Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48469-19, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teismų neteistas (du kartus teistas Didžiosios Britanijos teismų 2015 m. spalio 14 d. ir 2016 m. vasario 12 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. M. 2019 m. lapkričio 13 d. apie 21 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną Z. M., o būtent paėmęs už kaklo ją smaugė, pargriovęs ant grindų du kartus spyrė jai į sėdmenis, taip smurtaudamas nukentėjusiajai Z. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad gyvena motinai Z. M. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 13 d. jis su motina buvo namuose, abu gėrė degtinę, išgėrė apie du butelius. Begeriant sukonfliktavo su motina dėl pinigų. Kurią valandą baigė gerti, nepamena, bet galėjo būti apie 18 val., nes jau buvo tamsu. Jis norėjo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti daugiau alkoholio. Tuomet motina jam kažką pasakė ir jis, išeidamas iš kambario, ją pastūmė, ji nugriuvo ant grindų. Kaltinamasis neprisimena visų įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivus, tačiau sutinka, kad galėjo suimti motinai už kaklo ir smaugti, taip pat galėjo du kartus spirti jai į sėdmenis. Jis paliko motiną pargriuvusią ir išėjo. Kada grįžo į namus, neprisimena, spėjo išgerti stiklinę alaus ir į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl to, kad smurtavo motinos atžvilgiu, labai gailisi, jos atsiprašė ir pažada, kad ateityje taip nesielgs. Konfliktavo su motina, nes buvo neblaivus, po šio įvykio alkoholio nevartoja (b. l. 67–69, 80–81).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. 23.39 val. Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į policiją dėl to, kad tą dieną apie 21 val. namuose sūnus R. M. konflikto metu prieš ją smurtavo, t. y. abiem rankomis paėmė jai už kaklo ir smaugė, pargriovė ant žemės ir ne mažiau du kartus spyrė į dubens sritį, dėl tokių sūnaus veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Be to, sūnus grasino padegti namus, susidoroti su ja. Protokole nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ ARJK-0149, patikros sertifikato Nr. 0976656, R. M. nustatytas 2,02 promilės neblaivumas, Z. M. – 1,26 promilės neblaivumas (b. l. 1–5).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad namo virtuvėje prie dujų baliono gulėjo tušti alkoholinių gėrimų buteliai, ant krosnies kampo padėtos lėkštės šukės; virtuvės grindys šlapios, vietomis matosi raudonos spalvos dėmės; kitų nusikalstamos veikos pėdsakų ir tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 20–26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji Z. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. savo namuose ji su sūnumi R. M. išgėrė butelį degtinės. Apie 21 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, sūnus ją įžeidinėjo, vadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, abiem rankomis suėmė jai už kaklo ir smaugė, po to pargriovė ant žemės ir ne mažiau du kartus spyrė į dubens sritį. Smūgių metu ji jautė fizinį skausmą. Po konflikto jai iš dešinės rankos nykščio bėgo kraujas. Ji matė, kad ant žemės mėtėsi sudaužyta lėkštė. Kaip ji susižalojo pirštą ir kodėl sudužo lėkštė – ji nežino. Po konflikto sūnus sušlavė lėkštės šukes, ji išplovė virtuvės grindis, nes buvo prilašėję kraujo. Sūnus R. gyvena su ja, neblaivus jis būna agresyvus, ją įžeidinėja, grasina ir smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją ji nesikreipė. Dėl šio įvykio metu padarytų jai sužalojimų į medikus nesikreipė, pretenzijų sūnui neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereikš ir nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 1–5, 9–10).

Iš 2019 m. gruodžio 5 d. akistatos protokolo matyti, kad R. M. akistatoje su Z. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Akistatos metu nukentėjusioji Z. M. papildomai nurodė, kad konfliktą su sūnumi galėjo išprovokuoti tai, kad nukentėjusioji neleido jam išeiti iš virtuvės, kai sūnus norėjo eiti toliau gerti su draugais. Ji buvo neblaivi ir gerai neprisimena visų įvykių aplinkybių, tačiau ji patvirtino, kad konflikto metu sūnus suėmė ranka jai už kaklo ir suspaudė, tuo metu ji pajautė fizinį skausmą. Kai sūnus paleido jos kaklą, jis ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, tuomet sūnus jai du kartus spyrė į sėdmenis, dėl šių smūgių ji vėl jautė skausmą. R. M. akistatos metu patvirtino nukentėjusiosios parodymus (b. l. 43–45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. M., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. 22.55 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėją muša sūnus R. M., nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia, vaikų nėra. Nuvykus minėtu adresu, pareigūnai gyvenamojo namo virtuvėje rado pranešėją Z. M. ir jos sūnų R. M.. Z. M. paaiškino, kad su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus sudaužė lėkštę, smaugė ją, pastūmė ant grindų ir du kartus spyrė jai į sėdmenis. R. M. neigė smurtavęs prieš motiną, sakė, kad susinervinęs tik sudaužė lėkštę. Tuo tarpu Z. M. teigė, kad sūnus prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją ji nesikreipė. Ant moters piršto matėsi galimai kraujo dėmės, ji sakė, kad pati įsipjovė į lėkštės šukes. Z. M. atsisakė kreiptis į medikus, ant jos kūno vizualiai jokių sužalojimų nesimatė. Alkoholio kiekio matuokliu abiem asmenims buvo nustatytas girtumas (b. l. 49–50).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė yra įrodyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną Z. M., t. y. paėmęs už kaklo ją smaugė ir du kartus įspyrė į sėdmenis, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 102–104, 106).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis R. M. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis Lietuvoje neteistas, tačiau yra duomenys, kad du kartus buvo nuteistas užsienio valstybėje – 2015 m. spalio 14 d. ir 2016 m. vasario 12 d. Didžiojoje Britanijoje (b. l. 85–88); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 91–97), nedirba (b. l. 89), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90). Į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 101). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 13 d. 23.15 val., iš sulaikymo paleistas 2019 m. lapkričio 15 d. 14.55 val. (b. l. 53, 74–75), šis laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71–73) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.