Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ( dėl vagystės iš M. M. priklausančio automobilio ) laisvės atėmimu 6 ( šešiems ) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotpropinėmis medžiagomis) areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne 6 ( šešių ) mėnėsių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę. R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 ( šešiems ) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo

2007 m. spalio 4 d. – nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. birželio 19 d. iki 2007 m. spalio 3 d. (imtinai).

Kardomoji priemonė – suėmimas – R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo raj., netoli Kazokų k., kelio Žeimiai-Pašvitinys-Lauksodis 24 km 160 m., iš automobilio VW GOLF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG E250 500 Lt vertės ir automagnetolą PIONER 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. M. 1000 Lt turtinę žalą.

Be to, nuteistasis R. K. 2007 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, Šiaulių mieste, prie „Šiaulių“ viešbučio, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – 3 ( tris ) „Relanium“ tabletes ir vieną ampulę, kurių bendroje sudėtyje buvo 0,025 g psichotropinės medžiagos diazepamo, 5 (penkias) tabletės, kurių sudėtyje buvo 0,050 g psichotropinės medžiagos medazepamo ir 2 (dvi) tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,001 g psichotropinės medžiagos lorazepamo. Nuteistasis išvardytas priemones parsigabeno ir neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj. Be to, kartu su savimi nešiojosi iki 2007 birželio 19 d. 15 al. 10 min., kol Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose asmens kratos metu vaistus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistojo R. K. skundas netenkinamas.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus nuostatų taikymo, skiriant nuteistajam bausmę.

Kolegija primena, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl įstatymo leidėjas šiai vienai svarbiausiųjų, baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų skyrė ypatingą dėmesį, o bausmės skyrimo normas surikiavo taip, kad bausmės skyrimą galima apibrėžti kaip atskirą, tam tikrą procesą, kurio uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti ne tik baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą nuosprendį, bet ir parinkti teisingą bausmę, nes viena iš sąlygų nuosprendžio teisėtumui – teisingos bausmės parinkimas. Pažymėtina, kad bausmės parinkimas yra viena svarbiausių nukentėjusiojo ir nuteistojo procesinių teisių užtikrinimo sąlygų.

Grįžtant prie bylos faktų, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo skundo argumentai sietini tik su, jo manymu, neteisingos bausmės jam parinkimu.

Bylos faktai ir priimtasis apkaltinamasis nuosprendis liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. K. bausmę, iš esmės vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė ir į kitus baudžiamojo įstatymo reikalavimus skiriant nuteistajam bausmę, t. y. į tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, be to, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje esantieji dokumentai liudija, kad R. K. yra teisiamas jau net devintą kartą ( b. l. 120-125,129-143,144-148,149,150-151,152-153,154-155,156-158,159-164,165-169,170-172.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11 str., 12 str.), baustas administracine tvarka (b. l. 173-175), neturi savo šeimos, jokio turto, niekur nedirba, pagal gyvenamąją vietą seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nereiškia (b. l. 181-182. ), nuteistasis neatlygino padarytos turtinės žalos, todėl išdėstytos aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad ir ateityje kaltininkas gali daryti analogiškus nusikaltimus, ir jam bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tokį loginį teismo manymą suponuoja nuolat besikartojantys kaltininko daromi nusikaltimai, jo pasirinktas gyvenimo būdas, susiformavusios aiškios antiįstatymiškos nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei į tai, jog R. K. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, apeliantui paskyrė bausmę, gerokai mažesnę nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, todėl nuteistajam už šį nusikaltimą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Taip pat nėra jokio pagrindo švelninti galutinę bausmę bei keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinio skundo netenkinti.