Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo atstovo - Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A.K.,

atsakovo - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei B.V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.M. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjui atsakovas inkriminavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 114.8 papunktį, Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų, vykdančių tarnybą užkardų budėtojų dalyse, darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT Varėnos rinktinės vado 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-82, 7 punktą, taip pat Varėnos rinktinės Tribonių užkardos specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Varėnos rinktinės vado 2017 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 4-145, 6.6 ir 6.8 papunkčių reikalavimus (b. l. 55). Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2018 m. vasario 28 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. TE-203VaR ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui R.M.“, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 71). Administracinėje byloje taip pat nekilo ginčo, kad liudytojai I. F. už pasitraukimą nuo monitorių ir nesavalaikį reagavimą į daromą valstybės sienos pažeidimą 2018 m. sausio 12 d. 20 val. 38 min. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kurio pareigūnė teismine tvarka neginčijo. Tą patvirtino tiek atsakovo atstovė, tiek ir pati liudytoja I. F. teismo posėdžio metu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, vykdant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (ABTĮ 15 str., 21 str., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Šiuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis - t. y. kad jis neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas)(teismas vadovaujasi Statuto redakcija, galiojusia ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnio 1 – 12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas)(teismas vadovaujasi Tvarkos aprašo redakcija, galiojusia tarnybinio patikrinimo atlikimo metu).

Teismas taip pat pabrėžia, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 str. 2 d.). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 – 2 dalyse.

Nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 45 punkte apibrėžta, kad užkardos pamainos vyresnysis (ginčo atveju – pareiškėjas) - pasienio sargyba, atsakinga už vadovavimą pasienio sargyboms, užkardos parengties veikti ekstremalių situacijų atvejais palaikymą, pasienio sargybų pamainos plane nustatyto užkardos vado sprendimo dėl sienos kontrolės įvykdymą ir operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus. Nuostatų 52 punkte nurodyta, kad vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius (ginčo atveju – pareigūnė I. F.) - pasienio sargyba, kontroliuojanti vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) darbą nustatytoje vietoje, siekiant nustatyti (aptikti) valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus. Nuostatų 56 punktas reglamentuoja, kad ši pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas pasienio sargybas - tos pasienio sargybos vyresniajam. Nuostatų 114 punkte imperatyviai nurodyta, kad užkardos pamainos vyresnysis privalo reikalauti iš pavaldžių pareigūnų tikslaus tarnybinės užduoties ir šių nuostatų reikalavimų vykdymo (114.8 p.p.), o 214.6 papunktis nustato, kad vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius privalo kontroliuoti vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) darbą. Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų, vykdančių tarnybą užkardų budėtojų dalyse, darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT Varėnos rinktinės vado 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-82, 7 punktas įtvirtina nuostatą, kad pamainos pareigūnams vadovauja ir už jiems pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsakovo užkardos pamainos vyresnysis (šiuo atveju – pareiškėjas). Varėnos rinktinės Tribonių užkardos specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Varėnos rinktinės vado 2017 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 4-145, 6.6 papunktyje numatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybą, vykdo funkcijas, numatytas šiai tarnybai, ir 6.8 papunktis reglamentuoja, jog vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio užkardos vadovybės nurodymus ir pavedimus, kad būtų pasiekti rinktinės strateginiai tikslai.

Įvertinęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, filmuotos medžiagos duomenis, susijusius su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje akivaizdžiai buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką jis turėjo atlikti būdamas statutiniu valstybės tarnautoju pagal pareigybės aprašymą)), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (aplaidumas). Konstatuotas atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir faktiniai duomenys įvertinti netinkamai. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai pagal teisės normų reikalavimus (reikalauti iš VSSO tinkamo pareigų vykdymo arba perimti vaizdo monitorių stebėjimą pačiam), pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl pareiškėjo teiginys, kad atsakovas neįrodė jo veiksmuose tarnybinio pažeidimo sudėties, atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Iš teismui pateiktų duomenų visumos (taip pat ir budinčiosios dalies vaizdo įrašų) akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo pavaldume buvusi I. F. neatidžiai stebi vaizdo monitorių duomenis, dažnai nusisuka nuo vaizdo monitorių ir kalbasi su pareiškėju bei budėtoju D. B. Vėliau palieka savo darbo vietą ir nueina į kitą budėtojų patalpos pusę, iš kurios akivaizdžiai negali stebėti monitorių duomenų. Pareiškėjas akivaizdžiai toleruoja tokį I. F. elgesį, privalėdamas suprasti, kad jis privalo kontroliuoti jos tarnybinių funkcijų vykdymą. Akivaizdu ir tai, kad pareiškėjas, turėdamas teisę ir pareigą tą daryti pagal pareigybės aprašymo 6.8 papunktį, pats tuo metu dėl nesvarbių priežasčių nevykdo VSSO funkcijų. Pateikti duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad dėl prieštaraujančių teisės aktams pareiškėjo ir VSSO aplaidžių veiksmų nebuvo operatyviai sureaguota į Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo faktą.

Tuo pačiu teismas pabrėžia, kas tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu buvo paskirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Jokių Statuto ir Tvarkos aprašo imperatyvių reikalavimų, duodančių pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą įsakymą, teismas nenustatė. Esant paminėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusius pareiškėjo ir atsakovo bei jų atstovų argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R.M. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.