjo kaltė grindžiama iš esmės tik Patikrinimo aktu Nr. KMP-42, LR Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo K. Š. paaiškinimais bei aiškiai neteisingai teismo įvertintais liudytojų M. R., G. K. ir I. G. parodymais. Byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad V. M. piktavališkai vežė ir išpylė 345 m3 grunto atliekų valstybinėje žemėje ant natūralios žolinės dangos, ją (žolinę dangą) sunaikindamas, t. y., padarė administracinius teisės pažeidimus, kurie užfiksuoti protokole.Pirmosios instancijos teismas pat neįsigilinęs į bylą, neįvertino, jog: V. M. nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas; žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė yra I. G., kuri ir prašė atvežti žemių ir žemės buvo atvežtos jos naudai su tikslu užpilti jos žemės sklype esančią daubą; I. G. prašymu UAB „L. G.“ darbuotojams V. M. buvo parodęs daubą, į kurią reikėjo supilti žemės bei I. G. žemės sklypo ribas, UAB „L. G.“ darbuotojams niekada nenurodė pilti žemes valstybinėje žemėje; žemės buvo išpiltos gretimame žemės sklype ne jo iniciatyva, o vairuotojui dėl oro sąlygų negalėjus privažiuoti į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir apie žemių išpylimą gretimame žemės sklype sužinojo tik po to, kai jos buvo išpiltos; UAB „L. G.“ darbuotojai vežė ne atliekas, o žemę; byloje nėra patikimų duomenų, kad buvo padaryta žala ar kad buvo trukdoma žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį ir pan. Atsižvelgiant į tai, V. M. negali būti kaltinamas padaręs ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje ir ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad V. M. yra fizinis asmuo, nėra atliekų tvarkytojas ir jam įstatymai nenumato prievolės įsiregistruoti Atliekų tvarkytoju. Teismas taip pat nesiaiškino kokia yra žemės sklypo, kuriame atsitiktinai buvo supiltos žemės, paskirtis ir (ar) būdas, kodėl tos naudojimo paskirties ir (ar) būdo reikalavimai buvo pažeisti, ar buvo trukdoma žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį; koks neigiamas poveikis aplinkai ar sveikatai kilo dėl V. M. veiksmų bei netiksliai ir formaliai nustatė, kad yra išpilta 345 m3 grunto atliekų, nors jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. V. M. atstovės teigimu, visiškai nepagrįstos yra pirmos instancijos teismo išvados, kad „V. M. <...> vežė grunto atliekas <...> bei išpylė grunto atliekas valstybinėje žemėje neidentifikuotame žemės sklype <...> „ atliekas tvarkė - užsakė grunto atliekų atvežimo ir išpylimo darbus - fizinis asmuo - V. M., neturintis teisės tai daryti, kadangi nėra registruotas atliekas tvarkančių Įmonių registre, kaip tai numato teisės aktai - Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir Įstatymas) 4 straipsnio 10 dalis, kurioje nurodyta, kad atliekų tvarkymo veikla gali verstis tik įmonės, registruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre.“Skunde nurodoma, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aišku kokius konkrečiai teisės aktus V. M. pažeidė. Be to, skundžiamas nutarimas priimtas visiškai nesigilinant ar teismo nurodyti teisės aktai iš viso gali būti taikomi jo atžvilgiu, o formaliai vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo protokolu.Teismas remiasi LR atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalimi, kurioje nurodyta, jog atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. M. verstųsi atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla, nes tokia veikla jis niekada nesivertė, nesiverčia ir neketina verstis. Todėl jam negali būti nustatyta prievolė įsiregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.Be kita ko, teismo nurodytame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. Nr. Dl- 368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 31 punkte numatyta, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. Taigi nustatytas reikalavimas užsiregistruoti taikomas tik įmonėms, kurios verčiasi atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla, t. y. tuo užsiima kaip ūkine komercine veikla. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. M. verstųsi atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla.Dar viena teisės norma, kuria teismas remiasi skundžiamame nutarime yra LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Tačiau ši nuostata jokių konkrečių elgesio taisyklių neįtvirtina. Teismo nurodoma LR aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata taip pat yra abstrakti, bendro pobūdžio, reikalaujanti, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime apskritai nenurodoma, koks neigiamas poveikis aplinkai ar sveikatai kilo dėl V. M. veiksmų mano veiksmų.Skunde taip pat nurodoma, jog teismo išvados, kad „V. M. pažeidė Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad atliekas būtina tvarkyti neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai“ ir kad „V. M., neturėdamas teisės vykdyti atliekų tvarkymo veiklos valstybinėje žemėje, šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, ir neįsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybės registre kaip tai numato teisės aktai, vežė ir išpylė 345 m grunto atliekų valstybinėje žemėje ant natūralios žolinės dangos, ją (žolinę dangą) sunaikindamas <...>“, neatitinka tikrovės ir byloje nėra jokių patikimų duomenų patvirtinančių tokias teismo išvadas.Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog „į valstybinę žemę, esančią šalia (duomenys neskelbtini), buvo atvežta ir supilta 345 m3 grunto atlieku 1289 m2 teritorijoje ant natūralios žolinės dangos, ją sunaikinant užpylus grunto atliekomis, padarytu nuotoliu dydis - 626,43 Eur“, kadangi teismo nurodyti duomenys nėra patikrinti ir patikimi. Teismas nurodydamas paminėtus duomenis visiškai nesigilino į jų patikimumą ir tikrumą, o rėmėsi vien tik nepatikimu Vyresnio specialisto K. Š. žalos aplinkai sunaikinus arba sužalojus žolinę augaliją skaičiavimu, kuris yra atliktas remiantis ne objektyviais ir nepatikimais duomenimis. Skaičiavime yra nurodyta, kad ,,nuostoliai, padaryti sunaikinus arba sužalojus žolinę augaliją“. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad buvo sunaikinta žolinė augalija ir kokia žolinė augalija buvo sunaikinta. Aplinkybės, kad buvo atvežta ir supilta 345 m3 grunto atliekų 1289 m2 teritorijoje skaičiavime nurodytos remiantis vėlgi vyresnio specialisto K. Š. „eskiziniais“ pabraižymais, kurie braižyti ne vieną kartą ir kuriuose žemės išsidėstymo vieta bei dydis skiriasi, bei jo pamąstymais, kad atvežta ir supilta 345 m3 grunto atliekų. Jokių skaičiavimų, matavimų ar kitokių objektyvių duomenų kad atvežta ir supilta 345 m3 grunto atliekų nėra, o tiesiog paimtas įmonės UAB „L. G.“ kažkoks projektas, kuriame numatyta iškasti ir išvežti grunto kiekis 689,8 m3 ir 2016 m. vasario 3 d. patikrinimo metu neva tai nustatyta, kad yra nukasta lygiai pusė sklypo ir iš to vyresnysis specialistas K. Š. padarė išvadą, kad į valstybinę žemę buvo atvežta 345 m3 grunto. Be to, liudytojas M. R. nors ir tiksliai niekur nefiksavo atvežtų žemių, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad apytiksliai „išvežta apie 20 sunkiasvorių mašinų <....> automobilyje telpa apie 8-10 kubų žemių“. Todėl ir dėl šios priežasties jokiu būdu negalėjo būti atvežta teismo nurodyto 345 m3 grunto. Pažymėtina ir tai, kad toje vietoje, kurioje buvo išpiltos žemės yra suprojektuotas kelias. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2009 metų pasiūlymų schema ir LR Nacionalinės žemės tarnybos pranešimas. Todėl išpylus žemes ant planuojamo įrengti kelio, negalėjo būti padaryta žala augmenijai.Iš skundžiamo nutarimo taip pat lieka neaišku, kokiais duomenimis yra nustatyta, kad buvo atvežta ir išpilta grunto atliekos. Valstybiniame žemės sklype buvo atvežtos ir supiltos žemės, t. y. juodžemis, o ne atliekos. Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalimi, identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu, kuriame juodžemis nėra įvardintas kaip atlieka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati institucija neapsisprendžia, kokia medžiaga buvo atvežta ir išpilta, kadangi įvairiuose savo dokumentuose nurodo skirtingas medžiagas: gruntas, grunto atlieka, žemės. Todėl atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, bei į tai, kad juodžemis nėra atlieka, teismo nurodytos teisės normos negali būti taikomos V. M. atžvilgiu.V. M. atstovė skunde taip pat nurodo, kad administracinės bylos medžiagoje, kuria rėmėsi teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, nėra nei vieno neginčytino įrodymo, kuris patvirtintų V. M. netinkamą elgesį, bei kuris patvirtintų, kad jis būtų padaręs ATPK 51³ straipsnio 9 ir 14 dalyse numatytus pažeidimus, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime vadovaujasi iš esmės tik institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą duomenimis, pateiktais įrodymais ir formaliu teisės nuostatų citavimu, tuo tarpu visiškai ignoravo aukščiau nurodytus argumentus bei tai, kad V. M. kaltė pasireiškia tik tuo, kad kaimynei paprašius paieškoti kas galėtų užpilti jos žemės sklype esančią duobę, jis geranoriškai paprašė UAB „L. G.“ užpilti kaimynės duobę, jis niekuomet nenurodė niekam pilti žemių valstybiniame žemės sklype, o žemės valstybiniame žemės sklype buvo išpiltos atsitiktinai UAB „L. G.“ darbuotojui negalint įvažiuoti į I. G. žemės sklypą ir šis darbuotojas už tai buvo nubaustas ATPK numatyta tvarka.Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. M. yra nubaustas visiškai nepagrįstai ir tai prieštarauja administracinių nuobaudų skyrimo tikslams, kadangi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). V. M. jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl jam paskirta nuobauda turi būti panaikinta.Skunde nurodoma ir tai, jog nuobauda V. M. buvo skirta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai. Administracinio teisės pažeidimo protokole kalbama apie V. M. veiksmus, kuriuos jis galėjo padaryti 2015 m. gruodžio mėn. viduryje, todėl protokole yra klaidingai nurodytas pažeidimo laikas ir data. V. M. kaltė gali būti tame, jog kaimynės I. G. prašymu jis paprašė UAB „L. G.“ užpilti kaimynės žemės sklype esančią duobę, o šiuos veiksmus atliko 2015 m. gruodžio mėnesio viduryje. Be to, viso tyrimo metu V. M. niekas nesiteiravo ir nesiaiškino kada jis paprašė UAB „L. G.“ atvežti žemių, todėl protokole nurodyta netiksli pažeidimo padarymo diena ir laikas.Atkreiptinas dėmesys, jog pirmas protokolas buvo surašytas 2015 m. vasario 5 d., patikrinimo aktas KMP- 39, kurio pagrindu surašytas protokolas, buvo surašytas 2016 m. vasario 2 d., ir byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „L. G.“ vežė žemes ir po 2016 m. vasario 2 d. Akivaizdu, kad protokole nurodyta netiksli pažeidimo padarymo data ir laikas, todėl pareigūnai savo darbą atliko formaliai, netgi neišsiaiškinę pagrindinių pažeidimo duomenų, o teismas šių esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų neištaisė ir išnagrinėjo bylą esant esminiams protokolo trūkumams. Todėl jeigu laikyti, kad V. M. padarė pažeidimą, tai jis turėjo būti padarytas 2015 m. gruodžio mėnesio viduryje, t. y. tuomet kai jis elgdamasis draugiškai, kaimynės paprašytas, paprašė atvežti žemių į jos žemių sklypą. Vėliau jokių veiksmų jis neatliko ir apie juos nieko nežinojo.Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad nurodomi pažeidimai turėjo būti padaryti 2015 m. gruodžio mėnesio viduryje, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. gegužės mėnesį administracinio teisės pažeidimo nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas, yra visiškai akivaizdu, kad nuobauda buvo skirta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai ir todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.Atsiliepimu į V. M. atstovės advokatės R. G. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir V. M. atstovės advokatės R. G. skundo netenkinti. Institucijos teigimu, vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. V. M. atstovė advokatė R. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. M. kaltės padarius ATPK 51³ straipsnio 9 ir 14 dalyse numatytus administracinius pažeidimus ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikė norminių aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l.14) surašytas ir apylinkės teismo nutarimu V. M. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51³ straipsnio 9 ir 14 dalyse, už tai, kad „(...) grunto atliekos yra pilamos valstybinėje žemėje, neidentifikuotame žemės sklype, šalia (duomenys neskelbtini), sklypo, grunto atliekų atvežimo ir išpylimo darbus užsakė bei vietą nurodė V. M., neturėdamas teisės vykdyti atliekų tvarkymo veiklos valstybinėje žemėje šalia (duomenys neskelbtini), sklypo, ir neįsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybės registre (...)“.Trumpai tariant, teismas konstatavo, kad V. M. vykdė atliekų tvarkymo veiklą, kuri pasireiškė tuo, kad jis užsakė grunto atliekų atvežimo ir išpylimo valstybinėje žemėje darbus, ko pasėkoje valstybinėje žemėje buvo supiltas gruntas. Toks faktinių aplinkybių vertinimas nepagrįstas išsamia surinktų įrodymų analize.Pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka.Pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.Taigi abi šio straipsnio dalys nustato administracinę atsakomybę iš esmės už tas pačias veikas - neteisėtą atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą. Konkreti veika turi būti diferencijuojama pagal pažeidimą kvalifikuojančius požymius, numatytus minėtose teisės normose. Atsižvelgiant į tai, visų pirma turi būti konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė vieną ar kelias pažeidimo sudėtyje numatytas veikas. Šiuo atveju būtina konstatuoti, kad V. M. padarė vieną iš alternatyvių veikų - neteisėtai laikinai laikė, surinko, vežė ir (ar) apdorojo atliekas, tokiu būdu vykdydamas atliekų tvarkymo veiklą.Bylos medžiaga patvirtina, kad gruntą iš statybos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vežė ne V. M., o grunto turėtoja UAB „L. G.“, veikdama savo interesais - siekdama sumažinti statybos kaštus. Iš paties V. M. paaiškinimų, UAB „L. G.“ vadovo M. R., darbų vadovo G. K. parodymų matyti, kad UAB „L. G.“ vykdant statybos darbus iškilo būtinybė iš statybos aikštelės išvežti žemes (gruntą). V. M. M. R. prašymu nurodė I. G. žemės sklypą, kurį reikėjo išlyginti ir tai sutarta padaryti išpilant minėtą gruntą. Tokius parodymus patvirtina ir liudytojos I. G. parodymai bei rašytiniai įrodymai - žemės sklypų planai, įgaliojimo kopija, iš kurių matyti, kad greta valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra ir I. G. priklausantis žemės sklypas, kuriuo pagal įgaliojimą dar nuo 2013-11-18 rūpinasi V. M.. Taip pat nustatyta, kad žemės buvo supiltos ne I. G. priklausančiame žemės sklype, o gretimame valstybinės žemės sklype. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad V. M. būtų davęs nurodymą pilti žemes valstybiniame žemės sklype, kaip tai inkriminuota administracinio teisės pažeidimo protokole. UAB „L. G.“ atstovai M. R. ir G. K. pripažino, kad žemes netinkamoje vietoje išpylė jų darbuotojai savo iniciatyva (b. l. 55-58). Visuma šių aplinkybių paneigia prielaidą, kad išpilant gruntą valstybinėje žemėje, siekta neteisėtai atsikratyti kokių nors atliekų, tai yra, kad UAB „L. G.“ siekė neteisėtai atsikratyti gruntu iš statybos aikštelės, o V. M. padėjo tai padaryti. Konstatuotina, kad gruntas valstybinėje žemėje buvo supiltas per klaidą, o ši klaida vėliau ištaisyta gruntą nustumiant į I. G. priklausantį žemės sklypą. Tai rodo, kad V. M. nėra atsakingas už UAB „L. G.“ atliktus veiksmus, tai yra nėra atsakingas už bendrovės vykdytą grunto vežimą ir išpylimą valstybinėje žemėje. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad tais veiksmais V. M. neteisėtai vykdė atliekų tvarkymo veiklą.Vertinant tą faktą, kad V. M. įgijo iš UAB „L. G.“ gruntą, pažymėtina, kad V. M., kaip fizinis asmuo, atliekų tvarkymo (surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre. Šiuo atveju atliekų apdorojimą (t. y. išrūšiavimą – iš naudotinų atliekų atskiriant netinkamas, kenksmingas atliekas prieš šių medžiagų panaudojimą sklypo užpylimui) vykdyti negalėtų. Tačiau pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad V. M. neteisėtai įgijo apdorojimui (surinko) ar neteisėtai apdorojo atliekas. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktuose į bylą dokumentuose valstybinėje žemėje ties (duomenys neskelbtini), supilta medžiaga įvardinama gruntu. Byloje esančiose fotolentelėse matyti supiltos greičiausiai juodžemio, kaip kad ir nurodoma apeliaciniame skunde, krūvos. M. R. teisme nurodė, kad iš statybvietės buvo vežamas „paprastas žemės sluoksnis, kuris eina iki molio“ (b. 57). Teismo posėdžio metu V. M. ir M. R. patvirtino, kad vykdant Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą sutvarkyti neteisėtai valstybinėje žemėje supiltą gruntą (b. l. 8), minėtas gruntas buvo nustumtas iš valstybinės žemės sklypo į gretimą I. G. priklausantį sklypą. Patikrinimo aktu Nr. KP-5 konstatuota, kad „žemės (gruntas iš statybvietės) sutvarkytos“. Taigi ir pati institucija pripažino, kad pažeidimas buvo pašalintas nustūmus atvežtas žemes (gruntą) į gretimą sklypą, tuo pačiu pripažino, kad UAB „L. G.“ atvežtas gruntas iš statybvietės nebuvo užterštas statybinėmis atliekomis (pvz., statybinių medžiagų likučiais, betonu, stiklu, asbestu ar pan.) ar dar kuo nors, kas keltų grėsmę aplinkai, o pažeidimo esmę sudarė vien tai, kad gruntas buvo išpiltas valstybinėje žemėje.Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 7 punktą atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnis nustato, kad šalutiniai produktai nepriskiriami atliekoms, jeigu medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu, ar tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pažymėtina, kad minėti teisės aktai nenumato draudimo panaudoti žemės sklypo formavimui gruntą, kuris neužterštas jokiomis statybinėmis atliekomis ir nereikalauja jokio papildomo apdorojimo prieš naudojimą pagal paskirtį. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad vežamas gruntas buvo užterštas ir reikalingas papildomo apdorojimo, todėl V. M. dėl grunto įsigijimo inkriminuoti neteisėto atliekų surinkimo ir (ar) apdorojimo, tai yra atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, taip pat nėra jokio pagrindo.Klausimas dėl atsakomybės už grunto išpylimą netinkamoje vietoje (valstybinėje žemėje) šioje byloje nenagrinėtinas, kadangi tai išeitų už administracinio teisė pažeidimo protokolu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad V. M. nepadarė pažeidimų, numatytų ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje ir (ar) 14 dalyje, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktas).Konstatavus šiuos bylos nutraukimo pagrindus, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl administracinės atsakomybės terminų, dėl išvežto grunto kiekio ir pan.) ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. M. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.