Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, suinteresuoti asmenys A. B., E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš vaikų motinos A. B. ir nepilnametę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš tėvo E. B.. Nurodė, kad tėvai nevykdo tiesioginių savo pareigų vaikų atžvilgiu, abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, buitis nesutvarkyta, maisto negamina, sutuoktiniai vienas prieš kitą smurtauja. Nepilnametė A. V. laikinai gyvena pas motinos seserį L. M., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., o nepilnametės A. M., E. B. laikinai apgyvendintos Gargždų socialinių paslaugų centre, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos. Šeimai yra paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos planas šeimai. Vyko keturi atvejo vadybos posėdžiai. Sudaryto pagalbos plano priemonės teiktos paslaugos nepadėjo pasiekti teigiamų pokyčių šeimoje. 2019 m. spalio 13 d. atliktas grėsmės vaikams lygio vertinimas, kurio metu vaikams buvo nustatytas antras grėsmės lygis, todėl priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų. Pareiškėjas nurodo, kad paėmus vaikus iš tėvų, jų teisės ir geriausi interesai nebus pažeisti, nes nepilnamete A. V., rūpinsis artimas asmuo – teta L. M., o kitomis nepilnametėmis A. M. ir E. B. rūpinsis Gargždų socialinių paslaugų centras. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.250 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato, šių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo per tris darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). Taigi, tik gavus teismo leidimą bus galima kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti vaikams laikinąją globą, kad jie turėtų įstatyminį atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

VTAPĮ 38 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtinti du grėsmės vaikui lygiai: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-21 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytos Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Aprašo 1 priede pateiktoje Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyti kiekvienai grupei priskirtini rizikos veiksniai, kurie priskirtini rizikos ir aukštos rizikos veiksniams. Nustačius, vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau ne penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis).

Iš pareiškėjo pateiktos 2019-10-23 grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos nustatyta, kad atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta paimti vaikus iš jiems nesaugios aplinkos, kadangi abu tėvai yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Nepilnametės A. V. tėvas yra miręs. Atsižvelgiant į turimą informaciją, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė antrą grėsmės vaikui lygį, priėmė sprendimą paimti vaikus iš įstatyminių atstovų, tai yra paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas tetą L. M. ir Gargždų socialinių paslaugų centre. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. ir E. B. abu girtauja, nesirūpina nepilnamečiais vaikais, jų neprižiūri, neužtikrina būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, dėl ko grėsmės lygio nustatymo metu kilo realus pavojus vaikų saugumui ir sveikatai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog yra pagrindas prašymą tenkinti, išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš vaikų motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš tėvo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.2541 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos, išimtinai vadovaujasi vaikų teises ginančios institucijos pateiktais duomenis, kurie konstatuoja esamu momentu faktines aplinkybes dėl nesaugios nepilnamečiam vaikui aplinkos, iš kurios jis turi būti paimtas, siekiant išvengi didesnės žalos atsiradimo. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti institucijos, ginančios vaiko interesus, pateiktais procesiniais dokumentais.

Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Leisti paimti nepilnamečius vaikus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš vaikų motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš tėvo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo..