Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2593-917/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
1-2593-917/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Marius Kuzminovas
Kategorijos
  • 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-2593-917/2015Teisminio proceso Nr.01-1-33559-15-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.5.;1.1.6.6.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.;2.4.1.2.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiajam A. V., kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, pensininkas, vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 138 str. 1 d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2015 m. birželio 15 d. apie 7 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, tyčia vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajam A. V. į nosies sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. V. kraujosruvą, pažeidimą nosies pamato srityje, nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.

A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi dėl įvykio ir parodė, kad prokurorės nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte yra teisingos, jų neginčija. Įvykio dieną iš ryto atsikėlė, laukė žinių, kaip išgirdo trypimą virš galvos iš kaimynų buto, kuriame gyvena V.. Garsas buvo labai didelis ir toks triukšmas trunka jau ne pirmi metai, todėl bandė išsiaiškinti, kodėl tai vyksta. Ėjo į sandėlį, o nukentėjęs lipo laiptais žemyn, tai jo paklausė, ar A. V. turi ką pasakyti, pastarasis grubiai atsakė, kad kaltinamasis nesavivaldžiautų, tuomet kaltinamasis neišlaikęs smogė iš savo galvos A. V. į nosį vieną smūgį. A. V. pasilenkė, jam iš nosies pradėjo kraujas lašėti, o kaltinamasis paklausė, ar jis dar nori, šis pasakė, kad ne, tada kaltinamasis nuėjo. Konfliktai vyksta jau pora metų su nukentėjusiuoju. Nukentėjęs buvo kaimynas, dabar kaltinamasis išsikeitė butą. Dėl A. V. bute kylančio triukšmo yra kviesta policija, bet tai senai buvo - dar jo paauglystėje. Tame bute gyvena nukentėjęs su šeima, t.y. su tėvais. Kaip tik jis atvažiuodavo pas tėvus, tai stengdavosi pasireikšti. Tą rytą, kai išgirdo trypimą, pamatė nukentėjusiojo mašiną kieme po langais, tad suprato, kad būtent jis ir vėl atvažiavo, ir triukšmauja. Niekas V. šeimoje taip nesielgia, tik nukentėjęs, visi jo šeimos nariai subrendę žmonės ir taip nesielgia. Namas yra keturių aukštų, name yra 8 butai, gyveno ten 15 metų, o nukentėjusiojo šeima ten gyvena daugiau laiko. V. buvo jo butą užpylę gal 4 kartus, ėjo pas V. aiškintis, šie gindavosi, kad pas juos viskas gerai. Įvykio metu laiptinėje buvo tik jie abu, buvo ankstyvas rytas, įvykio niekas nematė, nematė, kad kažkas ten dar būtų. Dėl konflikto gailisi, pripažįsta, kad elgesys buvo neadekvatus situacijai, pasikarščiavo. Nukentėjusiojo neatsiprašė, bet gailisi dėl savo elgesio. Supranta, kad moralinę žalą padarė, bet ieškinys yra per didelis. Iš karto policijai sakė, kad pilnai prisipažįsta. Šiuo metu yra pensininkas, gauna 300 eurų pensiją, kitų pajamų negauna. Šita prašoma ieškiniu suma yra žymi, iš karto sunku būtų sumokėti, bet stengsis sumokėti.

Kaltinamajam A. K. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai, privalomai nurodyti BPK 273 str. 1 d. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be A. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- 2015-06-15 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2015 m. birželio 15 d. apie 7 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje kaimynas A. V. savo galva trenkė į nosies sritį, pastarajam diagnozuotas nosies lūžis (b.l. 2);

- 2015-06-15 įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) - daugiabučio namo laiptinė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta, nieko nepaimta (b. l. 5-8);

- nukentėjusiojo A. V. parodymais nustatyta, kad 2015-06-15 apie 07.20 val. jis atvažiavo į savo tėvų garažą, esantį prie (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) -o namo. Po to jis nuėjo iki savo tėvų buto. Jam išeinant iš buto, leidžiantis žemyn, ties butu Nr. 18, iš minėto buto išėjo kaimynas, kuris dėl jam nežinomu priežasčių vieną kartą galva trenkė į nosį. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis (b. l. 5-6);

- nukentėjusiojo A. V. papildomais parodymais nustatyta, kad 2015-06-15 rytą nuvažiavo iki garažo, kuris randasi (duomenys neskelbtini), gatvės nepamena. Po to, apie 07.10 val. užsuko iki savo tėvų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėvai gyvena keturių aukštų daugiabutyje, ketvirtame aukšte. Apie 07.20 val. vienas išėjo iš tėvų buto. Išėjęs į laiptinę, netriukšmaudamas, neskubėdamas, leidosi žemyn. Praėjęs trečio aukšto aikštelę, nusileidęs į apačią link antro aukšto, tuo metu buvo tarp trečio ir antro aukštų, išgirdo kaip prasiveria trečiame aukšte esančio buto durys ir vyrišką balsą, sakantį jam: „kur lopas eini?“. Išgirdęs tai, suprato, kad tai buvo 17 buto gyventojas, jo vardo ir pavardės nežino, pažįsta jį tik apie 15 metų kaip kaimyną. Prieš tai jam jau teko su juo susidurti, todėl jo balsą puikiai žinojo. Tada jis atsisuko ir paklausė kaimyno, ką jis čia kalba. Tuo metu tas kaimynas jau ėjo link jo, bet nieko neatsakė. Kaimynas ėjo tylėdamas, nieko nesakė, nedarė. Kaimyno veidas buvo ramus. Po to, kaimynas priėjęs prie jo, būdamas vienu laiptuku aukščiau, be jokios priežasties vieną kartą sudavė iš galvos jam į nosies sritį. Jis pasimetė, nesuprato kas darosi, nors ir žinojo kaimyno neprognozuojamą būdą, tačiau nesitikėjo, kad kaimynas jam suduos. Iš karto po to jis pajuto stiprų skausmą nosies srityje ir bėgantį kraują iš nosies. Taip pat pamena, kaip kaimynas jo klausė, sakydamas: „ar tu išmoksi vaikščioti kada nors?“. Tiksliai kada kaimynas to klausė, ar prieš smūgį, ar po, ar smūgio metu, nepamena. Daugiau kaimynas jo nieko neklausinėjo, nemušė, tačiau po to, pradėjo jį stumdyti. Pastūmė du ar tris kartus, tiksliai kiek kartų, nepamena, į dešinį petį. Šiam stumdant, jis jokio skausmo nejuto, neparkrito, nesusižalojo. Jis kaimyno atžvilgiu jokios jėgos nenaudojo, jo nemušė, nekeikė ir pan., tik po to pasakė, kad kviečia policiją. Išgirdęs tai, kaimynas atsitraukė nuo jo ir nuėjo link savo buto. Daugiau nieko nesakė, nedarė, nemušė. Kaimynui nuėjus, jis grįžo pas tėvus į butą, kur buvo iškviesta policija. Policijos jis laukė namo laiptinėje. Jam belaukiant policijos, į namo laiptinę išėjo trečiame aukšte, bute Nr. 18 gyvenantis vyras, jo vardo ir pavardės, kontaktų nežino, jis yra šio buto nuomininkas. Šio vyro jis paklausė apie santykius su kaimynu, gyvenančiu 17 bute, o po to pasakė, kad tas kaimynas jam sulaužė nosį. Išgirdęs tai, tas vyras tik atsakė, kad nieko apie tą kaimyną iš 17 buto pasakyti negali, nes su juo nebendrauja. Apie savo sužalojimo aplinkybes su 18 buto gyventoju nekalbėjo. Ar 18 buto gyventojas, ką nors matė, girdėjo, jis jam nesakė. Paties įvykio metu į laiptinę, kiek teko jam pastebėti, 18 buto gyventojas išėjęs nebuvo. 17-o buto gyventojui jį užpuolus, namo laiptinėje buvo tik jie dviese. Minėto 17 buto gyventojas gyvena po jo tėvų butu. Dar jam gyvenant pas tėvus, tas kaimynas dažnai juos kaltindavo nebūtais dalykais, tai yra, kad naktį pas tėvus bute yra stumdomi baldai, kad groja muzika, kad vaikštoma labai garsiai ir pan. Jis asmeniškai su minėtu vyru jokių santykių nepalaikė dėl jo keisto būdo. Tas kaimynas yra konfliktiška asmenybė. Kodėl tas kaimynas sudavė, jis nesupranta. Su kaimynu niekada nekonfliktavo, tačiau kaimynas dažnokai rasdavo priežastį prisikabinti prie jų šeimos, galimai ir šiuo atveju jis taip ir pasielgė. Savo ankstesnėje apklausoje nurodydamas, kad minėtas kaimynas gyvena bute Nr. 18, suklydo, nes tuo metu buvo labai susinervinęs dėl minėto įvykio. Šis kaimynas jau 15 metų gyvena 17–me bute. Dėl sulaužytos nosies jis kreipėsi tik į Kauno Klinikas, toliau gydėsi tik ambulatoriškai Centro poliklinikoje, tai yra poliklinikoje jam buvo išrašomi tik vaistai, kuriems išleido 30 eurų. Be to, tris ar keturias savaites, tiksliai kiek nepamena, jis turėjo nedarbingumą, negalėjo dirbti, dėl to patyrė 250 eurų nuostolį. Jam yra padaryta ir 1700 eurų moralinė žala, kadangi po smūgio jo nosis liko truputi kreivoka, dėl to jis jaučia kompleksą, stengiasi vengti viešumo (b. l. 34-35);

- liudytojo A. Z. parodymais nustatyta, kad nuo 2014 metų galimai liepos mėnesio gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su minėto daugiabučio kaimynais palaiko tik formalius santykius, artimiau su nieko iš kaimynų nebendrauja. Jo santykiai su kaimynais geri. 2015 metų vasaros pradžioje, kiek pamena, jau buvo apie pietus, tiksliai kada, nepamena, grįždamas namo, būdamas savo laiptinėje, lipdamas laiptais į viršų link savo buto, į trečią aukštą, pastebėjo aikštelėje tarp laiptų kraujo dėmes. Kuriame tiksliai aukšte buvo ta aikštelė, neįsidėmėjo, nes ėjo greitai, skubėjo. Pamatęs kraują nieko nespėjo net pagalvoti, nes iš karto po to, laiptinėje, kiek pamena, toje pačioje aikštelėje sutiko nepažįstama vaikinuką, kuris buvo užsidengęs viena ranka nosį, iš kurios bėgo nestipriai kraujas. Tada jis paklausė minėto vaikino, kas yra, ar jam nereikia pagalbos. Šis atsakė, kad iškvietė policiją, kadangi jį sužalojo kaimynas. Po to paaiškino, kad jam leidžiantis laiptais, jis sutiko jų laiptinėje gyvenantį kaimyną, kuris kažką paklausė ir nedelsiant iš galvos dėjo vaikinui į nosį. Pasak sutikto vaikino, tas kaimynas gyvena priešais jį- A. Z., l7-ame bute. Daugiau jis nieko netikslino. Po to jis vaikinuko paklausė, ar jam reikalinga pagalba. Šiam atsakius, kad viskas tvarkoje, jis nuėjo pas save į namus. Daugiau apie nieką su juo nesikalbėjo (b. l. 42-43);

- teismo med. specialisto išvada Nr. G 1635/15 (02) nustatyta, kad A. V. nustatyta kraujosruva, pažeidimas nosies pamato srityje, nosies kaulų lūžis, Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) kontakto (-ų). Sužalojimai galėjo būti padyti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Kraujosruva, pažeidimas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu), nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39);

- 2015-06-15 Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės būrio vyriausiųjų patrulių A. Š. ir M. S. tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad jiems nuvykus į įvykio vietą A. K. paaiškino, kad A. V. trenkė savo galva į nosį. (b. l. 10, 11).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo A. K. pasitvirtino. Taigi, šioje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje A. K. daugiabučio namo laiptinėje, tyčia vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajam A. V. į nosies sritį, tokiais savo veiksmais A. V. sulaužydamas nosies kaulus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. V. sveikata, kaip tai ir buvo nustatyta teismo med. specialisto išvadoje Nr. G 1635/15 (02) (b. l. 39). Kaltinamasis A. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgį nukentėjusiajam A. V. į veido – nosies sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 36,21 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. V. gydymosi išlaidų (b. l. 13-17).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 190,97 Lt civilinį ieškinį (b. l. 19-31).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. pateikė mokėjimų kopijas, kuriomis yra patvirtinama, jog jis pilnai padengė tiek Valstybinės ligonių kasos, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinius ieškinius (b.l.108-111).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs A. V. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, jog nukentėjęs dėl nosies lūžio jaučia diskomfortą, nes po lūžio nosis liko kreivoka, , todėl jis stengiasi vengti viešumo ir patiria dvasines bei psichologines kančias. Iki šiol jaučia baimę būti užpiltam, moralinį stresą, įtampą. Dėl paminėtų aplinkybių visumos nukentėjęs prašo jo naudai priteisti 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. K. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo A. V. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G 1635/15 (02) nurodyta, kad A. V. nustatyta kraujosruva, pažeidimas nosies pamato srityje, nosies kaulų lūžis, Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) kontakto (-ų). Sužalojimai galėjo būti padyti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Kraujosruva, pažeidimas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu), nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Be to, nors civiliniame ieškinyje nurodomas nukentėjusiojo patirtas stresas, patologinės baimės būti sužalotam pojūtis, tačiau teismui nepateikta jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų matyti, jog nukentėjęs dėl civiliniame ieškinyje nurodomų neigiamų moralinių išgyvenimų būtų kreipęsis į gydytojus ar kitus atitinkamos srities specialistus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt, t.y. 579,24 EUR, iki 20 000 Lt, t.y. 5792,40 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, dėl įvykio gailėjosi. Jis yra pensininkas, kas mėnesį gauna 300 EUR pensijos, jokių kitų papildomų pajamų negauna, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą (pensininkas), nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 600 EUR.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K., jo gynėjas bei kaltinamojo sutuoktinė A. K. prašė šioje byloje taikyti laidavimą ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant kaltinamojo sutuoktinei A. K...

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad A. K. administracine tvarka baustas tik 3 kartus: 1) 2004-07-15 pagal (duomenys neskelbtini) (1) str. 6 d.; 2) 2006-07-14 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.; 3) 2011-10-21 pagal (duomenys neskelbtini) (1) str. 1 d. (b. l. 66-67), anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą.

Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo nustatytos ir kitos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, t.y. A. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš trijų baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių, kaltinamasis pilnai atlygino du, įsipareigojo atlyginti ir nukentėjusiajam padarytą žalą bei pažadėjo nebenusikalsti naujai. A. K. priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centre neregistruota (b.b.l. 70-74). A. K. buvusios darbovietės – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 58-61). Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad A. K. nėra asocialus asmuo, nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad A. K. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisme posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo sutuoktinės A. K. rašytinis prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Sutinka laiduoti už savo sutuoktinį ir tiki, kad jis daugiau nenusikals, padarė išvadas. Teisme apklausta kaltinamojo sutuoktinė A. K. savo vyrą A. K. apibūdino kaip ramų, reaguojantį į jos pastabas dėl elgesio, mano, kad ji sutuoktiniui daro teigiamą poveikį, kad pastarasis naujai nebenusikalstų.

Teismo manymu, A. K. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti A. K. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir jo gynėjo bei kaltinamojo sutuoktinės prašymas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant A. K. prašymui, bei atsižvelgiant į byloje esantį civilinį ieškinį bei šeimos gaunamas pajamas, kaltinamasis A. K. perduotina pagal laidavimą be užstato vieneriems metams jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

A. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 279 str., 283 str., 290 str., 292 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Išaiškinti A. K., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu A. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai priteisti iš A. K. 600 EUR neturtinei žalai atlyginti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė