Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant R. S. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrinta bausme, prie šiuo nuosprendžiu R. S. skirtos bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintos bausmės, skiriant R. S. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartį, ir laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 2 d. 16.30 val. iki 2020 m. sausio 3 d. 15.37 val. (viena para).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. A. civilinis ieškinys patenkintas, iš R. S. L. A. priteistas 1120 (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt) eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S. (toliau – R. S.) 2020 m. sausio 1 d. apie 16 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai: šūkavo, vartojo alkoholinius gėrimus, užstojo kelią ir neleido pravažiuoti automobiliui „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusioji L. A., priėjęs prie automobilio, rankų delnais daužė jo priekinį stiklą, užlipo ant variklio dangčio bei perlipo per automobilio stogą ir nulaužė minėtam automobiliui galinio stiklo valytuvą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį bei sugadino svetimą turtą. Tokiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama R. S. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. S. skirta bausme, prašant ją sušvelninti arba/ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą. R. S. apylinkės teismo skirta bausmė nėra per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl ją keisti, pagrindo nėra.

6. R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, pasireiškusį itin cinišku nuteistojo elgesiu, neabejotinai sukėlusiu neigiamas emocijas nukentėjusiajai. Nors apeliaciniame skunde prašoma įvertinti tai, kad veikos padarymo metu vyko Naujųjų Metų šventė, o nukentėjusioji tiesiog neįvertino nuteistojo humoro jausmo, tačiau šios aplinkybės, įvertinus jas analizuojamos baudžiamosios bylos kontekste, R. S. atsakomybės nešvelnina. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. be jokios aiškios priežasties trukdė nukentėjusiajai pravažiuoti automobiliu į kiemą, daužė jos automobilio priekinį stiklą bei variklio dangtį, garsiai šaukė, klausdamas, ko ši nori, buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Nustojęs trankyti nukentėjusiosios automobilį, užlipo ant automobilio variklio dangčio, stogo ir nulipo nuo automobilio per galinę jo dalį. Neabejotina, jog tokie neadekvatūs neblaivaus asmens veiksmai išgąsdino nukentėjusiąją, jie nebuvo priimtini visuomenėje, trukdė viešąją tvarką ir rimtį. Esant šioms aplinkybėms, neabejojama tokių R. S. veiksmų atitikimu BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, o tokio nuteistojo elgesio priežastys nei jo veiksmų kvalifikavimui, nei jo bausmės švelninimui reikšmės neturi.

7. Sprendžiant nuteistajam skirtos bausmės objektyvumo klausimą įvertintina tai, kad nusikalstamą veiką R. S. įvykdė jau būdamas teistas, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, kas, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Juo labiau, kad nusikalstamas veikas R. S. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, kas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines R. S. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

8. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais R. S. ne kartą taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, laisvės apribojimas) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtomis priemonėmis. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra galimas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas, pagrindo nėra. Juo labiau, kad praeityje R. S. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už analogiškų administracinių nusižengimų (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) padarymą.

9. Įvertintina ir tai, kad R. S., būdamas jauno amžiaus ir turėdamas pagrindinį išsilavinimą, iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo niekur nesimokė, įgyti specialybės, padėsiančios jam įsitvirtinti darbo rinkoje, nesiekė. Be to, būdamas darbingo amžiaus ir neturėdamas jokių sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti, iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo R. S. niekur nedirbo, jokių oficialių pajamų neturėjo. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis nėra orientuotas į savo tikslų laisvėje siekimą tik teisėtais būdais ir priemonėmis, prioritetą jis teikia beprasmiškam laisvalaikio praleidimui su draugais, kuris neabejotinai įtakoja nuteistojo nusikalstamą elgesį. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nuo 2017 m. gegužės 29 d. R. S. yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo nesiekia eliminuoti jo elgesiui neigiamą įtaką darančio veiksnio – alkoholio vartojimo, ir tokiu būdu savo elgesį koreguoti teigiama linkme.

10. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. S. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. S. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą R. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti R. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.