- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- 1S-284-885/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- G. V.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2190, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. G. V. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendis, ir G. V. išteisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta nauja subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiai ir G. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė sušvelninta iki 10 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 28 d. buvo 1 metai 10 mėnesių 26 dienos.
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. RV-25-2190 nusprendė netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo gynėjo advokato skundas dėl Komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė ir nors nuteistasis geba identifikuoti tam tikras problemines sritis, tačiau aktyvesnių veiksmų, kurie padėtų jas spręsti, nesiima ir nuosekliai yra linkęs kartoti panašias klaidas. Nors nuteistojo elgesys taisosi ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas, tačiau iki šiol išlieka poreikis G. V. išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.
II. Skundo prašymai ir argumentai
5. Skunde prašoma panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą ir nuteistajam G. V. pritaikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
5.1. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei BVK nuostatomis, pareiškėjas nurodo, kad tiek Komisija, tiek skundą nagrinėjęs žemesnysis teismas tinkamai nevertino visų lygtinio paleidimo taikymo klausimui reikšmingų aplinkybių ir taip padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad nėra galimybės G. V. toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės.
5.2. Pareiškėjo nuomone, teismas nenurodė, į ką konkrečiai atkreipė dėmesį bei kaip nustatyta, kad G. V. daroma pažanga yra neakivaizdi. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju G. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas 6 kartus bei užtruko 3 metus, tačiau socialinio tyrimo išvados esmingai nekinta, o jose daromos galutinės išvados yra vienodos. Dėl to preziumuotina, kad 2023 m. birželio 8 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-1880 (kurios pagrindu priimtas 2023 m. liepos 4 d. nutarimas) parengta neišsamiai išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes. Grįsdamas skundo argumentus, pareiškėjas taip pat lygina skirtingų socialinio tyrimo išvadų turinį.
5.3. Nors skunde sutinkama su teismo argumentais dėl bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalyje, svarbos, tačiau pažymima, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik svarba visuomenės interesui ir poreikiu nubausti kaltą asmenį, kadangi nurodyti principai galioja ir viešojo administravimo institucijoms. Nepakitus G. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, buvo privalomas jo socialinės reabilitacijos plano keitimas, tačiau tai padaryta nebuvo. Dėl to darytina išvada, kad būtent laisvės atėmimo vietos įstaiga nesudaro galimybių vykdyti nustatyto reabilitacijos plano arba to nedaro sąmoningai.
5.4. Pabrėžiama, kad papildytame individualiame G. V. socialinės reabilitacijos plane nenurodomos intervencinės priemonės, kurios taikomos tam tikrų kriminogeninių veiksnių mažinimui, taigi lieka neaišku, kokius neigiamus bruožus nuteistasis turi pakeisti ar kokiu veikimu/neveikimu jis turi pasiekti kriterijų, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, šiuo metu G. V. užsiima individualia darbine veikla, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, dėl to neaišku, kodėl yra teigiama, kad jis neturi motyvacijos darbinėje veikloje ar stokoja lėšų paskirstymo įgūdžių. G. V. taip pat atliko daug kitų veiksmų, kurie nukreipti į kriminogeninių veiksnių mažinimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
5.5. Nesudarius naujo ar papildyto socialinės reabilitacijos plano, net ir esant vidutinei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, akivaizdu tiek taisėsi G. V. elgesys, tiek buvo pasiekti bausmės tikslai bei padaryta akivaizdi pažanga. Be to, nei Komisijos nutarime, nei teismo nutartyje nenurodyta nei viena konkreti aplinkybė, pagrindžianti, kad nėra įvykę ženklūs G. V. asmenys pokyčiai ar jo padaryta pažanga nėra akivaizdi. Be to, nenurodyta kokiais argumentais atmetamos socialinio tyrimo išvadose nustatytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, taip pažeidžiant procesiniam dokumentai keliamus aiškumo ir motyvuotumo reikalavimus. Be to, nepaneigta, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos bei tai, kad G. V. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Priešingai, nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad nuteistajam buvo taikomos tam tikros lengvatos, kas lemia jo akivaizdžios pažangos buvimą.
5.6. Skunde akcentuojama, kad vien faktas, jog G. V. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, savaime nereiškia, kad jo kaltė gali būti preziumuojama. Nuteistajam nėra paskirta jokių sankcijų, su juo neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Vertinant šią aplinkybę, kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančią, yra rodomas aiškus neigiamas požiūris į jį.
5.7. Pažymima, kad vertinant G. V. elgesį bausmės vykdymo metu, jis turi teisėtą lūkestį būti paleistas lygtinai, kadangi nuolat bendrauja su savo artimaisiais. Tuo tarpu, nuteistojo atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai suponuoja išvadą, kad G. V. net ateityje nebus galimybės taikyti lygtinį paleidimą, taip pat nėra ir galimybės nuteistajam laikytis įstatymų bei pritapti visuomenėje. Tokiomis išvadomis aiškiai pažeidžiami BVK įtvirtinti principai, be to, lygtinio paleidimo netaikymas pažeidžia bendruosius ir specialiuosius teisės principus. Įvertinus G. V. padarytas nusikalstamas veikas bei jį charakterizuojančią medžiagą matyti, kad nuteistojo elgesyje pastebimi stabilūs, pozityvūs vertybinių ir moralinių nuostatų pokyčiai, jis sąmoningai stengiasi ne tik keisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus teigiama linkme, bet ir išsiugdyti gilesnės savianalizės ir elgesio pasekmių įvertinimo bei socialiai priimtinam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
6. 2023 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teisme gauti nuteistojo G. V. pateikti papildomi dokumentai (past. – 2023 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-1049/2023 bei 2023 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimas Nr. NĮ-25-772). Nuteistojo teigimu, šie dokumentai akivaizdžiai rodo, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant G. V. nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jis yra įgijęs Vilniaus kalėjimo administracijos pasitikėjimą, dėl ko jam buvo leista trims paroms parvykti į savo namus ar aplankyti kitus Lietuvoje gyvenančius jo giminaičius.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo advokato skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir argumentai
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, tačiau neviršija dvidešimties metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Tačiau vertinant ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai yra itin svarbus ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.
9. Nagrinėjamu atveju G. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį dėl ko jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, taip pat ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
10. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. RV-25-2190 pagrįstai bei teisėtai atsisakė G. V. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes bei G. V. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisėtą sprendimą atmesti nuteistojo advokato skundą.
11. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2020 m. balandžio 1 d., taikant „OASys“ metodiką, G. V. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2021 m. vasario 1 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu taip pat fiksuota vidutinė rizika, kuri nepasikeitė ir vėliau atliktų vertinimų metu ir išliko vidutinė (past. – pakartotiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai atlikti 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d.). Kaip matyti iš socialinių išvadų turinio, G. V. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietos įstaigoje, t. y., nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau pats nuteistasis turi dėti visas maksimalias pastangas tai padaryti. Pažymėtina ir tai, kad pagrindas asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, yra būtent reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog atlikus pirminį G. V. smurto rizikos įvertinimą 2020 m. balandžio 1 d., taikant HCR-20 metodiką, buvo nustatyta, jog jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė. Sutiktina su išvada, kad nustačius su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stoką, smurto rizika gali turėti didėjimo tendenciją. Dėl to pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog nors pastaruoju metu ir yra pastebimas tinkamas nuteistojo elgesys bei dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, taip pat jo turimi socialiniai ryšiai, užsiėmimas darbine veikla, tai visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą.
12. Akcentuotina, kad G. V. atveju nustatyti keturi apsauginiai dinaminiai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – galimybės gyventi pasirinktu adresu patvirtinimas bei formalus bedarbystės problemos sprendimo patvirtinimas, geri tarpusavio ryšiai su artimaisiais, įsitraukimas į resocializacijos procesą bei intervencinių priemonių vykdymą), kurie neatsveria trijų statinių ir net vienuolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina, kad G. V. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su artimų santykių palaikymu su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose, savitvardos stoka, taip pat impulsyvumu, kontroliuojančiu elgesiu bei nepakankamu savo elgesio pasekmių vertinimu, taip pat su nepakankamu ankstesniu gebėjimu laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. V., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals.
13. Teismo vertinimu, nuteistojo G. V. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gali formaliai rodyti jo siekį keistis teigiama linkme – nuo 2016 m. gruodžio 29 d. jis buvo skatintas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi. Be to, jis 2020 m. birželio 18 d. įgijo avalynės taisytojo profesinę kvalifikaciją bei mokėsi siuvėjo profesijos, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors nurodytos aplinkybės iš esmės galėtų rodyti teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo G. V. elgesiui, jos susijusios su kiekvieno nuteistojo asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis dalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, tačiau aktyvesnis dalyvavimas minėtose priemonėse pastebėtinas 2019 m. pabaigoje, nors laisvės atėmimo bausmę G. V. atlieka nuo 2015 m. balandžio 24 d., kas tik sustiprina manymą, kad didesnis nuteistojo įsitraukimas dalyvavimą elgesio pataisos programose pastebėtinas artėjant momentui, nuo kurio nuteistasis atitiktų formaliuosius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos kriterijus, kas aukštesniajam teismui sudaro pagrindą abejoti G. V. nuoširdumu taisytis bei noru laikytis įstatymų.
14. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad G. V. bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus baustas už pataisos taisyklių pažeidimus – 2015 m. lapkričio 10 d. jam buvo atimta teisė 4 savaites apsipirkti parduotuvėje dėl mobiliojo ryšio telefono turėjimo; 2016 m. kovo 25 d. jam paskirtas papeikimas už garsų bendravimą su kituose pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiais suimtaisiais bei nereagavo į prižiūrėtojos reikalavimą nustoti bendrauti; 2016 m. liepos 19 d. jam paskirtos 5 dienos drausmės izoliatoriaus už mobiliojo ryšio telefono turėjimą; 2022 m. balandžio 14 d. jam paskirtas papeikimas už tai, kad patikrinus jo turėtą žaidimų konsolę, joje buvo rasta internetinio ryšio antena. Taip pat pažymėtina ir tai, kad įvertinus G. V. atžvilgiu priimtų socialinio tyrimo išvadų turinį yra matyti, kad nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nekito jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jų skaičius išliko vienodas, kas sutvirtina manymą, jog nuteistasis nededa reikšmingų pastangų keisti savo elgesiui įtaką darančius veiksnius. Be to, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad G. V. nusikalstamas elgesys yra susijęs su jo elgesio ypatumais (instrumentinės agresijos panaudojimu, savitvardos sunkumais, impulsyvumu, nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu), jam taip pat būdingas ilgalaikis ir tęstinis su kriminaliniu gyvenimu ir ryšiais susijęs gyvenimo stilius, orientacija į greitą naudą neįdedant į tai pastangų bei nuostatos, palaikančios nusikalstamo elgesio apraiškas; nuteistojo kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas bei savitvardos stoka yra aktualūs bei su jo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės šiuo metu nėra pakankamos teigti, kad G. V. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų abejonių, jog jis ateityje nebus pavojingas visuomenei.
15. Skunde teigiama, kad G. V. atžvilgiu priimtos socialinio tyrimo išvados yra tarpusavyje turiniu tapačios, kas akivaizdžiai rodo jų formalumą. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių tyrimų išvadų II skyriuje „Tyrimo duomenys“ nurodomi duomenys, kurie dažniausiai nekinta, t. y. informacija apie nuteistojo teisės pažeidimus, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, lėšų tvarkymą ir pajamas, ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį bei nuostatas yra tokio pobūdžio informaciją, kuri surenkama daugiausia iš konkretaus nuteistojo gyvenimo esant laisvėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio charakterizuojanti informacija yra surenkama iš konkretaus asmens praeities, todėl nėra jokio pagrindo pritarti skundo argumentams, kad pirmiau nurodytų duomenų tapatumas akivaizdžiai rodo socialinio tyrimo išvadų formalumą. Be to, kaip taip pat matyti iš socialinio tyrimo išvadų turinio, minėta informacija yra pildoma tam tikrais naujais duomenimis, kurie nebuvo užfiksuoti ankstesnių socialinių tyrimų metu. Pabrėžtina, kad socialinio tyrimo išvadose taip pat atsispindi nuo ankstesnių socialinių tyrimų atlikimo laiko užfiksuoti duomenys, kurie apibūdina konkretų nuteistąjį bei leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl jo elgesio. Įvertinus tai, skundo argumentai dėl socialinių tyrimo išvadų netinkamumo bei jų formalumo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nesutinkama su motyvais, kad Komisija bei žemesnysis teismas nevertino G. V. dedamų pastangų į savo elgesio kaitą. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties, G. V. elgesio kaita teigiama linkme buvo vertinama, tačiau prieita išvados, kad šiuo metu šio pokyčio neužtenka nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Su šia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas, pažymėdamas, jog vien tai, kad Komisijos bei žemesniojo teismo sprendimai neatitinka nuteistojo G. V. lūkesčių, nėra pakankamas pagrindas abejoti priimtų procesinių sprendimų teisėtumu ar teisingumu.
16. Skunde aukštesniajam teismui teigiama, kad nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta, turėjo būti priimtas sprendimas atitinkamai pakeisti jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai padaryta nebuvo. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateikto medžiagos, 2018 m. rugpjūčio 6 d. Kybartų pataisos namuose sudarytas pirminis nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 5/2-156, kuris 2020 m. rugpjūtį Vilniaus pataisos namuose koreguotas bei papildytas. Dėl to darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama skunde, G. V. apibūdinantys duomenys bei kitos aplinkybės buvo vertinamos keičiant bei pildant jo atžvilgiu sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir vien tik tai, kad Komisija pripažino nuteistojo veiksmus nepakankamus ir neatitinkančios lygtinio paleidimo instituto taikymui keliamų materialiųjų reikalavimų, nesudaro pagrindo teigti, jog individualus socialinės reabilitacijos planas yra nepakankamas, nedetalus ar formalaus pobūdžio. Papildomai pažymėtina tai, kad nors nuteistojo elgesys šiuo metu nukreiptas tinkama linkme, tačiau vienetiniai veiksmai, nukreipti į kriminogeninių veiksnių mažinimą, nėra pagrindas teigti, jog kriminogeninis veiksnys nebeegzistuoja, t. y., vien tik ta aplinkybė, jog G. V. užsiima individualia veikla, įvertinus tiek jį apibūdinančias praeities aplinkybes, tiek jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nėra pakankama nepritarti išvadai, kad šiuo metu nuteistasis stokoja motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje. Tai pagrindžiama ir faktu, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba ir įsidarbinti nebandė, ir tik 2022 m. vasario 9 d. kreipėsi dėl leidimo užsiimti individualia veikla.
17. Nors sutiktina su skundo aukštesniajam teismui argumentais, kad G. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti nuteistojo kaltės, tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad G. V., būdamas laisvėje, gali pakartotinai nusikalsti ir šiuo metu jo resocializacija neizoliuojant nuteistojo nėra galima.
18. Nuteistasis skundą nagrinėjančiam teismui pateikė papildomus duomenis, kurie, G. V. įsitikinimu, patvirtina daromą akivaizdžią pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus pateiktų dokumentų turinį, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, jog šie dokumentai paneigia Komisijos bei žemesniojo teismo padarytas išvadas. Nors nuteistojo prašymo leisti išvykti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos patenkinimas gali rodyti, jog konkretaus nuteistojo pavojus visuomenei yra sumažėjęs, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokio pobūdžio išvyka yra vienetinė bei trumpalaikė, nuteistojo buvimo vietą užtikrinant elektroninio stebėjimo priemones. Sutikti su G. V. nuomone, jog vien šios išvykos suteikimas parodo jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra jokio pagrindo.
19. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas savaime nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą šiuo klausimu. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.