- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1860/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Audronė Jarackaitė, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3191-104/2010 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“ dėl laidavimo prievolės pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos pasibaigimo, trečiasis asmuo – V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. B. ieškiniu, 2009 m. spalio 19 d. pareikštu atsakovui AB „Kretingos grūdai“, prašė: 1) pripažinti pasibaigusia trečiojo asmens V. B. laidavimo prievolę pagal 2002 m. balandžio 29 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo AB „Kretingos grūdai“ ir trečiojo asmens V. B., kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atsakyti visu savo turtu atsakovui, kaip solidarus skolininkas, jeigu Rusijos Federacijos bendrovė „Als-Majer“ („????-?????“) neįvykdys sutartinių prievolių ar jų dalies pagal 2001 m. liepos 25 d. sutartį Nr. 440/05120947/017-01, kuria atsakovas pardavė nurodytai Rusijos įmonei prekių už 360 000 JAV dolerių (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais (toliau – Laidavimo sutartis); 2) baigti hipoteką 2002 m. balandžio 30 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistam ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas); 3) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1-5 b. l.).
Nurodė, kad 2002 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta aukščiau paminėta laidavimo sutartis, trečiojo asmens V. B. laidavimo prievolei užtikrinti 2002 m. balandžio 30 d. buvo surašytas pareikštinis hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė (buvusi trečiojo asmens žmona V. B.) įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Hipoteka buvo įregistruota 2002 m. gegužės 2 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, o 2009 m. balandžio 28 d., atsakovo prašymu, pareikštinis hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į vardinį hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – hipotekos lakštas).
Ieškovės teigimu, atsakovas 2009 m. gegužės 6 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo; 2009 m. gegužės 13 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius byloje Nr. 540/2009 priėmė nutartį, kuria teismas nutarė areštuoti ieškovei priklausantį hipoteka apsunkintą butą bei įspėjo trečiąjį asmenį (skolininką V. B.) ir ieškovę (nekilnojamojo turto savininkę), kad, negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui atsakovui. Ieškovė 2009 m. rugsėjo 24 d. prašymu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių prašė baigti hipoteką įkeistam ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui dėl hipoteka užtikrintos prievolės – Laidavimo sutarties pasibaigimo ir išregistruoti hipoteką iš Hipotekos registro, tačiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo atmestas V. B. prašymas dėl hipotekos baigimo ir išregistravimo, konstatavus, kad ginčai, susiję su hipotekos užtikrinta prievole, yra nagrinėjami ieškininės teisenos tvarka.
Be to, ieškinyje, nurodoma, kad, suėjus naikinamajam terminui, pasibaigė laidavimo prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka (CK 6.124 str.), kadangi Laidavimo sutarties 8 punkte nustatyta, jog laidavimas pasibaigia, jeigu kreditorius (atsakovas) per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui (trečiajam asmeniui) ieškinio. Ieškovės teigimu, atsakovo 2009 m. gegužės 6 d. pareiškime Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui nurodyta, kad Rusijos bendrovės „Als-Maijer“ skola atsakovui pagal Pirkimo – pardavimo sutartį iš viso yra 92 553,30 JAV dolerių, remiantis 2002 m. sausio 24 d. PVM sąskaita–faktūra GBD Nr. 0064083, 2002 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita–faktūra GBD Nr. 0065454 ir 2002 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita–faktūra GBD Nr. 0065832, o pagal Pirkimo – pardavimo sutarties 3.3.1 punktą, apmokėjimas už prekes turi būti įvykdytas per 50 kalendorinių dienų. Ieškovės nuomone, yra pasibaigęs Laidavimo sutarties 8 punkte nustatytas naikinamasis 6 mėnesių terminas, per kurį kreditorius galėjo pareikšti reikalavimus trečiajam asmeniui, dėl to pasibaigusi ir trečiojo asmens laidavimo prievolė pagal Laidavimo sutartį, kuriai pasibaigus, turi pasibaigti ir ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Juolab kad pagal hipotekos lakšto 7 punktą, skolininko V. B. prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka, turėjo būti įvykdyta 2003 m. balandžio 28 d., tačiau per šešis mėnesius nuo 2003 m. balandžio 28 d. atsakovas nepareiškė ieškinio V. B..
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kretingos grūdai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (42-44 b. l.). Nurodė, kad pareikštinis hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas hipoteka užtikrinti Rusijos bendrovės „Als-Maijer“ įsipareigojimus atsakovui pagal Pirkimo – pardavimo sutartį, o Laidavimo sutarties dalykas yra paminėtos įmonės įsipareigojimų atsakovui užtikrinimas. Laidavimo sutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo įsipareigojo kreditoriui laiduoti už Rusijos įmonės „Als-Maijer“ įsipareigojimus bei įkeisti kreditoriui nekilnojamąjį turtą, kuriuo vertė ne mažesnė kaip 300 000 Lt. Taigi trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs sudaryti atskirą hipotekos sutartį ir tokiu būdu sukurti įkeitimo teisinius santykius, kad užtikrintų įsipareigojimus pagal Pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi trečiasis asmuo neturėjo savo turto, tai už jį įkeitimo prievolę įvykdė ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu atmetė ieškinį (107-110 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovo AB „Kretingos grūdai“ reikalavimas pagal Pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su Rusijos bendrove „Als-Maijer“, buvo užtikrintas sutartine hipoteka, t. y. ieškovės buto įkeitimu, o ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji įkeitė butą trečiojo asmens (laiduotojo) laidavimo prievolei užtikrinti (CK 4.174 str.). Teismo teigimu, neturi teisinės reikšmės ieškovės teiginiai, kad hipoteka pasibaigė, nes pasibaigė trečiojo asmens laidavimo prievolė.
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju neturi reikšmės ir ieškovės nuoroda, jog jai nebuvo žinoma apie pareikštinio hipotekos lakšto pakeitimą vardiniu, nes hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.185 str. 5 d.). Be to, pareikštinis hipotekos lakštas jo turėtojo (kreditoriaus) pageidavimu bet kuriuo momentu gali būti įformintas vardiniu hipotekos lakštu (CK 4.186 str. 3 d.).
Teismo teigimu, įvertinus tai, kad ieškovės butas įkeistas pagrindinei prievolei įvykdyti, o skolininkas (Rusijos bendrove „Als-Maijer“) nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Pirkimo – pardavimo sutartį, nėra pagrindo pripažinti hipoteką baigta. Teismo nuomone, negali būti patenkintinas ieškovės reikalavimas dėl laiduotojo prievolės pripažinimo pasibaigusia, nes ieškovė nėra Laidavimo sutarties šalis, be to, Laidavimo sutartimi šalys susitarė dėl prievolės pabaigos, todėl nereikia nustatinėti šalių sutartos aplinkybės teismo sprendimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškinį, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (113-117 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenagrinėjo esminių ginčo teisinių santykių – Laidavimo sutarties ir hipotekos sandorio ryšio ieškovės atžvilgiu, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą teismo sprendimą. Teismas turėjo įvertinti tai, jog hipotekos sandoris buvo sudarytas, siekiant užtikrinti trečiojo asmens laidavimo prievolės įvykdymą, o ne atsakovo ir Rusijos įmonės „Als-Maijer“ sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį, todėl privalėjo pasisakyti dėl trečiojo asmens laidavimo prievolės, t. y. pagrindinės prievolės ieškovės atžvilgiu, pabaigos.
2. Vadovaujantis CK 1.117 straipsnio 6 dalimi, 6.33 straipsnio 3 dalimi, 6.88 straipsniu, 6.124 straipsniu, Laidavimo sutarties 8 punktu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti trečiojo asmens laidavimo prievolės pabaigą, o priėmęs priešingą teismo sprendimą, pažeidė paminėtas materialinės teisės normas bei civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Remiantis Pirkimo – pardavimo sutarties 3.3.1. punktu, apmokėjimas už prekes turi būti įvykdytas per 50 kalendorinių dienų. Taigi Laidavimo sutarties 8 punkte numatytas naikinamasis 6 mėnesių terminas, per kurį atsakovas galėjo pareikšti reikalavimus trečiajam asmeniui, yra pasibaigęs, dėl to konstatuotina, jog pasibaigusi ir jo laidavimo prievolė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (127-133 b. l.). Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog buto hipoteka užtikrinta trečiojo asmens V. B. laidavimo prievolė, o tai pagrindžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis (civilinė byla Nr. 28PNAS/2006). Atsakovo teigimu, iš Laidavimo sutarties matyti, kad Laidavimo sutarties dalykas yra Rusijos įmonės „Als-Maijer“ įsipareigojimų atsakovui pagal Pirkimo – pardavimo sutartį užtikrinimas, o joje įtvirtinti ne tik laidavimo, bet ir hipotekos teisiniai santykiai, kadangi Laidavimo sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovui ne tik laiduoti už Rusijos įmonės „Als-Maijer“ įsipareigojimus pagal Pirkimo – pardavimo sutartį (Laidavimo sutarties 1 p.), bet ir įkeisti atsakovui savo ilgalaikį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 300 000 litų (Laidavimo sutarties 6.1 p.), todėl būtina skirti trečiojo asmens įsipareigojimus pagal Laidavimo prievolę nuo jo įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį. Pažymi, kad apeliantė remiasi CK 4.197 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyti hipotekos pasibaigimo pagrindai, tačiau nagrinėjamu atveju nurodyta teisės norma negali būti taikoma.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje 2011 m. spalio 21 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą apygardos teismo sprendimą (147-152 b. l.), nurodė, kad nagrinėjamu atveju hipoteka buvo užtikrintas Rusijos įmonės „Als-Maijer“ prievolių vykdymas, todėl hipotekos pasibaigimui gali būti aktualus šios bendrovės prievolių AB „Kretingos grūdai“ pasibaigimas, o ne trečiojo asmens laidavimo prievolės pabaiga, kurią byloje įrodinėjo ieškovė, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, jog, pasibaigus laidavimo prievolei, pasibaigė ir hipoteka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi (Nr. 3K-3-216/2012), panaikindamas minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui (221-227 b. l.), nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė užtikrino Rusijos bendrovės „Als-Maijer“ prievolių įvykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sukūrė naujus ieškovės ir Rusijos bendrovės „Als-Maijer“ teisinius santykius, konstatavęs, jog hipotekos pasibaigimui aktualus būtent Rusijos įmonės „Als-Maijer“ prievolių atsakovui pasibaigimas, o ne trečiojo asmens laidavimo prievolės pabaiga. Kasacinio teismo teigimu, ieškovė hipoteka užtikrino trečiojo asmens prievolę, todėl Apeliacinis teismas turėjo aiškintis, ar yra pasibaigusi trečiojo asmens Laidavimo sutartis, ir ši aplinkybė lemia išvadą dėl ieškovės hipotekos (ne)pasibaigimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovas AB „Kretingos grūdai“ 2012 m. birželio 21 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (238-240 b. l.). Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal ieškovės apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko, netinkamai pritaikęs proceso ir materialinės teisės normas, neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai atmesdamas ieškinį (CPK 176 str., 183 str., 185 str.). Todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Pagal įstatymą, hipoteka – tai skolininko įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka yra daiktinė teisė, kuri pagal savo paskirtį tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK 6 knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais, tarp jų pagal CK 6.124 straipsnį (CK 4.170 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2011). CK 6.124 straipsnio nuostatomis, prievolė baigiasi, suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. Naikinamasis terminas – tai terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta civilinė teisė ar pareiga; šis terminas negali būti teismo ar arbitražo atnaujintas (CK 1.117 str. 6 d.).
CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavus tik tam tikram laikui arba užtikrinus terminuotą prievolę, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 str. 1 d.).
Bylos duomenimis, atsakovas AB „Kretingos grūdai“ ir Rusijos įmonė „Als-Majer“ 2001 m. liepos 25 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė nurodytai Rusijos įmonei prekių už 360 000 JAV dolerių (68-70 b. l.), o Rusijos įmonės „Als-Majer“ įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp atsakovo ir trečiojo asmens V. B. 2002 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atsakyti atsakovui visu savo turtu, jeigu paminėta Rusijos įmonė nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Pirkimo – pardavimo sutartį (8-9 b. l.). Be to, 2002 m. balandžio 30 d. buvo surašytas pareikštinis hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė (buvusi trečiojo asmens žmona V. B.) įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą trečiojo asmens (skolininko) prievolei (800 000 Lt sumos) užtikrinti (10-14 b. l.).
Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti, tarp jų aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė hipoteka užtikrino ne Rusijos įmonės „Als-Majer“ prievolę atsiskaityti su atsakovu pagal Pirkimo – pardavimo sutartį, bet trečiojo asmens laidavimo prievolę pagal Laidavimo sutartį (221-227 b. l.). Taigi ginčas, kilęs tarp šalių dėl to, kurios prievolės (trečiojo asmens laidavimo prievolės pagal Laidavimo sutartį ar Rusijos įmonės „Als-Majer“ prievolės pagal Pirkimo – pardavimo sutartį) įvykdymas buvo užtikrintas ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto (buto) hipoteka, jau yra išspręstas Kasacinio Teismo nutartimi. Todėl kolegija plačiau nepasisako dėl aukščiau nurodytos aplinkybės, konstatuodama, jog pirmosios instancijos teismas suklydo, nustatęs, kad ieškovės butas buvo įkeistas užtikrinti Rusijos įmonės „Als-Majer“ prievolę pagal Pirkimo – pardavimo sutartį (CPK 182 str. 2 p.; CK 4.170 str. 1 d.).
Be to, apygardos teismas be pagrindo teigė, jog, sprendžiant klausimą dėl hipotekos pabaigos, neturi teisinės reikšmės, trečiojo asmens laidavimo prievolės (ne)pasibaigimas.
Pagal bylos duomenis, Laidavimo sutarties 1 punkte trečiasis asmuo įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti atsakovui visu savo turtu, jeigu Rusijos įmonė „Als-Majer“ neįvykdys visų ar dalies sutartinių prievolių pagal Pirkimo – pardavimo sutartį (8-9 b. l.). Laidavimo sutarties 2 punkto nuostatomis, ši sutartis įsigaliojo jos pasirašymo dieną, t. y. 2002 m. balandžio 29 d., ir turėjo galioti iki skolininkas (paminėta Rusijos įmonė) įvykdys savo įsipareigojimus pagal Pirkimo – Pardavimo sutartį, tačiau Laidavimo sutarties 8 punkte šalys nurodė, jog laidavimas pasibaigia, jeigu kreditorius (atsakovas) per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Taigi Laidavimo sutartyje atsakovas ir trečiasis asmuo numatė naikinamąjį (6 mėnesių nuo trečiojo asmens prievolės pagal Pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymo) terminą, per kurį atsakovas galėjo pareikšti reikalavimus trečiajam asmeniui dėl Laidavimo sutarties įvykdymo (Laidavimo sutarties 8 p., CK 1.117 str. 6 d.).
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo susitarta, jog už prekes bus apmokama per 50 kalendorinių dienų nuo prekių įforminimo muitinėje Rusijos Federacijos teritorijoje dienos (Pirkimo – pardavimo sutarties 3.3.1. p.; 68-70, 72, 74 b. l.). Atsakovo 2006 m. balandžio 14 d. pažymos duomenimis, paminėta Rusijos įmonė liko skolinga atsakovui 78 435 JAV dolerių (223 516,22 Lt) pagal 2002 m. sausio 24 d., 2002 m. balandžio 3 d. ir 2002 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitas – faktūras (21 b. l.). Tačiau atsakovas tik 2009 m. gegužės 6 d. (praėjus 7 metams po paminėtų sąskaitų išrašymo dienos) kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (15 b. l.).
Taigi apeliantė pagrįstai teigia, jog atsakovas, 2009 m. gegužės 6 d. pareiškęs reikalavimus trečiajam asmeniui, praleido Laidavimo sutarties 8 punkte numatytą naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus, baigėsi ir trečiojo asmens laidavimo prievolė (CK 1.117 str. 6 d., 6.88 str. 1 d., 6.124 str.). Todėl yra pagrindo pripažinti, kad yra pasibaigusi trečiojo asmens laidavimo prievolė pagal Laidavimo sutartį (CK 6.124 str.). Juolab kad ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, jog nurodyta trečiojo asmens prievolė yra pasibaigusi (127-133 b. l.).
Nustačius, jog pasibaigusi pagrindinė prievolė (aukščiau nurodyta trečiojo asmens laidavimo prievolė), kurios įvykdymas buvo užtikrintas ieškovės buto hipoteka, yra pagrindo pripažinti pasibaigusia ieškovės buto hipoteką ir ją panaikinti (CK 4.170 str. 1, 4 d., 4.197 str. 2 d. 2 p.; 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių, tarp jų 4.170 ir 4.197 straipsnių, pakeitimo ir papildymo“ Nr. XI-1842). Beje, aukščiau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, Kasacinis teismas nurodė, kad nuo to, ar yra pasibaigusi trečiojo asmens laidavimo sutartis, priklauso ieškovės hipotekos pabaiga.
Dėl pasakyto, panaikintinas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, patenkinant ieškovės ieškinį, pripažįstant pasibaigusiomis trečiojo asmens laidavimo prievolę ir ieškovės buto hipoteką (CPK 178 str., 185 str.; CK 6.88 str. 1 d., 6.124 str., 4.170 str. 4 d., 4.197 str. 2 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Priėmus naują teismo sprendimą ir patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl ko pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 1, 5 d.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 264 Lt žyminio mokesčio (nuo likusios žyminio mokesčio dalies (5 084,52 Lt) sumokėjimo buvo atleista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi), be to, ji sumokėjo už apeliacinį skundą 133 Lt žyminio mokesčio (nuo kitos dalies žyminio mokesčio (5 215,52 Lt) buvo atleista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi) ir 140 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio (5 209 Lt) sumokėjimo) (6-7, 32, 120, 124, 160, 176-177 b. l.). Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 537 Lt žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, o valstybei – 15 509 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 str. 1, 5 d., 96 str. 1 d.). Be to, iš atsakovo valstybei priteistina 92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (38,85 Lt + 5,40 Lt + 47,30 Lt; 107-110, 139, 228, 235 b. l.; CPK 92 str., 93 str. 1, 5 d., 96 str. 1 d.).
Be to, iš dalies patenkintinas ir ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo jos turėtas atstovavimo išlaidas, kurias patvirtinančius įrodymus ji pateikė pirmosios instancijos teisme (3 500 Lt; 85-57 b. l.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus maksimalius priteistinus dydžius, į ieškovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 2 500 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 5 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.2 p., 8.18 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinys.
Priimti naują teismo sprendimą – patenkinti nurodytos ieškovės ieškinį.
Pripažinti pasibaigusiomis: V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimo prievolę pagal 2002 m. balandžio 29 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp AB „Kretingos grūdai“, į. k. 164156867, ir V. B., bei hipoteką, įregistruotą 2002 m. balandžio 30 d. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo AB „Klaipėdos grūdai“, į. k. 164156867, ieškovei V. B. 537 Lt (penkis šimtus trisdešimt septynis litus) žyminio mokesčio išlaidų, turėtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus) atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo AB „Klaipėdos grūdai“ valstybei 15 509 Lt (penkiolika tūkstančių penkis šimtus devynis litus) žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą bei 92 Lt (devyniasdešimt du litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.