- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 1-741-818/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Žaneta Šližiūtė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirba UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės dalies priežiūros ir logistikos vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. A. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: jis, 2015-08-16 apie 00.15 val., būdamas neblaivus – nustatytas 1,14‰ (promilių) girtumas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, smurtaudamas šeimos nario - žmonos R. A. atžvilgiu, t.y. sugriebęs nukentėjusiajai už striukės ir šią suplėšęs, smaugė ir tampė ją už plaukų, padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. A. nurodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai. Įvykio dieną jis su žmona važiavo iki namų, R. vairavo, o jis sėdėjo gale su vaiku. Sutuoktiniai susipyko. J. A. alkoholį vartojo. Jis norėjo vaiką užnešti, jam neleido užnešti, viskas taip ir įvyko. Jis paėmė žmonai už rankų, vaikas tuo metu automobilyje buvo. Patempė, gal dėl to jai pasirodė, kad pradėjo smaugti. J. A. nesmaugė, už rankų patraukė ir gal todėl pasirodė, kad smaugė. Savo veiksmus vertina labai blogai. Alkoholiu nepiktnaudžiauju, tai dėl apsvaigimo būsenos. Iš dalies atlygino žalą. Supranta, kad žalą patyrė, prašytų proto ribose sumažinti civilinį ieškinį. Gyvena skirtingose vietose. Gailisi labai. Jo mama dirba darželyje-lopšelyje (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoja, jie bendrauja, visada mama jam padės. Tėvą turi. Jis pripažįsta, kiek yra padaręs pagal įrodytus veiksmus - patraukė už rankų, striukę suplėšė. Striukė buvo užsegta, gal pasirodė, kad smaugė. Pats nutraukė savo veiksmus. Nukentėjusiosios J. A. labai atsiprašo.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-15 apie 00.15 val. su vyru J. A., grįžo iš vyro tėvų namo. Priparkavus mašiną kieme, kilo konfliktas su vyru, dėl to, kad nenorėjo leisti neblaiviam vyrui nešti jų kūdikio namo. Vyras dėl nesuprantamos priežasties, pradėjo ją mušti – griebęs už striukės šią suplėšė, smaugė, tampė už plaukų. Viskas įvyko automobilyje prie (duomenys neskelbtini) namo. Ji pradėjo rėkti ir kviesti pagalbą. Prie automobilio priėjo nepažįstamas vyras, kurio duomenų neužfiksavo. Jam priėjus, vyras nurimo, liko stovėti prie automobilio, o nepažįstamas vyriškis ją su vaiku palydėjo iki buto. Kas iškvietė policiją, ji nežino, automobilio MB valstybinių nr. neprisimena (b.l. 10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2692/15(01) konstatuota, kad R. A. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2015-08-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodo, kad atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė D. K.. Įvykio vietoje nustatė, kad š.m. rugpjūčio 16 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vyras J. A. mušė savo žmoną R. A. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8).
Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare, kiek tiksliai valandų buvo negali pasakyti, bet jau gulėjo lovoje, išgirdo kaip kieme kažkas triukšmauja. Pagalvojo, kad neblaivus jaunimas, tačiau išgirdo kažką panašaus į moters pagalbos šauksmą. Priėjo prie lango, bet per jį nieko nematė tik aiškiai išgirdo moterį šaukiančią „gelbėkit, padėkit, muša“. Paėmęs telefoną iškvietė policiją ir pats greitai apsirengęs išbėgo į lauką. Kuomet išėjo į kiemą, pareigūnai jau buvo atvažiavę. Kieme prie automobilio stovėjo jauna moteris, du vyrai ir du pareigūnai. Priėjęs prie pareigūnų, prisistatė, pasakė, kad jis juos iškvietė. Moteris labai verkė, buvo isterijoje, negalima buvo suprasti ką sako. Vienas iš su ja stovėjusių vyrų, kaip vėliau suprato, pašalinis tikriausiai atėjęs išgirdęs moters šauksmą, laikė lopšyje moters vaiką. O kitas vyras, matėsi, kad buvo šiek tiek vartojęs alkoholio, bet nebuvo labai girtas, pareigūnams teisinosi dėl įvykio sakydamas, kad nieko nepadarė, nieko čia nebuvo. Kaip suprato, jisai moters vyras ar sugyventinis. Po kurio laiko vyriškis, kuris stovėjo su vaiku, palydėjo moterį į namus. Jam stebint kuo viskas baigsis, pareigūnai pasakė, kad jis nebereikalingas ir gali eiti namo. Paties įvykio dėl ko moteris šaukėsi pagalbos, nematė, tik per langą girdėjo moters riksmą. Kai stovėjo kieme, kaip moteris tuo metu atrodė, ar buvo sužalojimų ant jos veido, ar buvo suplėšyti rūbai, negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio (b.l. 46).
2016-01-06 akistatos metu nukentėjusioji bei įtariamasis liko prie apklausos metu duotų parodymų (b.l. 118-121).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo J. A. kaltė dėl smurtaujant padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui yra įrodyta. Kaltinamasis J. A. 2015-08-16 apie 00.15 val., būdamas neblaivus – nustatytas 1,14‰ (promilių) girtumas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, smurtaudamas šeimos nario - žmonos R. A. atžvilgiu, t.y. sugriebęs nukentėjusiajai už striukės ir šią suplėšęs, smaugė ir tampė ją už plaukų, padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo J. A. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to kaltinamasis J. A. šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai atlygino visą padarytą turtinę žalą ir dalį nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos, o tai, teismo vertinimu, laikytina dar viena kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo J. A. atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jos patirtą 122,73 eurų turtinę ir 4000 eurų neturtinę žalą, taip pat prašo atlyginti išlaidas advokato paslaugoms (b.l. 16-29). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, kaltinamasis J. A. sutiko su jo paties nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydžiu ir visą šią žalą savanoriškai atlygino (b.l. 173, 176).
Pasisakydamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas pažymi, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai R. A. kaltinamojo J. A. nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu vyko gan trumpą laikotarpį (juos nutraukti padėjo aplinkiniai asmenys), po įvykio nukentėjusioji jautė liekamuosius reiškinius (konsultavosi su psichologu, lankėsi pas šeimos gydytoją, skundėsi baime, nerimu).
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali, įrodyta ir priteistina iš kaltinamojo J. A. neturtinė žala yra 600 eurų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši suma atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog dalį neturtinės žalos (300 eurų) kaltinamasis J. A. atlygino (b.l. 174, 175).
Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. A. taip pat prašė priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir iš kaltinamojo J. A. priteisti iš viso 575 eurų. Prašymas tenkintinas visiškai. Advokatė atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį byloje ir kitus procesinius dokumentus, konsultavo nukentėjusiąją, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, advokato paslaugų kainos nurodytos bylos medžiagoje esančiuose pinigų priėmimo kvituose (b. l. 29, 168, 169, 192). Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos apimtį, atliktus advokatės veiksmus byloje, daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. A. turėtos atstovavimo išlaidos yra proporcingos jai suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltinamojo J. A..
Dėl kaltinamojo J. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismo posėdžio metu gautas R. A. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei. Prašyme nurodyta, jog R. A. yra kaltinamojo J. A. motina, su sūnumi ji sutarė, jog jis gyvens kartu su tėvais, todėl bus sudarytos visos sąlygos daryti jam teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galima laiduotoja R. A. dirba Vilniaus lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) nuo 1988 metų. Nuo 2006 metų ji dirba minėto lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja. Bendras jos darbo stažas – 36 metai. Darbe R. A. charakterizuojama kaip sąžininga, darbšti, pareiginga. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis (paskutinį kartą tikrinta 2016-04-01), R. A. yra neteista, nebausta administracine tvarka. Ji labai gailisi dėl savo sūnaus poelgio ir užtikrina, kad J. A. daugiau nedarys teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog R. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamasis J. A. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. A. anksčiau neteistas (b. l. 68), nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis J. A. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre duomenų apie tai, kad gydėsi stacionare, nėra (b.l. 72-74).
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010). Teisiamojo posėdžio metu paklausus, ar kaltinamasis J. A. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoseklius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokia išvada darytina ir iš kaltinamojo elgesio teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis paaiškino, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokė padarinius.
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį. Kaltinamasis J. A. dalį nukentėjusiosios patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlygino, nurodė, kad nori visiškai atlyginti jai priteistą žalą. Bylos duomenimis kaltinamasis J. A. dirba UAB (duomenys neskelbtini), iš darbovietės pateiktos charakteristikos matyti, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai (b.l. 152), toliau dirbs šioje įmonėje, todėl, teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltinamasis J. A. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardyta sąlyga.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam J. A. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neskiriant užstato.
2015-08-16 nutarimu kaltinamajam J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 57-58).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 235, 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą nutraukiant.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Užstato neskirti.
Laiduotoju paskirti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti J. A., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. A., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir išskaičiavus J. A. atlygintą visą padarytą turtinę žalą (122,73 eurus) ir dalį atlygintos neturtinės žalos (300 eurų), priteisti iš J. A. R. A. naudai 300 (tris šimtus) eurų likusiai neatlygintai neturtinės žalos daliai atlyginti ir 575 (penkis šimtus septyniasdešimt penkis) eurus nukentėjusiosios turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.