Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2S-330-425/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2S-330-425/2013
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00045-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
N. B.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-330-425/2013

Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00045-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 121.14; 122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-89-420/2013 pagal pareiškėjo N. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašė teismo nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į inžinierinį statinį (techninę pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, nes šį nekilnojamąjį turtą atvirai valdo ir nepertraukiamai naudoja nuo 2002 metų. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2002 m. naudojasi ir valdo inžinierinį statinį (techninę pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame laiko žemės ūkio techniką. Tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių valdymo prasidėjimo pagrindą, valdymo prasidėjimo sąžiningumą ir teisėtumą bei valdymo teisėtumą, t.y. kad šį nekilnojamąjį turtą įgijo tais pačiais pagrindais, kaip įgyjama ir nuosavybės teisė, o tik dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės jo atžvilgiu neatsirado. Esant nustatytoms aplinkybėms Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2013-02-05 pašalinti pareiškimo trūkumus: nurodyti ir pateikti dokumentus ir/ar kitus įrodymus, patvirtinančius inžinierinio statinio (techninės pastogės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo prasidėjimo sąžiningumą ir teisėtumą bei valdymo teisėtumą. Pareiškėjas 2013-01-23 nutartį apskundė atskiruoju skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas ją paliko galioti nepakeistą, buvo nustatytas naujas terminas trūkumams pašalinti – iki 2013-03-25. Pareiškėjas 2013-03-18 pateikė patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir prie pareiškimo pridėjo ŽŪB „Šiauliai“ parduodamo turto sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi grąžino pareiškimą N. B., taip pat pareiškėjui grąžino 144,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-01-14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su pareiškimu nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių valdymo prasidėjimo pagrindą, valdymo prasidėjimo sąžiningumą ir teisėtumą bei valdymo teisėtumą, t.y. pareiškėjas nustatytu terminu teisėjo nurodymų neįvykdė ir trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą teismas laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-89-420/2013 ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad inžinerinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdo nuo 2002 m. Kasacinio teismo praktikoje faktinis fizinis nekilnojamojo daikto užvaldymas laikomas tinkamu pagrindu valdymui atsirasti. Per dešimties metų valdymo laikotarpį niekas pretenzijų į statinį nereiškė. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad faktinio valdymo pareiškėjas rašytiniais įrodymais įrodyti negali, todėl ketino faktinio valdymo pradžią, valdymo sąžiningumą įrodinėti savo paaiškinimais ir liudytojo H. E. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar pareiškimo priėmimo stadijoje vertino įrodymų pakankamumą, neatkreipė dėmesio į įgyjamosios senaties instituto specifiškumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d). Ši teisė nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, priešieškinio, pareiškimo ar skundo, adresuoto aukštesnės instancijos teismui, priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti tokį procesinį dokumentą ir jį nagrinėti teisme. Suinteresuoto asmens reiškiamas ieškinys ginčo teisenos bylose ar pareiškimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti CPK keliamus tokio teismui pateikiamo procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimams (CPK 111str., 135 str.). Be bendrųjų formos ir turinio reikalavimų, teikdamas pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tokią jo teisę. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str.).

Pareiškėjas M. B. kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo teisę į inžinerinį statinį (techninę pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pateikė VĮ Registrų centro 2012-12-18 sprendimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo (b. l. 11), VĮ Registrų centro 2013-01-07 sprendimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 10), ŽŪB „Šiauliai“ 2002-09-10 Kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 5 (b. l. 12-13), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą (b. l. 15-20). Pareiškėjas nurodė, kad statinys anksčiau priklausė likviduotai ŽŪB „Šiauliai“. Pareiškėjas 2002 m. įsigijo garažus, prie kurių buvo priestatas – techninė pastogė, joje jis jau dešimt metų laiko žemės ūkio techniką, tačiau šis inžinerinis statinys nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjas kreipėsi dėl statinio įregistravimo viešame registre, o vėliau – dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą, nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius inžinerinio statinio (techninės pastogės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo prasidėjimo pagrindą, valdymo prasidėjimo sąžiningumą ir teisėtumą bei valdymo teisėtumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu, kadangi reiškiami reikalavimai turi būti pagrindžiami leistinais įrodymais. Tačiau ieškovo (pareiškėjo) pareiga prie ieškinio (pareiškimo) pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja , kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais parodymais, daiktiniais įrodymais ir kt. Pareiškėjas teismą informavo, kad daugiau rašytinių įrodymų neturi, nurodomas aplinkybes ketina įrodinėti savo paaiškinimais bei liudytojo H. E. parodymais.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas turi pareigą kartu su procesiniu dokumentu pateikti visus turimus įrodymus, patvirtinančius nurodomas aplinkybes, tačiau jis negali pateikti rašytinių įrodymų, kurie objektyviai neegzistuoja. Civiliniame procese aplinkybes galima įrodinėti ne tik rašytiniais ar daiktiniais įrodymais, tačiau ir šalies ar liudytojo paaiškinimais, ką pareiškėjas ir planuoja daryti. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, motyvuojant rašytinių įrodymų stoka, neproporcingai apriboja pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ir vilkina civilinės bylos iškėlimą. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškimo ir reikalavimų pagrįstumą, įrodymų pakankamumo klausimus galės spręsti pareiškimą priėmus ir nagrinėjant nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymą iš esmės, tačiau ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutar i a:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir N. B. pareiškimo suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

teisėjas Laimantas Misiūnas