Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei, atsakovo atstovei Brigitai Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. vasario 9 d. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ raštu LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai (toliau – VRAAD Trakų raj. agentūra ir Agentūra) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui pranešė, jog 2012 m. vasario 3 d. (apie 9 val. ryto) buvo užteršta valstybinės reikšmės kelio Nr. 4709 Trakai – Padvarionys – Semeliškės kelio juosta (pakelė). Kelio 6,05 km kairėje pusėje buvo išverstas didelis kiekis statybinio laužo, sudėto į maišus. 2012 m. vasario 20 d. VRAAD Trakų raj. agentūra V. U. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2012 m. vasario 27 d. išvežti ir priduoti atliekų tvarkytojams, o atliekų pridavimą, atliekų tvarkytojui, patvirtinančius dokumentus pateikti Trakų rajono agentūrai. 2012 m. kovo 1 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame fiksuota, kad 2012 m. vasario 20 d. Privalomasis nurodymas neįvykdytas, statybinės atliekos neišvežtos. 2012 m. kovo 21 d. VRAAD Trakų rajono agentūra V. U. surašė pakartotinį Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2012 m. balandžio 11 d. išvežti ir priduoti atliekų tvarkytojams. Atliekų pridavimą, atliekų tvarkytojui, patvirtinančius dokumentus pateikti Trakų rajono agentūrai. Be to, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 08 27 d. nutarimu V. U. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, t.y. U. pripažintas kaltu atvežęs 200 maišų su statybinėmis atliekomis , kai tai daroma pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2012 10 31 d. nutartimi paliko Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą galioti. V. U. 2012 m. kovo 21 d. Privalomąjį nurodymą apskundė Vilniaus aplinkos apsaugos departamentui (toliau – VRAAD). VRAAD išnagrinėjo pareiškėjo V. U. skundą ir 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakė jį tenkinti, t.y. VRAAD Trakų raj. agentūros 2012 m. kovo 21 d. Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Pareiškėjas nesutiko su tokiu sprendimu apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas (b. l. 37-40) prašė teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (38-2)VR-1.7-21; 2) panaikinti VRAAD Trakų rajono agentūros 2012 m. kovo 21 d. Privalomąjį nurodymą Nr. VR-12.2-13; 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2006 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 p. sąlygos, nustatančios neapdorotų nepavojingų statybinių atliekų sunaudojimą statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. (redakcijai, kuri galiojo 2012 m. vasario mėn.), t.y., kuri nustato, kad atliekų turėtojas /.../ turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats /.../).

Pareiškėjas nurodė, kad jis jokiomis atliekomis neatsikratė, nenorėjo ir neprivalėjo atsikratyti. Jo atgabentos ir pagal išankstinius suderintus planus panaudotos medžiagos vertintinos ne kaip atliekos, o kaip subproduktas, kurių pareiškėjas nesiekė šalinti, tačiau ketino naudoti jam naudingomis sąlygomis vėliau. Atvežtos medžiagos turėjo vertę kaip statybinis laužas, skirtas suprojektuoto kelio įrengimui pagal išankstinius planus. Jų panaudojimas pareiškėjui buvo ekonomiškai naudingas, nes jis galėjo sutaupyti lėšų vietoj kitų kelio įrengimui reikalingų medžiagų pirkimo. Be to, viešoje interneto erdvėje yra gausu skelbimų apie statybinio laužo pardavimą; tai medžiaga, turinti rinkoje nusistovėjusią vertę. Nebuvo nustatyti jokie požymiai, patvirtinantys, kad pareiškėjo į sklypą atvežtos medžiagos buvo jam našta. Atsakovas pareiškėjui surašė privalomą nurodymą dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo - statybinių atliekų, suvežtų į žemės sklypą, neišvežimo, galimai padarius ATPK 51-3 str. nustatytą pažeidimą, nors konkretaus žalos aplinkai padarymo aspekto neanalizavo, jokių įrodymų apie kokią nors padarytą žalą aplinkai nepateikė. 2006 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 16.1 p., nustatantis užpildo ar konstrukcinės medžiagos panaudojimą, nepagrįstai susiaurina Atliekų tvarkymo įstatymą, kurio sąlygas įstatymo leidėjas nustatė, įvertindamas ir pripažindamas taupaus medžiagų sunaudojimo galimybę. Aplinkos ministerija, priėmusi Statybinių atliekų tvarkymo taisykles, realizavo savo įgaliojimus, tačiau priimant norminius teisės aktus turi būti paisoma tam tikrų teisėkūros reikalavimų, inter alia būtinybės laikytis įstatymų viršenybės principo. Taigi, atsižvelgiant į įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principą, poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, nesukuriant naujų bendro pobūdžio normų, konkuruojančių su įstatymo normomis. Nagrinėjamoje byloje tai yra vienas iš aspektų, vertinant Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 p. galimą prieštaravimą Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 daliai. Pareiškėjas į jo naudojamą sklypą iš objekto, kuriame pareiškėjas atliko remonto darbus, kurių metu susidarė statybinis laužas, atvežė medžiagas ne norėdamas jas sunaikinti, jomis atsikratyti, o siekdamas jas panaudoti suprojektuoto kelio įrengimui pagal suderintą projektą. Žala aplinkai dėl jo veiksmų nenustatyta. (b. l. 37-43).

Pateiktame atsiliepime atsakovas VRAAD su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46-47). Nurodė, kad neteisėtas statybinių atliekų šalinimo faktas buvo galutinai patvirtintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi byloje Nr. ATP-1198-533/2012, kurioje konstatuota, jog V. U. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 51 str. 9 d. padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Taip pat buvo konstatuota, kad minėtame žemės sklype „<...> maišuose sukrautos statybinės atliekos buvo laikomas, o vėliau ir smulkinamos ne statybvietėje, kurioje jos susidarė, ir ne atliekų tvarkymo vietoje - sąvartyne <...>. Šiuo atveju pats procesas - atliekų išmetimas, tame tarpe palikus jas tam neskirtoje vietoje laikytinas aplinkos teršimu, nepaisant to, kad šiuo atveju šios statybinės atliekos buvo sukrautos į maišus“. Atsižvelgiant į tai, mano, jog turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 2 d. (faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys) nuostatos ir faktai neturėtų būti iš naujo įrodinėjami.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nurodė, kad jog šis pareiškėjo prašymas yra visiškai nepagrįstas, o teikdamas jį V. U. bando išvengti pareigos įvykdyti 2012 m. kovo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-13 reikalavimus. Atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. nutarime konstatuota išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo abejoti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių atitikimu Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimams, kadangi tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis, atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą, pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus, reikalavimus atliekų turėtojams ir tvarkytojams, atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones ir t. t. (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d.), o šio tuo tarpu Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse šio įstatymo nuostatos yra tik detalizuotos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė patikslintame skunde išdėstytus motyvus, teigė, kad ginčijamas privalomasis nurodymas naikintinas, kadangi jame tekstas surašytas nekonkrečiai, nenurodytos kokios sąlygos pažeistos. Nurodė, kad J. T. disponavo tomis statybinėmis atliekomis ir šiai dienai jų tame sklype nėra, todėl ginčijamas nurodymas nėra įvykdomas (2013 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 124), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, kad jai žinoma aplinkybė, jog pareiškėjo sklype statybinių atliekų, dėl kurių buvo duotas 2012 m. kovo 21 d. privalomas nurodymas, nėra. (2013 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. vasario 9 d. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ raštu LR aplinkos ministerijos VRAAD Trakų rajono agentūrai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui pranešė, jog 2012 m. vasario 3 d. (apie 9 val. ryto) buvo užteršta valstybinės reikšmės kelio Nr. 4709 Trakai – Padvarionys – Semeliškės kelio juosta (pakelė). Kelio 6,05 km kairėje pusėje buvo išverst didelis kiekis statybinio laužo (sudėto į maišus) (b. l. 48).

2012 m. vasario 20 d. VRAAD Trakų rajono agentūra V. U. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-12.2-7, kuriuo nurodė suvežtas statybines atliekas į (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen., sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvežti ir priduoti atliekų tvarkytojams. Atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui patvirtinančius dokumentus pateikti Trakų rajono agentūrai. Šiuos reikalavimus įvykdyti iki 2012 m. vasario 27 d. (b. l. 49).

VRAAD Trakų rajono agentūra 2012 m. kovo 1 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-12.10-9, kuriame nurodė, kad patikrinus 2012 m. vasario 20 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo faktą vietoje nustatyta, kad nurodymas neįvykdytas, statybinės atliekos neišvežtos (b. l. 60-62). Pareiškėjas V. U. ir J. T. nesutikdami su 2012 m. kovo 1 d. Patikrinimo aktu kreipėsi į VRAAD Trakų rajono agentūrą (b. l. 63).

2012 m. kovo 21 d. VRAAD Trakų rajono agentūra V. U. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-12.2-13, kuriuo nurodė (pažeidžiant, Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas) suvežtas statybines atliekas į (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen., sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. balandžio 11 d. išvežti ir priduoti atliekų tvarkytojams. Atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui patvirtinančius dokumentus pateikti Trakų rajono agentūrai (b. l. 64).

Pareiškėjas V. U. ir J. T. nesutiko su 2012 m. kovo 21 d. Privalomuoju nurodymu ir kreipėsi į VRAAD Trakų rajono agentūros vadovą (b. l. 65). Tačiau VRAAD 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjas nesutiko su VRAAD sprendimu ir kreipėsi su skundu (b. l. 68-69) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu įpareigojo VRAAD išnagrinėti pareiškėjo V. U. skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Privalomojo nurodymo (b. l. 79-81). VRAAD išnagrinėjo pareiškėjo V. U. skundą ir 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu VRAAD Trakų rajono agentūros 2012 m. kovo 21 d. Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą (b. l. 82).

Dėl pareiškėjo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

2013 m. sausio 28 d. prašyme (b. l. 41-43) pareiškėjas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų nustatyta, ar Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 p. (neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga - inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas) nuostatos atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. , numatančią, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu (2012 m. kovo 21 d. privalomą nurodymo davimo metu galiojusi redakcija).

Teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo abejoti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių atitikimu Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimams, kadangi tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis, atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus, reikalavimus atliekų turėtojams ir tvarkytojams, atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones ir t. t. (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d.), o Atliekų tvarkymo taisyklės ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės yra tik detalizuojančios šio įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu prieštaravimų, konkurencijos tarp šių normų nėra, be to jos nesukuria naujų bendro pobūdžio normų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis klausimas jau buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo 2012 10 31 d. nutartyje, kuri priimta, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl jam skirtos minėtos administracinės nuobaudos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių atitikimu LR Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms (b.l.87 (nugarinė pusė).

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimų.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2012 m. kovo 21 d. dėl šio įvykio VRAAD Trakų rajono agentūra V. U. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą už Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1, 16.2, ir 16.4 punktų pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 9 dalyje (b. l. 83). Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu V. U. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje ir skirta jam 5000 Lt bauda. Apeliacine tvarka, išnagrinėjęs V. U. skundą, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi paliko Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nepakeistą. (b. l. 86-88).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini.

Nagrinėjamoje byloje konstatuojama, kad pareiškėjas V. U. baustas administracine tvarka pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį už Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1, 16.2, ir 16.4 punktų pažeidimus. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-1198-533/2012 konstatavo, kad minėtame žemės sklype maišuose sukrautos statybinės atliekos buvo laikomas, o vėliau ir smulkinamos ne statybvietėje, kurioje jos susidarė, ir ne atliekų tvarkymo vietoje – sąvartyne. Taip pat teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats procesas - atliekų išmetimas, tame tarpe palikus jas tam neskirtoje vietoje, laikytinas aplinkos teršimu, nepaisant to, kad šiuo atveju šios statybinės atliekos buvo sudėtos į maišus. Šis pažeidimas įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių iš naujo netirs.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui buvo surašytas pirmas privalomas nurodymas; šio nurodymo neįvykdžius buvo skirta administracinė nuo bauda, surašytas pakartotinis privalomas nurodymas. Pakartotinis privalomas nurodymas yra išvestinis iš pirmojo nurodymo, kuris iki šiol nepanaikintas, o aplinkybės, dėl kurių surašyti privalomi nurodymai,(minėta) patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pakartotinai nenagrinėtini. Galiojantys norminiai aktai įpareigoja atsakovą surašyti privalomąjį nurodymą ir reikalauti pašalinti sukeltas neigiamas pasekmes. Todėl atsakovo veiksmai teisingi, pagrįsti ir tenkinti skundą nėra pagrindo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.)

2012 m. kovo 21 d. VRAAD Trakų rajono agentūra V. U. Privalomuoju nurodymu Nr. VR-12.2-13, nurodė suvežtas statybines atliekas į (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen., sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvežti ir priduoti atliekų tvarkytojams. Atliekų pridavimą, atliekų tvarkytojui, patvirtinančius dokumentus pateikti Trakų rajono agentūrai. Šiuos reikalavimus įvykdyti iki 2012 m. balandžio 11 d. (b. l. 64). Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė ir atsakovo atstovė patvirtino aplinkybę, kad 2012 m. kovo 21 d. Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VRAAD 2012 m. kovo 21 d. Privalomąjį nurodymo Nr. VR-12.2-13 panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Kaip minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.