Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-06 · Byla Nr. ATP-219-493/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
ATP-219-493/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-219-493/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00053-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimo D. G. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimu D. G. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta galutine 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 23 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį, dėl to jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

D. G. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Skunde apeliantė nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, kadangi šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčiniais veiksmais. Pasak apeliantės, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. G. matė padarytus automobilio apgadinimus, t. y. kad ji yra padariusi žalą kito asmens turtui. Po sukelto įtarimo, kad prasilenkiant su kitu automobiliu galėjo būti apgadintas kitas automobilis, apeliantė teigia ėmusis priemonių patikrinti, ar buvo padaryta žala: sustojo, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilius, tačiau jokių apgadinimų nematė, be to, iš įvykio vietos nepasišalino, o pastatė automobilį toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tokiais savo veiksmais patvirtindama, kad nežino apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Apgadinto automobilio „Citroen Xara Picaso“ savininkė J. V. savaitę laiko nepastebėjo, kad jos automobilis apgadintas, apie tai ji po savaitės sužinojo iš policijos pareigūnų. Tai patvirtina, kad pažeidimas toks nežymus, kad automobilio savininkė pati jo nepastebėjo, o byloje nėra duomenų apie tai, kokio dydžio žala padaryta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas nurodo, kad su D. G. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

D. G. skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad D. G. kaltė tiek dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, tiek ir dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta. Šią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, J. V. paaiškinimas, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, fotonuotraukos, D. G. paaiškinimas bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje. Kaltės dėl sukelto eismo įvykio atsakomybėn patraukta D. G. neneigė, tačiau teigė, jog iš įvykio vietos pasitraukė ne tyčia, bet nepastebėjusi savo ir nukentėjusiosios automobilių apgadinimų. Šiais motyvais grindžiamas ir apeliacinis skundas, tačiau apygardos teismas su D. G. skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Byloje nustatyta, kad D. G., manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, savo automobiliu kliudė kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Apeliantė nurodo pajutusi, jog kliudė stovintį automobilį, tačiau jai atrodė, kad automobilio neapgadino, todėl pasitraukė iš įvykio vietos. Tokios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga, kadangi iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog abiejų automobilių apgadinimai buvo pakankamai akivaizdūs, kad juos apžiūrint būtų galima apgadinimus pastebėti. Eismo įvykis įvyko dieną, šviesiu paros metu, todėl nėra pagrindo tikėti D. G. teiginiais, jog kliudytą automobilį ji apžiūrėjusi, tačiau apgadinimų nemačiusi. Apklausiama apylinkės teismo posėdyje D. G. nurodė pastebėjusi, kad jai grįžus iš prekybos centro, kliudyto automobilio aikštelėje nebebuvo, o tai patvirtina, kad D. G. suprato sukėlusi eismo įvykį ir, nors iškart po įvykio iš tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės neišvažiavo, tačiau apgadinto automobilio valdytojo įvykio vietoje nelaukė ir neieškojo. Taigi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantė, supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto automobilio vairuotoją. Šios aplinkybės rodo, kad D. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodama KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apgadinto automobilio savininkė tik po savaitės pastebėjo apgadinimus, nepaneigia atsakomybėn patrauktos D. G. kaltės, kadangi, kaip jau minėta, fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai yra pakankamai akivaizdūs. Be to, nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas dešinėje pusėje, todėl visiškai suprantama, kad vairuotoja galėjo ir nepastebėti apgadinimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Paštuolis