Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui S. K. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,

suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl fakto patvirtinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Suinteresuoti asmenys J. K. ir S. V. prieštaravimų pareiškėjo reikalavimams nepateikė, pareiškėjo prašymą palaiko.

Suinteresuoti asmenys S. K. ir VĮ Turto bankas prieštaravimų pareiškėjo reikalavimams nepateikė.

Liudytojai J. K., J. V. ir M. V. patvirtino pareiškėjo V. K. išdėstytas aplinkybes, jog pareiškėjo motina J. K. po savo sutuoktinio V. K. mirties liko gyventi gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, tvarkė. Ginčų dėl V. K. palikimo priėmimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. K. tėvai J. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai 1980-09-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10 pagrindu įgijo ½ dalį gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). ½ dalį šio gyvenamojo namo pareiškėjo V. K. motina J. K. įgijo asmeninėn nuosavybėn 1982-11-02 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 499 pagrindu. Santuoka tarp J. K. ir V. K. baigėsi (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. K..

Pareiškėjo tėvų santuokos pasibaigimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustatė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Kodekso 23 straipsnio 1 dalis nustatė, jog padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Analogiškas nuostatas įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK): turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, jei jis įgytas po santuokos sudarymo, nėra padalytas ar ši teisė nėra pasibaigusi kitu būdu, ir kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3,88 straipsnis); asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio paveldėtas turtas po santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Santuokos metu pareiškėjo tėvų V. K. ir J. K. pirkimo-pardavimo būdu įgyta ½ dalis gyvenamojo namo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir sutuoktinių šio bendro turto dalys yra lygios (po ¼ dalį). Pareiškėjo motinos J. K. paveldėjimo būdu įgyta ½ dalis gyvenamojo namo yra jos asmeninė nuosavybė. Todėl yra pagrindas patvirtinti faktą, jog pareiškėjo motinai J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o tėvui V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. K.. Po šio mirties liko turtas (1/4 dalis aukščiau minėto nekilnojamojo turto), kurį po V. K. mirties pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjo motina ir V. K. sutuoktinė J. K., kadangi ši po sutuoktinio mirties liko gyventi gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą, o (duomenys neskelbtini) mirė. J. K. palikimą priėmė pareiškėjas V. K.. Paveldėjimo byla po pareiškėjo tėvo V. K. mirties nebuvo pradėta.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo motina J. K. faktiškai iškart po savo sutuoktinio V. K. mirties pradėjo valdyti mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, šią aplinkybę pareiškėjas pagrindė tinkamais įrodymais, ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – J. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. K. mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 579-582 straipsniais,

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimui priimti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.