Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

V. M., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir jos gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-21 nutarties, kuria V. M.:

- remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 2 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-02-09 veika) ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta;

- baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-03-29 veika) nutraukta ir šioje dalyje paliktas galioti 2018-03-30 prokuroro nutarimas, patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo, V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro R.Kubiliaus apeliacinis skundas tenkintinas

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Įvertinus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą, konstatuotina, kad apylinkės teismas, neišsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir nepagrįstai V. M. veiksmus pripažino esant atliktus veikiant būtinosios ginties sąlygomis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-21 nutartis naikintina ir V. M. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padarė naują nusikalstamą veiką nepraėjus vienerių metų laikotarpiui, nuo ankstesnės veikos, dėl kurios padarymo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir dėl 2018-03-29 veikos taip pat priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariai – kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. R. M. yra V. M. sutuoktinis (t. 2, b. l. 4), todėl laikytina, kad V. M. smurtinius veiksmus atliko prieš savo šeimos narį.

Dėl 2019-02-09 veikos

13. Tiek V. M., tiek ir nukentėjusysis R. M. nurodo, kad įvykio dieną (2019-02-09) tarp jų vyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis užsimojo žarstekliu prieš V. M., po ko ji nukentėjusiajam dūrė peiliu į krūtinės sritį ir taip jį sužalojo. Vis dėlto, proceso dalyviai, apylinkės teismas bei prokuroras, tokias V. M. veiksmų priežastis ir aplinkybes, vertina skirtingai. V. M. ir R. M. manymu, V. M. veiksmai buvo sąlygoti išgąsčio dėl galimos grėsmės jos sveikatai ar gyvybei ir laikytini būtinąja gintimi, tokią išvadai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo vertinimu, nukentėjusiojo R. M. atlikti veiksmai negali būti laikomi pavojingu kėsinimusi, todėl nuo jų gynyba nebuvo būtina.

14. Pagal teismų praktiką, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

15. Apylinkės teismas, įvertinęs R. M. veiksmus prieš V. M. užsimojant žarstekliu, konstatavo, jog V. M. sugriebė ant stalo buvusį peilį ir instinktyviai juo smogė R. M. taip norėdama apsiginti, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teismas atsižvelgė į tai, kad anksčiau nukentėjusysis V. M. nėra grasinęs nei žarstekliu, nei kitokio pobūdžio daiktais, todėl V. M. nežinojo, ar R. M. tik nori pagąsdinti metaliniu žarstekliu, ar iš tiesų jai suduos, staigus nukentėjusiojo artėjimas link V. M. su pakeltu metaliniu žarstekliu rankoje pastarosios galėjo būti suprantamas kaip pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jos sveikatą pradžia.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaususi V. M. ir R. M., konstatuoja, jog R. M. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad nuo jų V. M. turėjo gintis durdama peiliu. Teismas pripažįsta, jog R. M. veiksmai (užsimojant žarstekliu) nelaikytini tinkamais konfliktinei situacijai spręsti, tačiau šioje situacijoje neatitinka būtinosios ginties būtinų sąlygų - pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kolegijos nuomone, dar kartą įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog R. M. V. M. ne puolė, o tik savo veiksmais ir žodžiais „davai, davai“ ją erzino ir provokavo. Tai, kad nukentėjusysis, artėdamas prei V.M. sakė “davai davai“ patvirtino ir V. M., o ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, parodo, jog R. M. veiksmai užsimojant žarstekliu ir artinantis prie V. M. nebuvo jau tokie staigūs ir V. M. labai netikėti.

17. Kaip pagrįstai pažymi prokuroras apeliaciniu skundu, V. M. parodymai dėl įvykio aplinkybių viso proceso metu kito. Iš pirminių duomenų apie įvykį matyti, kad V. M. nurodė sužalojusi savo sutuoktinį R. M., tai, kad tokie veiksmai buvo gynyba nuo jo puolimo, nenurodė. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad pranešėja V. M. ką tik su peiliu sužalojo savo vyrą. (1 t., b. l. 72). Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio R.Andriuškevičiaus 2019-02-09 tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad pareigūnai gavo pranešimą, jog moteris peiliu sužalojo vyrą, atvykus nurodytu adresu kambaryje buvo moteris, kuri prisistatė V. M., ir paaiškino, kad konflikto metu peiliu į krūtinę sužalojo savo vyrą R. M., parodė virtuvėje, stalo įrankių stalčiuje gulintį pilkos spalvos metalinį peilį ir nurodė, kad būtent juo dūrė į krūtinės sritį savo vyrui (1 t., b. l. 143). Apklausiama iškart po įvykio V. M. nurodė, kad išsigando sutuoktinio veiksmų ir dūrė: pažymėjo, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, sutuoktinis pradėjo ją provokuoti, sakydamas, kad ji invalidė, prostitutė, ji norėdama išvengti tolimesnio konflikto nutarė daugiau su juo nebegerti alkoholio, tuo tarpu sutuoktinis toliau ją įžeidinėjo, gėrė alkoholį. Sutuoktinis būdamas kambaryje, griebė metalinį žarsteklį ir užsimojo. Ji išsigandusi ir norėdama nuo sutuoktinio apsiginti, sugriebė kambaryje ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį į dešinę savo ranką ir šiuo peiliu vieną kartą dūrė priešpriešai jai stovinčiam sutuoktiniui kažkur į krūtinės sritį (t. 1, b. l. 152). Papildomos apklausos metu V. M. jau nurodė, kad atsisuko į R. M. rankoje laikydama virtuvinį peilį, ir jam staigiai artinantis link jos, atstumas jau buvo mažas, ir jai nespėjus pasitraukti į šoną, ji dūrė peiliu prieš priešais artėjančiam sutuoktiniui į krūtinės sritį, tyčios sužaloti savo sutuoktinį ji neturėjo (1 t., b. l. 171-172).

L

18. Tai, kad žmona dūrė sąmoningai patvirtino ir R. M.. Apklausiamas iškart po įvykio 2019-02-14 nukentėjusysis nurodė, kad tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, abu vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jis nuėjo į virtuvę kurti pečiaus, o žmona tuo metu ten pat darė valgyti, jam pabodo klausytis žmonos įžeidinėjimų, todėl jis spontaniškai sugriebė šalia pečiaus stovėjusį metalinį žarsteklį ir užsimojęs su juo norėjo ją pagąsdinti, kad ji liautųsi jį įžeidinėti. Netikėtai žmona dešine ranka griebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį. Jis pamatęs jos rankoje laikomą peilį susierzino ir laikydamas rankoje metalinį žarsteklį staigiai priartėjo prie jos sakydamas „davai, davai“. Netikėtai jis pajuto, kad žmona šiuo peiliu vieną kartą dūrė jam stovinčiam į krūtinės sritį (t. 1, b. l. 102-103). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-08 nukentėjusysis R. M. taip pat parodė, kad jam pabodo, kad žmona jam nenusileidžia ir norėdamas ją pagąsdinti sugriebė šalia pečiaus stovintį metalinį žarsteklį. Užsimojo juo ir pradėjo kažką jai sakydamas greitai judėti link jos. Ji staigiai atsisuko į jį ir tuo metu jis pajuto dūrį peiliu į krutinę. Tarp jų buvo apie 1 m atstumas. kai jis link jos judėjo, ji tuo metu kažką pjaustė, todėl išgirdusi kad jis prie jos artinasi, kažką jai sakydamas, atsisukus į jį, dūrė jam (t. 1, b. l. 141-142). Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino apylinkės teisme, papildomai pažymėdamas, kad pats provokavo V. M., kad ji nutiltų sakydamas „davai, davai“, t. y. „durk, durk“.

19. Pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio, o tik nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Pati V. M. duodama parodymus apylinkės teisme pažymėjo, kad nesitikėjo, kad nukentėjusysis puls ant jos. Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio apylinkės teisme metu paaiškino, jog anksčiau fizinio smurto prieš žmoną nėra naudojęs, su žarstekliu ar kitokiu daiktu niekada nėra V. M. gasdinęs, būdavo tik žodiniai konfliktai, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, kad jis pamatęs V. M. pjaustančią maistą peiliu pasakė „davai, davai, drąsiau“ ir ji brūkštelėjo jam po krūtimi, taip drąsiai elgėsi, nes nesitikėjo, kad ji puls, užsimojo žarstekliu, kad ją pagąsdinti, kad nutiltų, suduoti neketino. Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu taip pat paaiškino, jog nėra mačiusi, kad R. M. prieš V. M. smurtautų.

20. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. M. tyčia konflikto su savo sutuoktiniu R. M. metu, dūrė jam peiliu vieną kartą į krūtinės sritį, padarydama R. M. durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės V-o tarpšonkaulio srities žaizdą prie krūtinkaulio, sukeldama R. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jo sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

21. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas teigti, kad R. M. elgesys (užsimojimas žarstekliu, raginimas „davai davi durk“) buvo provokuojantis ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pripažintinas nuteistosios V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl 2018-03-29 veikos

22. 2018-03-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14658-18 dėl to, kad V. M. 2018-03-29, apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), žirklėmis puolė savo vyrą R. M. ir sužalojo jam kairiąją ranką bei dešinę ausį. Kadangi V. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, susitaikė su R. M. ir buvo pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, prokuroro 2018-03-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

23. Remiantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Konstatavus, jog V. M. 2019-02-09 padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, todėl toliau pasisakoma dėl jos veiksmų 2018-02-29 kvalifikavimo.

24. Nors apeliacinės instancijos teisme tiek V. M., tiek ir R. M. nurodė, jog 2018-02-29 kaip ir nebuvo jokio nusikaltimo, kad R. M. buvo sužalotas neatsargiai verksmais, tačiau V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio apylinkės teisme metu kaltę dėl 2018-02-29 įvykių pripažino, nurodė, jog vyko konfliktas, ji kirposi nagus su žirklutėmis, jai užėjo psichinis priepuolis, norėjo trenkti ir įdrėskė nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 60). Analogiškas įvykių aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis R. M. pažymėdamas, kad 2018-03-29 vakare su žmona abu vartojo alkoholinius gėrimus, susipyko, ėmė bartis, konflikto metu žmona rankose turėjo manikiūrines žirkles. Jam nepatiko žmonos kalbėjimo tonas, todėl jis suėmė jai už plaukų ir šiek tiek patempė, kad nusiramintų. Tuo metu žmona įdūrė jam žirklėmis į kairę ranką ir dešinę ausį (t. 1, b. l. 37, 39). V. M. ir R. M. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir 2018-03-29 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad pagal iškvietimą atvykę pareigūnai nustatė, jog V. M. žodinio konflikto metu žirklėmis puolė savo vyrą R. M., sužalojo jam kairiąją ranką bei dešinę ausį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Užfiksuoti šie nukentėjusiojo R. M. sužalojimai – įdrėskimas ant kairės rankos ir įdrėskimas ant dešinės ausies (t. 1, b. l. 31-32).

25. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. M. konflikto metu, tyčia žirklėmis dūrė savo vyrui R. M. į kairiąją ranką bei dešinę ausį, taip smurtaudama prieš šeimos narį – R. M., sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skiriamos bausmės

26. Skirdamas bausmę V. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį (padaryti du baigti nesunkūs nusikaltimai sveikatai), į tai, jog V. M. pripažino faktines veikų padarymo aplinkybes ir teismas nustatė dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 6 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

27. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, pagal kurį yra teisiama V. M., alternatyviai su laisvės atėmimo ir arešto bausme yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu – viešieji darbai, laisvės apribojimas. Padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors V. M. kartą bausta administracine tvarka, bauda sumokėta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. M. neteista, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai V. M. gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, taikant laisvės apribojimą, kurio metu nuteistoji privalės laikytis nustatytų įpareigojimų: bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

28. V. M. pripažinta kalta dėl dviejų tapačių veikų padarymo, todėl, remiantis, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (1 metų 6 mėnesių) laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės (1 metų) bausmės dalį – tris mėnesius.

29. Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

31. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 202,77 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo (1 t., b. l. 128-129). Konstatavus, jog V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurios metu buvo sužalotas R. M., nurodyto dydžio suma priteistina iš nuteistosios.

32. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro skundą, išteisintajai gynėjas buvo paskirtas 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo išteisintojo/nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-21 nutartį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-03-29 veika) ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams.

V. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-02-09 veika) ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 9 mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tenkinti Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti 202,77 Eur R. M. gydymo išlaidų.