Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-221-1096/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-13
Bylos Nr.
eII-221-1096/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00079-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
E. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-221-1096/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00079-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33599-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-33599-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) E. Ž. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad ji 2024 m. gruodžio 15 d. apie 01.53 val. Vilniuje, Laisvės pr., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 0,44 promilės (pritaikius paklaidą) girtumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą (el. b. l. 60-62).

Šalies argumentai

E. Ž. (toliau – ir Pareiškėja) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti minėtą 2024 m. gruodžio 31 d. Nutarimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali, arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nėra ginčo dėl nusižengimo padarymo fakto, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pažymi, kad alkoholį vartojo 2024 m. gruodžio 14 d. vakare, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui gruodžio 15 d. 01.53 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė KET reikalavimų. Patikrinimo metu buvo nustatytas lengvas 0,44 (0,42 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Vairuodama transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius ją vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jos nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jos judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjus pati ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti ją nuo galimo vairavimo neblaiviai.

Pažymi, kad policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išgyveno nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 8 metų vairavimo stažą.

Pareiškėja paaiškina, jog yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti pilnu etatu, besirūpinanti artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Jos vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jos gyvenimo būdo išraiška. Dirba medicinos gydytoja įmonėje (duomenys neskelbtini) ir vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuvykimui į darbo vietas, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolusi 15 km, o nuo (duomenys neskelbtini) – 16 km. Pažymi, jog yra darbdavio charakterizuojama teigiamai, taip pat nurodoma, jog gyvena užmiestyje, jai teisė vairuoti reikalinga atvykti į darbo vietą. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbų praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, artimuosius, darbą ir daugiau nebenusižengs. Be to, netekusi teisės vairuoti galimai netektų darbų, tai apsunkintų jos turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (AB „Swedbank“ ir AS „Bigbanke“ yra sudariusi studijų ir vartojimo paskolos sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Taip pat dėl mažos arbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena Grigiškėse, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus močiute J. Ž., dėl darbaus amžiaus jai būtina pagalba buityje ir lankantis pas gydytojus. Kas porą savaičių rūpinasi močiutės maistu ir vaistais. Neturėdama teisės vairuoti neturi kaip užtikrinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus močiutės gerovės ir išsilaikyti.

Pareiškėja teigia, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos artimiesiems. Paskyrus jai trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, ji būtų pakankamai paveikta, bei būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Pareiškėja vadovaujasi gausia teismų praktika, kuriose aiškinama apie individualizuotą nubaudimą, kai institucijos nagrinėjančios bylą turi galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei įstatymo numatytoji. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Sugretinus visą pateiktą teismų praktiką su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas spręsdamas klausimą dėl šios nuostatos taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas, kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (el. b. l. 27-32).

Institucija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Pareiškėja E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Tikriausiai neteisingai įvertino savo būklę. Ji gyvena už miesto ribų ir darbovietės yra nutolusios pakankamai toli, yra neišvystyta viešojo transporto infrastruktūra ir automobilis yra būtinas kad vykti į darbą. Taip pat padeda savo garbaus amžiaus močiutei, su kuria dabar nelabai turi galimybės susimatyti, dėl netektos teisės vairuoti. Įvykio dieną, važiavo naktį, buvo išgėrusi 2 taures šampano, jai atrodė, kad ji jaučiasi normaliai, neteisingai įvertino savo būklę ir buvo sustabdyta planinio patikrinimo metu. Ją sustabdė prie Gerosios vilties žiedo, važiavo iš draugės, iš centro. Policijos pareigūnai sustabdė nuvažiavus kokius 5-7 km. Pas draugę būdama vartojo alkoholį. Praėjus kuriam laikui po alkoholio vartojimo, ji sėdo už vairo, dar buvo išgėrus vandens. Tikrai nebuvo įvertinus savo būklės. Patikrinimo metu buvo nustatytas neblaivumas pirmo pūtimo metu 0,52, antro – 0,44 promilės. Jai buvo sustabdyta teisė vairuoti nuo 2024 m. gruodžio 15 d. Šiuo metu negali vairuoti transporto priemonės. Vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas, tačiau jai policijos pareigūnas nurodė, kad jai yra atimta teisė vairuoti. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimas pas ją. Kai tikrino Regitros puslapyje, įvedusi savo vairuotojo pažymėjimą, jai sistema rodo, kad medicininė pažyma galioja, tačiau vairuotojo pažymėjimas negalioja. Pripažįsta, kad padarė nusižengimą, šio fakto neginčija. Taip pat dėl piniginės baudos nėra ginčo. Paskirtos baudos nėra sumokėjusi, tačiau turi galimybę sumokėti ir neatsisako sumokėti. Pagrindinės priežastys dėl kurių reikalinga teisė vairuoti, tai gyvenamoji vieta toli nuo darbo vietos, dėl senyvos močiutės, kuriai reikia padėti buityje. Pažymi, kad močiutė turi vaikų, jie irgi padeda, tačiau ir ji prisideda. Nežino ar yra nustatytas močiutei neįgalumas ar globa. Taip pat daro prielaidą, jog netekusi teisės vairuoti galimai netektų darbo dėl laiko resursų, būtų labai sunku suderinti, kadangi su viešuoju transportu nuvykti iki darbo užtrunka pusantros valandos. Automobilio turėjimas ir teisės vairuoti labai palengvina gyvenimą. Savo poelgį vertina neigiamai, labai gėda ir labai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Administracine tvarka bausta už greitį 2 kartus. Yra pateikusi kredito sutartį, kadangi turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos nori padengti, todėl ir dirba per 2 darbus. (duomenys neskelbtini) dirba virš metų. Pasimokė iš savo nusižengimo, kad nesėsti už vairo išgėrus ir atsakingai žiūrėti į vairavimą, tikrai nekartotų tos klaidos. Skaudi pamoka, labai gailisi ir labai gėda (el. b. l. ).

Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.

Skundas netenkintinas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėja skundžiamu Nutarimu nubausta už tai, kad ji 2024 m. gruodžio 15 d. apie 01.53 val. Vilniuje, Laisvės pr., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jai skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Pareiškėja E. Ž. šiuo atveju sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjos skunde keliamas pagrindinis klausimas yra susijęs su administracinio poveikio priemonėmis (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), kurios, pasak Pareiškėjos, yra per griežtos.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, be kita ko, privalo būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju E. Ž. skundžiamu Nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimalaus dydžio bauda – 800 Eur, ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje prašė pakeisti skundžiamą Nutarimą – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei imperatyviai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalus terminas, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti E. Ž. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas, arba iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės.

Pareiškėja, E. Ž., vairuodama transporto priemonę neblaivi, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad E. Ž. vairavo Vilniaus mieste, buvo sustabdyta Laisvės pr., kur visuomet yra intensyvus eismas, vairavo, kai nebuvo jokio skubaus poreikio vairuoti, posėdžio metu nurodė, kad nuvažiavo apie 5-7 km, važiavo iš centro nuo (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, antro - 0,44 promilių neblaivumas (pritaikius paklaidą), tikrinimų metu buvo nustatyta neblaivumo būsena, viršijanti minimalią ribą (0,41 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Nors E. Ž. nurodė, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas girtumas, vartojo alkoholį prieš 2 valandas, išgėrė 2 taures šampano, prieš sėsdama už vairo jautėsi pakankamai gerai, nesijautė neblaivi ir negalvojo, kad galėtų būti jai nustatytas neblaivumas. Nėra pagrindo teigti, kad E. Ž. galėjo tikėtis, jog ji, vairuodama transporto priemonę, yra blaivi. Alkoholio buvimas organizme mažina galimybę tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, net ir tuo atveju, kai nustatyta alkoholio koncentracija nežymiai viršija leistiną ribą. Konstatuotina ir tai, kad alkoholio vartojimas, kai asmuo žino, jog jis vėliau turės ar galimai turės vairuoti automobilį, rodo nepakankamai atsakingą tokio asmens požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą.

Trumpinti Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nesudaro pagrindo ir tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą Nutarimą, individualizuojant E. Ž. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes individualizuojant jos administracinę atsakomybę nėra jokio pagrindo.

Pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar jos neskirti taip pat nesudaro ir tai, kad pareiškėja turi rūpintis savo garbaus amžiaus močiute, kuri yra ligota, kuriai reikalinga pagalba buityje. Taip pat Pareiškėja gyvena už miesto ribų, darbas yra nutolęs 15-16 km atstumu, todėl praradus teisę vairuoti patirs daug nesklandumų. Dėl to gali prarasti darbą, o tai būtų vėl nepakeliamas sunkumas, kadangi turi atitinkamų finansinių įsipareigojimų (el. b. l. 39-51). Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės pareiškėjai turėjo būti žinomos ir įvertintos prieš vairuojant automobilį būnant neblaiviai. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jos asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeisti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Dėl vadovavosi teismų precedentais, teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą E. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė bei administracinė nuobauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjai skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba apskritai neskiriant šios poveikio priemonės bei sumažinant paskirtą baudą. Pažymėtina, kad vien tik E. Ž. nuomonė, jog jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, tiek administracinė nuobauda (bauda), tiek administracinio poveikio priemonė (kurios, kaip minėta, yra minimalaus dydžio), individualizuotos tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnyje nustatytų kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

E. Ž. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33599-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė