Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarimo, kuriuo tenkintas V. B. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2018-02-02 nutarimo ir V. B. administracinio nusižengimo byla dėl ANK 137 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2018-02-02 nutarimu V. B. nubaustas pagal ANK 137 str. 3 d. 350 Eur bauda su 190 gramų naminės degtinės konfiskavimu už tai, kad jis 2018-02-02, 16.45 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, striukės kišenėje laikė 0,2 litro talpos stiklinį butelį, kuriame buvo supilta 190 gramų naminės degtinės. Šį nutarimą V. B. apskundė apylinkės teismui.

Tauragės apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą patenkino ir V. B. administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad byloje nėra buto, jo priklausinių, teritorijos apžiūros protokolo, jis nebuvo rašomas. Taip pat apžiūros eiga nebuvo fiksuojama jokiomis techninėmis priemonėmis. V. B. teigia, kad jis buvo kambaryje, o pareigūnai tikrino striukes, kabančias prieangyje, ir momento, kada buvo rastas butelis, jis nematė. Pareigūnas jam atnešė buteliuką ir pasakė, kad jis rastas striukės kišenėje. Šio teigimu, butelyje yra 190 gr. naminės degtinės, kurią jis nustatė iš kvapo. Liudytoju apklaustas pareigūnas V. Š. teigė, kad jis davė pauostyti atidarytą buteliuką pačiam V. B., ir šis sutiko, jog butelyje – naminė degtinė. V. B. teisme aiškino, kad pauostyti butelio jam nedavė ir koks ten skystis, jis nežino. Iš V. B. paaiškinimo nusižengimo protokole matyti, kad jis neigė, jog tai jo naminė degtinė ir negalėjo nurodyti, kieno ji. Jokių kitų įrodymų, išskyrus liudytojo V. Š. parodymus, kad butelis rastas V. B. bute kabojusios striukės kišenėje, kad jame yra 190 gramų ir kad tai naminė degtinė, nėra. Dėl to teismas konstatavo, jog V. B. neigiant nusižengimo protokole ir nutarime nurodytą kaltinimą ir nesant kitų įrodymų, jo kaltė nėra įrodyta. Be to, teismas pažymėjo ir tai, jog institucijos nutarime nėra išdėstyta jokių nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nėra ir jų vertinimo, todėl, teismo nuomone, Institucijos priimtas nutarimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK prašo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant V. B. kaltu padarius ANK 137 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad V. B. vieno opiausių ir didžiausią žalą visuomenės interesams darančio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 137 str. 3 d., bylos teisena buvo nutraukta. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog V. B. padarė nurodytą nusižengimą, o byloje esančios abejonės traktuojamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Teigia, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino V. B. charakterizuojančios medžiagos. V. B. 2018-02-02 16.45 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės m., gyvenamojo namo kambaryje, striukės kišenėje laikė 0,2 1 talpos stiklinį butelį, kuriame buvo supilta 190 gramų naminės degtinės. Šiais savo veiksmais V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 str. 3 d. 2018-02-02 apie 15.40 val. policijos pareigūnai, važiuodami Šilutės m., Klaipėdos gatve, pamatė iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išeinantį policijai žinomą asmenį. Tauragės apskr. VPK Šilutės r. PK veiklos skyriui turint informacijos apie tai, kad Šilutės m., (duomenys neskelbtini) gyvenantis V. B. ir jo sutuoktinė R. B. disponuoja (pardavinėja) akcizais apmokestinamomis prekėmis bei naminiais stipriais alkoholiniais gėrimais, ir siekiant užkardyti nusikalstamą veiką buvo paprašyta parodyti, ką asmuo nešasi iš V. B. kiemo. Išėjęs vyras (A. P.) iš viršutinių rūbų kišenės ištraukė 0,5 litro talpos stiklinį butelį su namine degtine. Dėl A. P. veiksmų pradėta administracinė teisena pagal ANK 137 str. 3 d. Tuomet policijos pareigūnai, vykdydami 2018-01-10 patvirtintą prevencinės priemonės planą „Akcizai“ Nr. 85-IL-266, nuvyko pas V. B., adresu Šilutė, (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai (dėvintys tarnybines uniformas), į kiemą atvykę tarnybiniais, policijos ženklais pažymėtais automobiliais, prisistatę informavo, kad turi informacijos apie tai, kad pastarieji prekiauja namine degtine. Namuose buvę V. B. ir R. B. neigė namuose turintys naminės degtinės ir laisva valia leido apžiūrėti gyvenamąsias, ūkines, kieme stovinčias patalpas. Apžiūrint V. B. namus, ūkinius pastatus, kartu su policijos pareigūnais vaikščiojo namų šeimininkai V. B. ir R. B.. Apžiūrint V. B. namus kambaryje (kambario prieangyje) striukės kišenėje buvo rastas 0,2 l talpos butelis su namine degtine. Pareigūno V. Š. liudijimu, 0,2 1 stiklinis butelis buvo rastas V. B. akivaizdoje, kambario prieangyje kabančioje vyriškoje striukėje. Tai, kad 0,2 1 butelyje buvo supilta apie 190 gr. naminės degtinės, sutiko ir patvirtino pats V. B., buvo duota ir pauostyti. Argumentas, kodėl protokolas nebuvo surašytas R. B., ar kodėl ji nebuvo apklausta, pareigūno V. Š. liudijimu (pareigūno žodžiais nėra pagrindo netikėti) buvo R. B. pasakyti žodžiai V. B. – tavo naminė degtinė, tu ir važiuok susirašyti protokolą. V. B. ir R. B. teisme išdėstyti motyvai, neigimas, kad pareigūnas butelį su namine degtine rado jų akivaizdoje, kad davė pauostyti įsitikinimui, kad jie patvirtino, jog tai naminė degtinė ir jos galėtų būti butelyje apie 190 gramų, bei tvirtinimas, kad pareigūnas neleido teikti paaiškinimo, laikytini tik pažeidėjo gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o tai parodo jo atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 str. 1 p. pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. ANK 137 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už naminių stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti naminių stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių), taip pat jų gamybos įrangos konfiskavimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Mano, jog V. B. kaltė dėl ANK 137 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu ir daiktų bei dokumentų paėmimo protokolais. Pažymi, kad V. B. baustas administracine tvarka: 2016-02-18 pagal ATPK 177 str. 1 d., 2016-02-16 pagal ATPK 163² str. 1 d., 2013-09-24 pagal ATPK 126 str. 1 d. R. B. bausta administracine tvarka: 2016-02-18 pagal ATPK 171² str. 1 d., 2016-02-18 pagal ATPK 163² str. 2 d., 2016-02-16 pagal ATPK 163² str. 1 d. Teigia, jog iš to galima daryti išvadą, jog V. ir R. B. savo tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdami, kad pažeidžia įstatymus, kad už pažeidimus įstatymas numato nuobaudas ir toliau daro teisės pažeidimus, ir tai parodo šių asmenų atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. Dėl to mano, jog 2018 m. kovo 30 d. apylinkės teismo nutarimas, kuriuo V. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 str. 4 d. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Institucijos nutarimu V. B. buvo nubaustas pagal ANK 137 str. 3 d. už tai, kad 2018-02-02, 16.45 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, striukės kišenėje laikė 0,2 litro talpos stiklinį butelį, kuriame buvo supilta 190 gramų naminės degtinės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų, kad buvo rasta naminė degtinė, kad ją laikė V. B., ir kurie leistų pažeidėjo veiksmuose nustatyti buvus visus ANK 137 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Institucija apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, todėl apygardos teismas būtent šiuo klausimu ir pasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog V. B. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 137 str. 3 d., sudėties požymiai. Aukštesnysis teismas, priešingai, nei nurodoma institucijos apeliaciniame skunde, neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą V. B., liudytojus policijos pareigūną V. Š. ir R. B., ištyrė rašytinę bylos medžiagą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė teisingas išvadas, kad byloje surinktų duomenų nepakanka neginčytinai įrodyti ir pašalinti visas abejones dėl to, kad V. B. 2018-02-02, 16.45 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, striukės kišenėje laikė 0,2 litro talpos stiklinį butelį, kuriame buvo supilta 190 gramų naminės degtinės

Apygardos teismas pažymi, jog ANK 137 str. 3 d. numatyta atsakomybė inter alia kyla tik už naminių ir stiprių alkoholinių gėrimų laikymą. Akivaizdu, jog ne visų alkoholinių gėrimų laikymas užtraukia ANK 137 str. 3 d. numatytą atsakomybę, gėrimas turi būti naminis, be to, jis turi būti stiprus, jo stiprumas nustatytas metrologiškai patvirtintais prietaisais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog 2018-02-02, 16.45 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo koridoriuje, striukės kišenėje rastame 0,2 litro talpos stikliniame butelyje supiltas 190 g. skystis buvo naminės gamybos alkoholinis gėrimas, ar kad ten buvęs alkoholinis gėrimas buvo stiprus. Į šiuos klausimus galėjo atsakyti atlikta paimto skysčio ekspertizė, alkoholinių skysčių ekspertai tiria ir namų gamybos alkoholinius skysčius ir nustato ne tik kiekybinę alkoholinių skysčių sudėtį (stiprumą), tačiau ir alkoholinių skysčių pagaminimo būdą (pramoninis ar namudinis). Šiuo atveju institucija į ekspertus nesikreipė ir objektyviai nenustatė ne tik rasto skysčio pagaminimo būdo, bet ir koncentracijos, aplinkybė, jog rastas skystis yra naminės gamybos stiprus alkoholis, iš esmės preziumuojama, įrodinėjama vien policijos pareigūno liudytojo V. Š. parodymais, jog jis, pauostęs skystį, užuodė alkoholio kvapą. Nėra abejonės, jog tokiu būdu objektyviai neįmanoma nustatyti nei etilo alkoholio koncentracijos skystyje, nei paties skysčio pagaminimo būdo, t. y. vieno iš ANK 137 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių – dalyko.

Iš esmės vieninteliai byloje esantys duomenys, kuriais institucija įrodinėja V. B. kaltę padarius minėtą pažeidimą, ir kurie yra akcentuojami institucijos apeliaciniame skunde, yra policijos pareigūno liudytojo V. Š. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, to paties pareigūno surašyti tarnybinis pranešimas ir administracinio nusižengimo protokolas. Būtent šis pareigūnas nurodė, jog jis rado striukės kišenėje 0,2 litro talpos stiklinį butelį, kuriame buvo supiltas 190 g. skystis, jog V. B. stebėjo, kaip ieškoma jo namuose, jį radus V. B. pauostė ir pripažino, kad butelyje yra naminė degtinė, jog R. B. patvirtino, kad ši degtinė priklauso V. B.. Tokius policijos pareigūno parodymus paneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B., kuris nurodė, jog nematė, kaip pareigūnas rado striukės kišenėje butelį su skysčiu, pauostyti butelio jam nedavė ir koks ten skystis bei kam jis priklauso, V. B. nežino. Šie administracinio atsakomybėn patraukto asmens parodymai atitinka administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą jo pasiaiškinimą, jog gyvenamojo namo koridoriuje esančioje striukėje pareigūnai rado naminę degtinę, tačiau ji yra ne jo, o kam ji priklauso, jis nežino. Liudytoja R. B. taip pat nurodė, jog toje vietoje kabėjo daug striukių, ir neaišku kurioje iš jų buvo rastas butelis su skysčiu, ji nematė, kaip jis buvo rastas, ji nenurodė, jog būtų pripažinusi, kad tai naminė degtinė, ir jog ji priklausė jos vyrui. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūno liudytojo V. Š. parodymus, kad buteliukas su skysčiu buvo rastas būtent V. B. striukės kišenėje, kad V. B. pripažino, jog jis priklauso jam, kad R. B. patvirtino šią aplinkybę nurodydama, kad naminė degtinė priklauso jos vyrui. Iš bylos duomenų matyti, jog tuomet, kai policijos pareigūnai nuvyko pas V. B., adresu Šilutė, (duomenys neskelbtini), jie vykdė 2018-01-10 patvirtintą prevencinės priemonės planą „Akcizai“ Nr. 85-IL-266. Šio plano 7 p. nurodyta, jog iš turimų duomenų žinoma, kad būtent R. B. namų spintelėse laiko į butelius supilstytą naminę degtinę, plane V. B. net nepaminėtas. Ši aplinkybė kelia dar didesnę abejonę ne tik dėl rasto skysčio gamybos būdo ir stiprumo, dėl ir dėl to, kam jis iš tiesų priklauso. Akivaizdu, jog iš byloje aptartų duomenų objektyviai neįmanoma nustatyti, kas laikė buteliuką su skysčiu, t. y. vieno iš ANK 137 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių – subjekto. Nors apeliaciniame skunde akcentuojami V. B. praeityje padaryti administraciniai nusižengimai, apygardos teismas pažymi, jog šios aplinkybės svarbios tik charakterizuojant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir vertinant jo asmenybę, tačiau praeityje padaryti pažeidimai nėra ir negali būti laikomi naujų pažeidimų padarymo įrodymu. Kiekvieną administracinį nusižengimą reikia įrodyti nustačius konkrečius jo sudėties požymius – asmens kaltė negali būti preziumuojama remiantis asmens praeityje padaryta teisei priešinga veika, taip ne tik eliminuojant galimybę asmeniui pasitaisyti ir žengti į doros kelią, bet ir nubaudžiant jį antrą kartą už praeityje padarytus nusižengimus. Taigi, vien tai, V. B. praeityje yra baustas už analogiškas veikas, jokiu būdu neleidžia daryti išvados, jog ir šį kartą jis padarė analogišką nusižengimą.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad būtent V. B. laikė 2018-02-02, 16.45 val. rastą 0,2 litro talpos stiklinį butelį, taip pat byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog rastame butelyje buvo įstatymo draudžiamas laikyti naminis stiprus alkoholinis gėrimas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra vieno policijos pareigūno vertinimas dėl uosle nustatyto stikliniame butelyje buvusio skysčio kilmės, taip pat jo manymas dėl šio butelio priklausomybės būtent administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Be to, pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiamiems argumentams, jog policijos pareigūnų veiksmai vykdant prevencinės priemonės planą „Akcizai“ peržengė jų įgaliojimų ribas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 str. 1 p. pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei šiame straipsnyje, nei Policijos įstatymo 24 str., reglamentuojančiame pareigūnų teises atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) nenumatyta, kad pareigūnas gali įėjęs į gyvenamąsias patalpas atlikti daiktų paieškos veiksmus. ANK 595 str. inter alia numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, gali taikyti tokias prievartos priemones kaip asmenų atvesdinimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinį sulaikymą, asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, daiktų ir dokumentų paėmimą, poėmį (2 – 6 p.). ANK 599 str. 1 d. inter alia numatyta, jog asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami. Įvertinus šį teisinį reglamentavimą ir byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuotina, kad pareigūnai į gyvenamąsias patalpas įėjo vadovaudamiesi Policijos įstatymu turėdami tikslą apsilankyti gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena 2018-01-10 patvirtintame prevencinės priemonės plane „Akcizai“ Nr. 85-IL-266 nurodytas rizikos grupės asmuo, t. y. R. B.. Kita vertus, šiame įstatyme nėra nurodyta, jog policijos pareigūnai, lankydamiesi gyvenamosiose patalpose, turi įgaliojimus atlikti tokius veiksmus, kurie atitiktų neleistinu būdu įgytų ar gautų daiktų paiešką tikrinant, apžiūrint gyvenamąsias patalpas. Įstatyme nurodoma, kad pareigūnas gali kviesti ir (ar) pristatyti tokius asmenis į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio (Policijos įstatymo 23 str.). Daiktų paėmimas pagal ANK 599 str. atliekamas sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu radus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas. Šiuo atveju nebuvo vykdomi nei sulaikymas, nei asmens apžiūra ar daiktų patikrinimas pagal ANK, bet prevenciniais tikslais vykdomas apsilankymas rizikos grupės asmens gyvenamosiose patalpose, vykdant prevencinės priemonės planą „Akcizai“.

Taigi pareigūnų apsilankymas R. B. ir V. B. namuose atitiko įstatymo nuostatas, nes jie turi teisę lankytis asmenų esančių rizikos grupėje namuose, kita vertus, toliau sekę pareigūnų veiksmai apsilankius gyvenamojoje patalpoje peržengė jų įgaliojimų ribas, nes pareigūnai, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė policijos pareigūnas liudytojas V. Š., tikrino visus namus, atidarinėjo ir tikrino spintas, stalčius, tikrino šaldytuvo turinį, kitos pareigūnės tikrino ūkinio pastatyto vidų, o buteliukus su skysčiu V. Š. rado koridoriuje pakabintos striukės kišenėje. Akivaizdu, kad pareigūnai, užėję į gyvenamąsias patalpas, ne tik lankėsi prevenciniais tikslais, bet ir atliko pakankamai nuodugnius tikrinimo, daiktų paieškos veiksmus, kurie artimi procesinei prievartos priemonei baudžiamajame procese – kratai, kurios atlikimo tvarka yra griežtai reglamentuota Baudžiamojo proceso kodekse, pagal kurį toks veiksmas privalo būti sankcionuotas. Nesant teisinio pagrindo atlikti daiktų paiešką R. B. ir V. B. gyvenamosiose patalpose, darytina išvada, kad daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas buvo gautas pažeidžiant ANK 599 str. nustatytas sąlygas, todėl neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo (leistinumo) reikalavimo, kartu pažeidžia ANK 569 str. Tokios pozicijos, jog lankantis asmenų, esančių rizikos grupėje namuose, negalima atlikti kratai artimų daiktų paieškos veiksmų, laikosi ir kasacinis teismas (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-7-507/2017). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pažymėtina, jog institucija kaltinimą V. B. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 str. 3 d., grindė įrodymu (0,2 litro talpos stikliniu buteliu, kuriame buvo supilta apie 190 g. skysčio), kuris gautas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pripažinus, kad šis įrodymas gautas neleistinu būdu, išplaukia išvada, kad juo institucija negalėjo įrodinėti V. B. kaltumo, nes toks įrodymas yra neleistinas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog byloje Institucija nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų V. B. kaltę padarius ANK 137 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. B. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priimtas teisingas procesinis sprendimas, todėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.