- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- II-173-586/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00474-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. 2020 m. balandžio 22 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1140-2020 (ROIK 20113648164).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1140-2020 A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį 95 Eur bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 21 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenamojoje patalpoje leido garsinius aparatus, tokiais savo veiksmais trukdė asmenų ramybę ir poilsį vakaro metu, kai tuo metu tai daryti yra draudžiama.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas, kuriuo nurodo, jog su nutarimu nesutinka, jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad buvo nubaustas, net neįsitikinus, ar iš jo buto sklinda garsinių aparatų sukeliami garsai ar kitokie garsiniai signalai, ir pasiremta tik kažkokio asmens pranešimu, kuris neatitinka realybės, kadangi tą vakarą, jo gyvenamajame bute nebuvo leidžiami jokie garsiniai signalai. Kartu bute buvo V. K., K. K., kurie taip pat neleido jokių garsinių signalų. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad garsiniai signalai tikrai sklido būtent iš jo buto, nėra garso triukšmą matuojančių decibelų aparato parodymų.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad A. K. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas, ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. buvo registruotas E. R. pareiškimas apie tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. nuo 20.30 val., adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), iš minėto buto garsiai girdisi muzika (žemo dažnio garsas), trikdo ramybę. Susisiekus telefonu su pranešėju, šis paaiškino, kad nuolatos iš minimo buto yra triukšmaujama. Pareiškimo rašymo dieną buvo priėjęs prie buto durų ir dėl to yra įsitikinęs, kad triukšmas - muzika sklido būtent iš nurodyto buto durų. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) savininku - gyventoju A. K., pastarasis nurodė, kad namas yra bendrabučio tipo, sienos plonos, todėl viskas girdisi, teigia, kad tuo metu žiūrėjo televizorių. Paaiškinus, kad kaimynas buvo priėjęs prie jo durų ir klausėsi, paaiškino, kad kaltę prisiima ir pripažįsta pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašė skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą. Papildomai paaiškino, kad tą vakarą jokios muzikos neleido, žiūrėjo televizorių. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą, neatvyko į įvykio vietą, ir neįsitikino, kad triukšmas sklinda būtent iš jo buto. Nežino, kas parašė pareiškimą, tačiau pats tą vakarą ėjo pas kaimynus, kai kurie durų neatidarė, o kurie atidarė, teigė, kad jokio triukšmo negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. K. nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 21 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenamojoje patalpoje leido garsinius aparatus, kai tokiais savo veiksmais trukdė asmenų ramybę ir poilsį vakaro metu, kai tuo metu tai daryti yra draudžiama.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šiuo, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. nubaustas remiantis tik pranešimu, jog triukšmas sklido iš A. K. buto.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad institucija rėmėsi tik pranešimu, jog triukšmas sklido iš A. K. buto, nebuvo atvykusi į įvykio vietą, neapklausti kaimynai. A. K. teigia, jog muzikos neleido, triukšmo nebuvo, nebuvo jokių garsinių aparato sukeltų garsų.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, nenustatyta, jog 2020 m. balandžio 21 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo triukšmaujama ir tokiu būdu trikdoma viešoji rimtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad garsinius signalus leido bei triukšmas sklido iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir būtent A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje.
Teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. 2020 m. balandžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1140-2020 (ROIK 20113648164) naikintinas, ir administracinė teisena A. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 31-ANR_N-1140-2020 (ROIK 20113648164), ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.