Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-08-03 · Byla Nr. N1-889-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-03
Bylos Nr.
N1-889-1060/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32103-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-889-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32103-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3;1.2.14.1.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 3 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016 m. sausio 25 d. Prienų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2016 m. lapkričio 30 d. Prienų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. liepos 6 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kieme, tyčia kauptuku sudavė ne mažiau vieną kartą A. B. į nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstinėmis žaizdomis nugaros srityje. Šiais veiksmais R. P. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. liepos 11 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto kambaryje, tyčia sugriebęs rankomis gulinčiai lovoje motinai L. P. už rankų, suspaudė ir ją tampydamas ištempė iš lovos ant grindų, tokiais savo veiksmais smurtaudamas šeimos nariui – motinai L. P. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. P. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas bei parodė, kad kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino ir parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 12:50 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose rado verkiančią motiną L. P.. Motina buvo išgėrusi ir jam pasakė, kad atėjęs į namus pažįstamas A. B., ranka sudavė jai į veidą. Jis išėjo išsiaiškinti kodėl A. B. mušė mamą. A. B. buvo girtas. Paklausus jo, kodėl jis mušė motiną, A. B. neigė, tačiau jis motinos veide, kairiame skruoste matė patinimą. A. B. akivaizdžiai melavo, tuo metu išėjo į gatvę motina, kuri tvirtino, kad jai A. B. sudavė. A. B. viena ranka sugriebė jam už gerklės, nes jis jam norėjo suduoti ranka, tačiau motina neleido atsistodama tarp jų. A. B. stūmė motiną, norėdamas jam suduoti. Matydamas, kad A. B. agresyvus, pamatė čia pat prie durų padėtą kauptuką, kurį paėmė ir vieną kartą juo sudavė A. B. į nugarą. 2018 m. liepos 11 d., grįžo nakties metu, kuri valanda buvo nežino. Motina miegojo kambaryje, kaip suprato, ji buvo išgėrusi. Bandė kelti, nes nerado namuose palikto koridoriuje motociklo. Motiną rankomis gulinčią lovoje pajudino, šaukė ant jos klausdamas kur motociklas, nes ji negirdėjo, tada rankomis suėmė ją už rankų, suspaudė ir patampė, kad ji pabustų. Iš lovos ant grindų neištempė. Ji pabudusi pasakė, kad motociklas sandėliuke pas kaimyną. Pažadinta motina verkė. Dėl savo veiksmų gailisi, supranta, kad pasielgė blogai (b.l. 94-95, 105-106, 110).

Nukentėjusysis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 6 d., užėjo į svečius pas pažįstamą L. P.. Jis ir L. P. buvo išgėrę alkoholio. Pokalbio metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji jį vadino necenzūriniais žodžiais, vienas kitam smūgių nesudavė. Tada R. P. jam išėjus iš namo į lauką ant gatvės pavadino necenzūriniais žodžiais ir turėdamas rankoje kauptuką, juo sudavė apie penkis smūgius į nugarą, nes jis nuo jo sukosi nugara, kad nepataikytų į galvą. Sudavęs smūgius R. P. pabėgo. Jam buvo prakirsta dėvima maikutė ir padarytos dvi žaizdos nugaros srityje. Po R. P. suduotų smūgių atsiklaupė ant žemės, nenukrito. R. P. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 35-36).

Nukentėjusioji L. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepilnametis sūnus R. P. yra piktas, greitai supyksta, užsispyręs, kartais kyla tarp jų nesutarimai. 2018 m. liepos 11 d., nakties metu į namus parėjo R.. Ji miegojo. Miegant lovoje R. šaukdamas klausė, kur jo motociklas ir pagriebęs rankomis jai už rankų ją tampė, ištempė laikydamas už rankų iš lovos ant grindų ir šaukė, neprisimena ar smaugė, nes buvo išgėrusi. Dėl R. tampymo už rankų skaudėjo rankas, ji verkė, prašė jo liautis, sakė, kad iškvies policiją. Pasakius R., kad iškvies policiją, jis ją paleido ir pabėgo. R. sukėlė fizinį skausmą, tačiau žymių ir sužalojimų nepadarė. Sūnui R. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi R. P. (duomenys neskelbtini). Apie 7 metus ji draugauja su A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus R. su A. B. bendravo normaliai, sutarė. 2018 m. liepos 6 d., dienos metu pas ją į namus atėjo A. B., kuris buvo girtas. Pati taip pat buvo išgėrusi. Tarp jos ir A. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. B. jai ranka sudavė smūgius į šonus, ji pradėjo verkti. Buvo išgėrusi, todėl susijaudino, labai neskaudėjo, žymių neliko, fizinio skausmo nejautė. Po konflikto tarp jos ir A. B. į namus sugrįžo sūnus R., kuris pamatė, kad ji apsiverkusi. R. paklausė, kas atsitiko. Ji jam atsakė, kad Arvydas mušė. R. supyko ir norėjo kambaryje suduoti smūgį R., bet A. pradėjo bėgti pro lauko duris į lauką. A. išeidamas iš buto į lauką suėmė ranka R. už kaklo ir liepė jam pasitraukti bei išėjo į lauką. R. supyko, pagriebė koridoriuje padėtą kauptuką, kuriuo gatvėje pasivijo A. ir jam nueinančiam sudavė iš nugaros pusės vieną smūgį į nugarą. Kauptuko geležtės susmigo A. į nugarą (b.l. 41-42).

Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 13.00 val. Prienų r., Jiezne, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. P., kuriam nustatytas 0,26 promilių girtumas, kauptuku sudavė A. B. į nugarą (b.l. 15).

2018 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme (b.l. 16-17).

2018 m. liepos 6 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas 2018 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas kauptukas (b.l. 22-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 665/2018(06) nurodyta, kad A. B. nustatyta kirstinės žaizdos nugaros srityje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 33).

Liudytojas V. P. parodė, kad jo nepilnametis sūnus R. P. gyvena kartu su motina L. P. apie 7 metus, (duomenys neskelbtini). Jis su L. P. išsituokę. Pats gyvena Strazdiškių kaime. L. P. piktnaudžiauja alkoholiu. 2018 m. liepos 11 d., apie 2 val., paskambino L. P., kuri pasakė, kad R. ją muša, liepė jam jį tvarkyti, nes jis ją užmuš. Jis liepė L. P. skambinti policijai (b.l. 63-64).

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. apie 2.00 val., namo grįžęs nepilnametis sūnus R. P. smurtavo prieš savo motiną L. P.. R. P. nustatytas 0,67 promilių girtumas (b.l. 48-51).

2018 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 52-54).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą asmenį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. liepos 6 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kieme, tyčia kauptuku sudavė ne mažiau vieną kartą A. B. į nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstinėmis žaizdomis nugaros srityje. Be to, jis 2018 m. liepos 11 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto kambaryje, tyčia sugriebęs rankomis gulinčiai lovoje motinai L. P. už rankų, suspaudė ir ją tampydamas ištempė iš lovos ant grindų, tokiais savo veiksmais smurtaudamas šeimos nariui – motinai L. P. sukėlė fizinį skausmą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. P. padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už jo padaryta nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 114-119). Civilinių ieškinių nukentėjusieji nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja (b.l. 120-123).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. P. neteistas (b.l. 50-51), administracine tvarka baustas (b. l. 84), mokosi Alytaus profesinio rengimo centre (b. l. 82), charakterizuojamas teigiamai, psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas (b. l. 74).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti R. P. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas bausmės rūšis –laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokurorės siūlomais įpareigojimais papildomai paskiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, nes, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas R. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 6 d. 13.12 val. iki 2018 m. liepos 7 10.58 val. ir nuo 2018 liepos 11 d. 03.15 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 11.30 val., (b. l. 89-90, 97-99), (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b.l. 112-113) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 6 d. 13.12 val. iki 2018 m. liepos 7 10.58 val. ir nuo 2018 liepos 11 d. 03.15 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 11.30 val., (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam R. P., jo įstatyminiam atstovui V. P., nukentėjusiesiems L. P. ir A. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam R. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

R. P. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė