Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Solveigai Naglienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis su tėvais, neteistas, 2010-01-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti mokslą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. T., būdamas nepilnamečiu, 2010 m. kovo 1 d. apie 14:30 val., Pakruojo rajone, P. kaime, P. gatvėje, t.y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliais tyčiniais veiksmais, - suimdamas gatve einančiam nepilnamečiui nukentėjusiajam M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), už striukės kapišono ir jį temdamas, kol M. S. nugriuvo ant žemės, po to spirdamas gulinčiam M. S. ne mažiau dviejų kartų į galvą ir ne mažiau septynių kartų į kitas kūno vietas, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam M. S. ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad šių metų kovo 1 d., apie 14:30 val., su draugais D. T., V. L. ir A., kurio pavardės nežino, gyvenančiu N. kaime, ėjo iš jo namų į parduotuvę „Centas“. Prie stadiono pastebėjo iš priekio ateinantį M. S., kurį pažinojo iš matymo. Prasilenkiant M. jį stumtelėjo petimi. Jo nuomone, jis tai padarė tyčia, nes ir mokykloje kelis kartus taip buvo. Jis supyko ir, suėmęs už peties, parvertė M. ant žemės bei vieną kartą suspyrė jam į pilvą. Po to nuėjo pas draugus. M. dar kažką šaukė, tačiau jis nekreipė dėmesio. Prasilenkiant su M., jam nieko nesakė. Tą dieną gėręs nebuvo. Iš namų paėmė butelį alkoholinio gėrimo, tačiau tai buvo ne tą dieną, o prieš tris dienas. Gailisi, kad taip pasielgė.

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad šių metų kovo 1 d., pirmadienį, apie 14:30 val., ėjo po pamokų namo. Už stadiono, P. gatvėje, pamatė iš priekio ateinančius keturis jaunuolius, tarp kurių buvo ir iš matymo pažįstamas V. T. Prasilenkiant su tais vaikinais, V. T. paklausė, kur jis eina. Jis atsakė, kad namo. Tada V. T. ranka sugriebė už jo striukės kapišono ir, tempdamas į save, parvertė ant šalikelėje buvusio sniego. Parvertęs ant sniego V. T. pradėjo jį spardyti – spyrė tikrai ne mažiau 2 kartų į galvą – kairę veido pusę, ir ne mažiau 7 kartų į šonus bei kitas kūno vietas. Jis bandė rankomis užsidengti veidą. Spardydamas V. T. jam nieko nesakė. Kiti vaikinai nieko jam nedarė, jie stovėjo šiek tiek toliau. Kažkuris iš vaikinų juokėsi. Po to V. T. su tais kitais vaikinais nuėjo, o jis apie sumušimą pranešė tėvui. Didelių sužalojimų jo kūne nebuvo, tačiau skaudėjo, kai buvo spardomas. Jo nuomone, V. T. ji sumušė dėl to, kad anksčiau jo tėvas buvo V. T. auklėtojas. Iki tol jokių konfliktų su V. T. nebuvo, jo neužkabinėjo mokykloje, neužkabino ir tą kartą. Jo nuomone, V. T. tą kartą buvo išgėręs, nes buvo juntamas alkoholio kvapas. V. T. jo neatsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia, tik nori, kad V. T. tai būtų pamoka.

Nukentėjusiojo M. S. atstovas pagal įstatymą E. S., apklaustas liudytoju, parodė, kad šių metų kovo 1 d. apie 14:30 val. jam paskambino sūnus M. ir pasakė, kad jį sumušė V. T. Jam paklausus „už ką“, M. pasakė, kad nežino. M. pasakius, kur jis yra, automobiliu nuvažiavo į nurodytą vietą. M. pamatė apie 300-400 metrų atstumu nuo tos vietos, kur, pasak M., jis buvo sumuštas. Važiuojant į įvykio vietą M. spėjo pasakyti, kad prasilenkiant su V. T., jis sugriebė M. už striukės kapišono, pagriovė ant žemės ir suspardė. Matė, kad M. kraujavo lūpa iš vidaus, jo striukė ir kelnės buvo ištepliotos. Netoli V. T. namų pamatė V. Jo paklausus, kas įvyko, V. pasakė, kad nieko, o po to, pasiuntęs jį rusiškai „ant trijų raidžių“, nuėjo. Jo nuomone, V. buvo išgėręs. Po to nuėjo pas V. motiną, tačiau ir ji nenorėjo su juo kalbėtis, todėl apie įvykį pranešė policijai. Anksčiau buvo V. auklėtojas. Jį gali apibūdinti kaip gabų moksleivį, tačiau jo problema ta, kad piktybiškai nelankė mokyklos. Nors asmeninių konfliktų su V. T. neturėjo, mano, kad M. buvo sumuštas dėl to, kad jis yra jo sūnus.

Nepilnametis liudytojas D. T. parodė, kad šių metų kovo 1 d., pirmadienį, iš pamokų grįžo apie 14 val. Užkandęs ir persirengęs nuėjo pas kaimynystėje gyvenantį draugą V. T. Ten dar buvo V. L. ir A., kurio pavardės nežino. Kad jie būtų išgėrę nepastebėjo. Jie nutarė pasivaikščioti, nueiti į parduotuvę. Netoli stadiono pamatė iš priekio ateinantį pažįstamą M. S. M. ėjo gatvės viduriu, o jis su draugais arčiau dešinio gatvės krašto. Prasilenkti vietos buvo pakankamai. Jis ėjo šiek tiek priekyje kitų draugų, Girdėjo, kad prasilenkiant V. kažką pasakė M., o šis taip pat kažką atsakė. Kadangi V. yra karšto būdo, nujausdamas, kad kas nors gali atsitikti, ir nenorėdamas būti bendrininku, nuėjo toliau. Atsisukęs pamatė, kad V. parvertė M. ant žemės ir vieną kartą jam suspyrė. Kur pataikė nepastebėjo. Kiti draugai tuo metu taip pat ėjo link jo. Prie M. buvo tik V. Po to nusisuko ir paėjo dar šiek tiek į priekį. Kai atsisuko, pamatė, kad V. jau eina link jų, o M. keliasi nuo žemės. Jo nuomone, V. pasielgė negerai be jokio reikalo užkabindamas M. Negalėjo būti, kad M. užkabino V., nes jis ne toks.

Nepilnametis liudytojas V. L. parodė taip pat, kaip liudytojas D. T., papildydamas, kad M. prasilenkdamas neužkabino V. Jau jiems prasilenkus V. grįžo prie M., tuo metu jau buvusio apie 10 m. atstumu nuo jų, ir bandė jį pargriauti. Po to jis nusisunko pakalbėti su draugais, o kai atsisuko, pamatė, kad M.s guli ant žemės, tačiau, kad V. būtų spardęs M., nematė.

Iš 2010-03-01 M. S. pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą kreipėsi M. S., pranešdamas, kad tą dieną apie 14:30 val. Pakruojo kaime jį sumušė V. T. (b.l. 3).

Iš 2010-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, P. kaime. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (b.l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Teismas atmeta kaltinamojo V. T. parodymus, kad jo veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis M. S., kuris, prasilenkdamas, tyčia jį stumtelėjo petimi, ir kad nukentėjusiajam jis spyrė tik vieną kartą, nes šie jo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiojo M. S. parodymais, kad kaltinamojo jis neužkabino, iki įvykio su juo jokių konfliktų neturėjo, ir kad jam buvo su duota ne mažiau 2 smūgių į galvą ir ne mažiau 7 smūgių į kitas kūno vietas, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų D. T., V. L. bei E. S. parodymai.

Kaltinamojo V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jis dienos metu viešoje vietoje be aiškios priežasties sumušdamas nepilnametį nukentėjusįjį M. S., šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam, kitiems įvykį mačiusiems nepilnamečiams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju.

Kaltinamasis V. T. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis t.y. jam nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje (BK 81 str. 1 d.).

Kaltinamasis V. T. teisiamas pirmą kartą (b.l. 30), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarką (b.l. 35), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokykloje charakterizuojamas patenkinamai, gyvena su tėvais (b.l. 37), Pakruojo rajono savivaldybės administracija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 38), nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo V. T. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (BK 41 str., 48 str., 55 str.). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad V. T. mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 3 p.). Nors kaltinamasis V. T. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jis neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais, nes jis negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, kadangi 2010-01-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti mokslą (BK 93 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. T. kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo, bei tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. T. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.