- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-544-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Audronė Matiukienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. P., gim. (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal BK 140 str. 1 d.
A. M. pareikštas civilinis ieškinys 10 000 litų neturtinei ir 186 litų turtinei žalai atlyginti atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2009-12-03, apie 14.30 val., bute (duomenys neskelbtini), kumščiais sumušė A. M., suduodamas pastarajam į smilkinį bei paširdį, nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą.
T. P. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. ir už tai, kad 2010-02-08, apie 20.30 val., bute (duomenys neskelbtini), smaugė A. M., mušė jį kumščiais, sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į kairįjį šoną, taip nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. M. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, jo nuomone, išteisinamasis nuosprendis pagrįstas pačių artimiausių T. P. žmonių, t. y. žmonos, motinos ir sesers subjektyviais, tikrovės neatitinkančiais, liudijimais. Nukentėjusiojo teigimu, jo sumušimo faktus patvirtina teismo medicinos ekspertų išvados, kuriose nurodyti jam padaryti kūno sužalojimai, kas ir kokiu metu tai padarė.
Apelianto tvirtinimu, T. P. motinos I. Č. ir sesers D. V. įvykio dienomis bute (duomenys neskelbtini), nebuvo, todėl patvirtinti faktinių bylos aplinkybių jos negalėjo. Šių liudytojų parodymai yra prieštaringi. T. P. žmona S. P. parodė, kad T. P. su A. M. nebendrauja, nekonfliktuoja. T. P. sesuo liudytoja D. V. parodė, kad T. P. konfliktuojančio nematė, o išteisintojo motina I. Č. parodė, kad A. M. su T. P. šeima konfliktuoja nuolat. Nė viena liudytoja konkrečių dienų teismui nenurodė. Apelianto nuomone, paminėtų liudytojų parodymai yra nekonkretūs, abstraktūs ir jo sumušimo fakto nepaneigė. Nukentėjusiojo A. M. tvirtinimu, gatvėje jo niekada niekas nesumušė, duomenų, jog jis sukeltų konfliktus gatvėje ar kur nors kitur, nėra.
Nukentėjusysis A. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-14 nuosprendį panaikinti ir priimti T. P. apkaltinantį nuosprendį, pripažinti jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., nubausti ir iš jo priteisti 186 litus turtinei ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismo išvada, kad T. P. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, skundžiamame nuosprendyje yra pagrįsta.
Išteisintasis T. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis ir jo šeima su A. M. gyvena viename bute apie metus laiko. A. M. su jais konfliktuoja, juos šmeižia ir baugina, be priežasties kviečia policiją, gaisrininkus, nemoka už butą. 2009 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. vasario 8 d. tarp jo ir A. M. įvyko žodiniai konfliktai. T. P. pasakė A. M., kad netrukdytų miegoti jo vaikui, o A. M. iškvietė policijos pareigūnus. T. P. tvirtino, kad A. M. nemušė. A. M. naktimis kažkur išeina, nuolat kimba prie žmonių, jį galėjo sumušti kas nors kitas (b. l. 73).
Nukentėjusysis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo bute T. P. su šeima apsigyveno be jo leidimo. Butas pagal testamentą, kurį jis ginčija teisme, priklauso I. Č.. T. P. pradėjo jam priekaištauti, jog jis nemoka už butą, užpuolė jį ir trenkė į galvą. Įvykį matė T. P. žmona. Po 3–4 dienų T. P. jį užpuolė vėl ir sumušė. A. M. iškvietė policijos pareigūnus, parašė pareiškimą, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
A. M. tvirtino, kad T. P. jį sumušė du kartus, jam bėgo kraujas, atsirado mėlynės. 2010 m. vasario 8 d. 20.30 val. A. M. grįžo namo. T. P. jį užsipuolė, klausė, kodėl trankosi naktimis, sugriebė ir suspaudė kaklą. A. M. iškvietė policijos pareigūnus, o šiems išvažiavus, T. P. A. M. pradėjo daužyti nugarą. Po pirmo sumušimo A. M. atsirado skausmai – trišakio nervo uždegimas.
Specialisto išvados Nr. G 1935/09 (03) duomenimis, 2009-12-04 A. M. buvo nustatytas galvos sumušimas ir poodinės kraujosruvos, minkštųjų audinių patinimas kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po kairės akies obuolio jungine. Galvos sumušimas atsirado paveikus galvą kietu buku daiktu maždaug prieš parą laiko iki objektyvios apžiūros, t. y. 2009-12-03. Dėl šių sužalojimų A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6).
Specialisto išvados Nr. G 202/10 (03) duomenimis, 2010-02-09 A. M. krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje, tarp kairės vidurio pažastinės ir kairės menties linijų, krūtininių VI–XII slankstelių lygyje buvo nustatyta masyvi poodinė kraujosruva. Masyvi trauminio kontakto žymė krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar daiktais, gal būt ir sudavus daugybinius smūgius, t. y. ne mažiau kaip du kartus. Sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ir ribų, sužalojimas buvo padarytas maždaug prieš 1 parą laiko iki objektyvios apžiūros, todėl jis galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku, t. y. 2010-02-08. Dėl šių sužalojimų A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 9).
Iš specialistų išvadų matyti, kad A. M. buvo nustatyti kūno sužalojimai, tačiau specialisto išvados nepatvirtina, kad A. M. nustatytus sužalojimus, kaip rašoma apeliaciniame skunde, padarė būtent išteisintasis T. P..
Liudytoja S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos vyras T. P. A. M. nemušė. A. M. namo grįžta vėlai, todėl jį galėjo sumušti kitas asmuo. S. P. tvirtino, kad A. M. nori jos šeimą išmesti iš buto, pats komunalinių mokesčių sumoka tik 80 litų. Ji jo labai bijo, todėl, kai būna namuose viena, užsirakina savo kambaryje. 2010 m. vasario 8 d., vėlai vakare, kai jos šeima jau miegojo, atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos vyras sumušė A. M. (b. l. 74–75).
Liudytoja I. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tarp T. P. ir A. M. žodinių konfliktų būdavo, tačiau T. P. A. M. nemušė. A. M. už butą moka nereguliariai, todėl ji į butą, paveldėtą iš motinos, pasikvietė kartu gyventi sūnų su šeima. A. M. tam prieštaravo. A. M. neįleidžia jos į virtuvę, kažkur vaikšto naktimis, liudytoja ir su ja gyvenantys A. M. bijo. A. M. mušdavo ir liudytojos motiną, buvo sulaužęs jai šonkaulius. Liudytoja parodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. jos namuose nebuvo, apie muštynes jai niekas nieko nesakė. 2010 m. vasario 8 d. buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau tą vakarą jokių muštynių nebuvo (b. l. 75–76).
Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad motinos I. Č. namuose lankosi dažnai, tačiau T. P. ir A. M. konfliktų nematė, apie A. M. sumušimą nieko nežino. A. M. buvo sumušęs liudytojos močiutę, jo bijo ir liudytojos mama I. Č. (b. l. 76–77).
Tiek iš išteisintojo T. P., tiek iš nukentėjusiojo ir liudytojos I. Č. parodymų matyti, kad T. P. su A. M. gyvena viename bute ir tarpusavyje konfliktuoja. Iš A. M. parodymų matyti, kad jis jaučiasi šio buto šeimininku, pyksta, kad T. P. gyvena bute be jo leidimo. Nors A. M. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad muštynes matė T. P. žmona, tačiau nei ji, nei kitos liudytojos muštynių fakto nepatvirtino. Kaip matyti iš 2009-12-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio, A. M. pareiškime policijai paminėjo, kad konflikto metu svetimų asmenų bute nebuvo (b. l. 5). Liudytojų, kurie būtų matę, kaip A. M. buvo mušamas, byloje nenustatyta, paties nukentėjusiojo A. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai dėl jo mušimo nuoseklūs nebuvo.
Iš 2009-12-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nukentėjusysis A. M. su pareiškimu į Klaipėdos miesto 2-ąjį PK kreipėsi tik 2009-12-22. Pareiškime jis nurodė, kad 2009-12-03 T. P. daužė jam per galvą. 2009-12-28 A. M. patikslino, kad T. P. trenkė jam į veidą (b. l. 5). Skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui A. M. nurodė, kad 2009-12-03 T. P. daužė kumščiais jam į smilkinį ir į paširdį (b. l. 2). Nors, nukentėjusiojo teigimu, smūgiai buvo labai stiprūs ir skausmingi, tačiau teisiamajame posėdyje jis apie suduotus smūgius į paširdį net neužsiminė (b. l. 2, 73–74). Teismo ekspertai smūgių į paširdį, taip pat ir smaugimo žymių nenustatė (b. l. 6, 9). A. M. tvirtinimu, 2010-02-08 T. P. jį smaugė, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus, o šiems išvažiavus, T. P. jam daužė per nugarą, tačiau po smūgių į nugarą jis policijos pareigūnų nebekvietė. Nukentėjusysis A. M. teigė, kad 2009-12-03 T. P. sumušė jam veidą. Atvykę į namus, policijos pareigūnai veido sumušimus būtų pastebėję, tačiau, kad jie tai matė, tokių duomenų byloje nėra. Nei nukentėjusysis, nei jo atstovė teisiamajame ar apeliaciniame teismo posėdžiuose policijos pareigūnų apklausti neprašė.
Tų įrodymų, kurie byloje yra ir kuriuos ištyrė apylinkės teismas ir kolegija, vienareikšmiškam ir neabejotinam patvirtinimui, kad nukentėjusįjį A. M. jo tvirtinamu laiku sumušė T. P., nepakanka. Kelia abejonių ir A. M. parodymų objektyvumas. Teisiamajame posėdyje A. M. parodė, jog už vaistus sumokėjo 20 litų, tačiau iš T. P. už vaistus prašė priteisti 100 litų, iš T. P. neturtinę žalą prašė priteisti todėl, kad norėjo jį pamokyti (b. l. 74).
Esant tokioms dviprasmiškoms aplinkybėms ir nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių T. P. kaltę, atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo byloje nukentėjusiajam išnaudojus visas galimybes nusikalstamai veikai įrodyti, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai.
Neįrodžius, jog T. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., apylinkės teismas jį išteisino pagrįstai. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.