Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-07 · Byla Nr. N1-478-749/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-07
Bylos Nr.
N1-478-749/2014
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00841-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Nukentėjusysis
G. J.
Kaltinamasis
D. J., A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-478-749-2014Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00841-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.2; 1.1.8.11; 2.1.15.1; 2.3.6.4.5
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 7 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui,sekretoriaujant Loretai Butėnienei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, nukentėjusiajam G. J., kaltinamiesiems D. J., A. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, besimokanti VšĮ Radviliškio profesinės mokyklos I kurse, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.,

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos II kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-10-04 Ukmergės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 20 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2013 m. gruodžio 29 d., apie 02.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su bendravykdytoja D. J., (duomenys neskelbtini), D. J. alkūne išdaužus 60 litų vertės lango stiklus ir įsibrovus pro langą į patalpą - G. J. gyvenamąjį namą bei išspyrus verandos duris, pro kurias jis įsibrovė į minėtą namą, iš kur pagrobė svetimą G. J. priklausantį 2367 litų vertės turtą: pinigus - 2000 litų, 110 litų vertės fotoaparatą SONY ERICSSON, 70 litų vertės fotoaparatą, 90 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON, 60 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, 5 litų vertės kepalą duonos, 20 litų vertės ringę rūkytos dešros, 12 litų vertės 0,5 litro butelį degtinės JOTVINGIŲ.

D. J. 2013 m. gruodžio 29 d., apie 02.30 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su bendravykdytoju A. P., (duomenys neskelbtini), alkūne išdaužusi 60 litų vertės lango stiklus, įsibrovė į patalpą - G. J. gyvenamąjį namą, kuriame išspyrė verandos duris, pro kurias į minėtą namą įsibrovė A. P., iš kur pagrobė svetimą G. J. priklausantį 2367 litų vertės turtą: pinigus - 2000 litų, 110 litų vertės fotoaparatą SONY ERICSSON, 70 litų vertės fotoaparatą, 90 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON, 60 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, 5 litų vertės kepalą duonos, 20 litų vertės ringę rūkytos dešros, 12 litų vertės 0,5 litro butelį degtinės JOTVINGIŲ.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Patvirtindamas kaltinime nurodytą veiką ir kaltinamųjų A. P. ir D. J. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, teismas rėmėsi pačių kaltinamųjų parodymais teisme, nukentėjusiojo parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013-12-29, tikslaus laiko nepamena, jis, A. A. ir D. J. vartojo alkoholinius gėrimus: alų, degtinę, buvo pakankamai neblaivūs. D. pasiūlė, kad žino, kur gauti pinigų, žinojo, kur jie yra padėti, ir jie nuvažiavo iki sodybos. Nuvažiavę 200 m nuo sodybos palaukė, D. nuėjo viena. Sodyboje užsidegė šviesa. Vėliau atėjo D. ir jis kartu su ja nuėjo į sodybą. Pamatė išdaužtą langą, pradarytas duris, įėjo ir abu ieškojo pinigų. Langą išdaužė D., nes jos ranka kraujavo. Pinigų ieškojo prie lango, kur stovėjo dujinė viryklė, spintoje ir kitur, kur buvo kažkokie buteliai, spintoje ieškojo tarp lentynų, tarp drabužių neieškojo, nevertė jokių rūbų, spintą paliko uždarytą. Liudytojui A. A. nesakė, kad rado pinigų. Pripažino, kad pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus, dėl jų vertės neprieštaravo, tačiau dėl pinigų pagrobimo kaltės nepripažino. Fotoaparatą jis pametė tą pačią naktį. Jis buvo įdėtas į kišenę, laukė mašinos ir belaukdamas fotoaparatą kažkur pametė, neatidavė jo vairuotojui už pavėžėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, nurodė iš esmės panašias aplinkybes (b.l. 25-27).

Kaltinamoji D. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ėjo pinigų vogti kartu su A. P., buvo išgėrusi. Žinojo, kad G. J. buvo grįžęs iš užsienio ir buvo paslėpęs pinigus, bet nei ji, nei jos mama tų pinigų nebuvo mačiusios. Sodyboje pinigų nerado. Ji išdaužė virtuvės langą, išoko į vidų ir koja išspyrė duris. Pinigų ieškojo spintoje, vertė rūbus, kraustė kišenes, o paskui spintą uždarė, ieškojo ir po dujine, bet nerado. Pinigų neėmė, nes nerado. Rado du fotoaparatus ir du telefonus. Visi telefonai, fotoaparatai buvo pas A. P.. ,,Samsung“ telefonas buvo, bet ne pas ją. Buvo degtinės pusė butelio, duoną suvalgė. Dėl daiktų verčių sutinka. Tai buvo kaip kerštas G. J. už tai, kad jis palaikė ryšius su jos mama. Ji mokosi Radviliškio verslo ir technologijų mokykloje, virėjos specialybę, tik savaitgaliais grįžta namo, į (duomenys neskelbtini), gyvena mokyklos bendrabutyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, nurodė iš esmės panašias aplinkybes (b.l. 58-60, 68-69).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-12-29 jis buvo pas D. motiną V. J., išgėrė, ten ir pasiliko miegoti. Nesenai buvo grįžęs iš Norvegijos. Kitą dieną V. J. jam pasakė, kad namuose nėra dukterų S. ir D.. Vėliau jis su V. J. nuvažiavo į sodybą, pamatė, kad išdaužtas stiklas, išspirtos durys. Pinigai buvo kupiūromis po 200 Lt. Jis buvo Norvegijoje, pinigus išsikeitė kai parskrido iš Norvegijos, čekio neturi. D. girdėjo, kai jis sakė jos motinai, jog turi išsikeitęs 6700 Lt. Ne visus pinigus jis laikė vienoje vietoje, kitus buvo palikęs pas motiną. Buvo pavogta duona, naminė dešra, pusę butelio dėgtinės, telefonai, fotoaparatai ir 2000 Lt grynais, kurie buvo padėti į pakabintus rūbus. Civilinį ieškinį palaiko pilnai. D. J. ir anksčiau vogdavo pinigus iš savo motinos V. J.. Į policiją kreipėsi iš karto, kai tik pastebėjo vagystę. Buvo pravira spinta, drabužių kišenės išvartytos. Iš karto įtarė D. J.. Pavogtų daiktų jis iki šiol neatgavo. Civilinį ieškinį palaiko visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį, po Kalėdų, bet prieš Naujus metus, jam apie 21-22 val. paskambino jo pažįstamas A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlė atvažiuoti, prašė nuvežti į Panevėžį nusipirkti alkoholio. Jis sutiko ir nuvažiavo pas A. P. savo automobiliu RENO CLIO. Kai nuvažiavo iki A. P. namų, A. išėjo į lauką ir įsėdo į jo automobilį. Jis dabar tiksliai nepamena, ar A. P. vienas išėjo iš savo namų, ar su juo buvo seserys D. ir S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ar jie važiavo pas jas. Jis seseris D. ir S., pavardžių nežino, matė antrą kartą, kadangi panašiai 2013 m. gruodžio viduryje, su A. P. buvo susitikę su jomis. Jis su A. P., S. ir D. važiavo į Panevėžį. Prieš važiuojant jis paklausė, kas mokės už kurą. D. pasakė, kad ji sumokės. Panevėžyje užvažiavo į degalinę, esančią prie Velžio kelio, kur į automobilį įsipylė dujų už 50 litų. Jam D. padavė vieną 100 litų kupiūrą, o jis jai grąžino vieną 50 litų kupiūrą, kai sumokėjo už dujas. Iš degalinės nuvažiavo iki naktinės parduotuvės MEIDA, esančios Beržų gatvėje. Kaip suprato, D., kuri su A. P. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, padavė A. P. 50 litų, sakydama, kad nupirktų degtinės. A. P. iš parduotuvės atsinešė vieną butelį degtinės ir, kiek pamena, butelį sidro. Tada visi važiavo į (duomenys neskelbtini), pas A. P. į namus. Jis liko laukti automobilyje, nes D. prašė palaukti kol jie išgers alkoholį, o tada ją su seserimi parvežti į namus. Jis į namus nėjo, kadangi alkoholio iš viso negeria. Panašiai po valandos, jam laukiant automobilyje, išėjo A. P. su D.. Vienas iš jų paprašė, kad parvežtų D. į namus. Ir A. P., ir D. buvo neblaivūs. Sv. su jais nebuvo, nežino, kur ji buvo. Nepamena, kad būtų vežęs S. į namus. Važiuojant į Katinų k., netoli kaimo D., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, paprašė užsukti pas jos dėdę, sakė, kad jai reikia kažką pasiimti, tačiau nenurodė ką. D. nurodė važiuoti lauko keliu. Jis pirmą kartą tuo keliu važiavo. Nuvažiavus apie kilometrą, D. liepė sustoti prie elektros stulpo su gandralizdžiu. Tuo metu galėjo būti jau po 24 val., tikslesnio laiko nepamena. Iš automobilio išlipo viena D. ir liepusi palaukti, nuėjo, kiek pamena nuo automobilio į dešinę. Jis nematė, kur ji nuėjo, nes buvo labai tamsu. Jokios sodybos aplink nesimatė. Jis su A. P. liko automobilyje. Maždaug po 15 minučių pamatė, kad priekyje, už kokių 200 metrų, užsidegė šviesos namo languose. Jis dar pagalvojo, kad nuėjusi D. prikėlė savo dėdę ir jis uždegė šviesą. Panašiai po 15 minučių prie automobilio atėjo D., nesimatė iš kur ji atėjo, nes buvo tamsu. Ji atidariusi automobilio priekines dešinės pusės duris ir pasakė A. P., kad eitų su ja. A. P. išlipo iš automobilio. Maždaug po 20 minučių D. su A. P. sugrįžo. A. P. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės ir parodė du mobiliojo ryšio telefonus, sakydamas, kad neblogi telefonai. Kiek pamena, D. rankose nieko neturėjo, tačiau matė, kad už jos striukės yra kažkas užkišta, nes buvo išsipūtę. A. P. pasakė, kad parvežtų D. į namus. Jis nuvežė D. iki jos namų, ji išlipo kartu su A. P., matė, kad abu atsisveikino. A. P. įlipo į automobilį ir paprašė parvežti iki namų. Jis parvežė A. P. ir grįžo į savo namus. Vėliau A. P. jam pasakęs, kad tą naktį, kai jis su D. buvo nuėję į sodybą, jie pavogė pinigus. A. P. nesakė, kiek pinigų jie pavogė ir iš kurios vietos (b.l. 21).

Liudytojo A. A. parodymai vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti, nes jis išvykęs į užsienį (b.l. 119).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), G. J. name. Namas išdaužtu lango stiklu. Namo verandos durys išlaužta užkaba. Virtuvėje, ant spintelės ir grindų, prie spintelės yra stiklo duženų. Kambaryje yra trijų durų spinta su atidarytomis dešinės pusės durimis. Spintoje, ant vinių sukabinti rūbai, spintos viršutinėje dalyje esančioje lentynoje yra sulankstyti rūbai (b.l. 4-7). Ant spintos durų išorinės pusės yra raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmė (b.l. 7, 12 nuotrauka).

Be to, kaltinamasis A. P. teisme patvirtino, jog išdauždama langą, D. J. susižalojo ranką, ji kraujavo. Specialisto tyrimas dėl kraujo priklausomybės kaltinamiesiems nebuvo atliktas.

Išanalizavęs byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas patvirtina kaip įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, teismas daro pagrįstą išvadą, jog D. J. ir A. P. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Abu kaltinamieji kaltę dėl įsibrovimo į patalpas visiškai pripažino, nepripažindami, kad pavogė 2000 Lt iš rūbų kišenės. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. J. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, be to nukentėjusysis jau pirminiame pareiškime nurodė, kad pagrobti jam priklausantys pinigai – 2000 Lt, o tik vėliau patikslino nurodydamas ir kitus pagrobtus daiktus (b.l. 3, 12, 14-15). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aiškiai įvardino pinigų sumą, kurios po įsibrovimo į sodybą jis neberado, paaiškino pinigų turėjimo aplinkybes (atlyginimas už darbą užsienyje), aiškiai nurodė vietą, kurioje pinigai buvo paslėpti, nurodė kokiomis kupiūromis turėjo tokią sumą pinigų. Kaltinamieji patvirtino, jog D. J. išdaužusi stiklą, pro langą įlindusi į vidų ir iš vidaus išspyrusi (išlaužusi) duris, išėjo į lauką pakviesti A. P.. Reiškia, prieš juos name lankytis ir pagrobti pinigus niekas kitas negalėjo. Iš kaltinamosios D. J. parodymų matyti, kad ji žinojo, jog pas G. J. buvo padėti pinigai, į sodybą ėjo su tikslu pavogti iš G. J. pinigus, kartu su A. P. kraustė nukentėjusiojo spintą, vertė rūbus, kraustė kabančių rūbų kišenes. Nukentėjusysis parodė, kad grįžęs ryte į namus, spintos apačioje rado numestus rūbus, pamatė, kad yra išverstos trejų kabėjusių kelnių kišenės, šviesiai pilkų kelnių kišenėje nebebuvo 2000 Lt, nors dieną prieš įvykį pinigai kišenėje buvo (15 b.l.). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo A. A. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad A. P. vėliau jam pasakė, jog įvykdytos vagystės naktį su D. J., nuėję į sodybą, jie pavogė pinigus (21 b.l.). Remiantis išdėstytu teismas laiko kaltinimą dėl 2000 Lt vagystės įrodytu.

Kitoje kaltinimo dalyje kaltė pripažįstama visiškai, todėl dėl jos plačiau teismas nepasisako.

Bausmės skyrimo pagrindai ir kt.

Skiriant bausmes A. P. ir D. J. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanačių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė kartu su D. J., teismo manymu, negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti. Atsižvelgiant į kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus, taip pat į tai, jog D. J. buvo veikos iniciatorė, pati išdaužė lango stiklą, įsibrovė į vidų, išlaužė namo lauko duris ir pakvietė A. P. padėti paieškoti pinigų, daroma pagrįsta išvada, jog D. J. ir be A. P. pagalbos laisvai ir netrukdomai galėjo savarankiškai padarysi nusikalstamą veiką, todėl tokios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip sunkinančios atsakomybę (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis A. P. teistas, teistumas nėra išnykęs, administracine tvarka baustas (49 b.l.), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 53), mokyklos charakterizuojamas kaip praleidžiantis pamokas, sutariantis su draugais, mokytojais, pašalintas iš bendrabučio, nes keletą kartų buvo pastebėtas išgėręs (51 b.l.). Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis bei prokuroro pozicija dėl bausmės rūšies ir griežtumo, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 56 str. 1 d., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajam A. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatomas mažesnis, nei įstatyme numatytas vidutinis dydis.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, nes kaltinamasis mokosi, charakterizuojamas patenkinamai. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamosios D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Aplinkybė, kad ji nusikalstamą veiką padarė kartu su A. P., teismo manymu, negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti. Atsižvelgiant į kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus, taip pat į tai, jog D. J. buvo veikos iniciatorė, pati išdaužė lango stiklą, įsibrovė į vidų, išlaužė namo lauko duris ir pakvietė A. P. padėti paieškoti pinigų, daroma pagrįsta išvada, jog D. J. ir be A. P. pagalbos laisvai ir netrukdomai galėjo savarankiškai padarysi nusikalstamą veiką, todėl tokios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip sunkinančios atsakomybę (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį D. J., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – kaltinamoji D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, neteista, administracine tvarka bausta (78 b.l.), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruota (b.l. 86), mokyklos charakterizuojama kaip gerai besimokanti, bet turinti žalingų įpročių, buvo paėmusi pinigus iš draugės piniginės, savo kaltę pripažino ir pinigus grąžino (b.l. 80). Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 56 str. 1 d., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajai D. J. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie padėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ir įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 41 str., 48 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kt.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis), todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis).

Turtinė žala – yra asmens turto netekimas, arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 1 d.). Taip pat įstatyme nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius yra įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

G. J. 2014-01-17 pareiškė 2427 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 19). Patirtą turtinę žalą sudaro iš jo pavogti du fotoaparatai, du telefonai, kepalas duonos, rūkyta dešra, pusę 0,5 l degtinės butelio, 2000 Lt grynais pinigais. Civilinis ieškinys patvirtinamas visiškai, nes yra pagrįstas faktiniais duomenimis, kaltinamieji su daiktų vertinimu sutiko, žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamųjų D. J., A. P. nusikalstamais veiksmais (LR BPK 109 – 115 str., LR CK 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo turtą – du lango stiklus, išdaužė D. J., kaltinamieji tarpusavyje nesitarė dėl įsibrovimo į gyvenamąją patalpą būtent tokiu būdu (išdaužiant lango stiklą), iš jos toje dalyje papildomai priteistina 60 Lt suma turtinės žalos atlyginimui.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. numatyta tvarka.

Iš kaltinamųjų valstybei, vadovaujantis protingumo kriterijais, nepriteistinos 14,40 Lt dydžio proceso (pašto) išlaidos, atsižvelgiant į tenkinamą ieškinį, taip pat į turimą turtą, lėšas, be to kaltinamieji atvykdavo į bylos nagrinėjimą. Lėšų išieškojimo procesas daugiau kainuos, nei pati išieškoma suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus:

- tęsti mokslą arba dirbti;

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir vadovaujantis LR BK 48 str., jai paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti.

Bausmės pradžią D. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

G. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jam iš A. P. ir D. J. solidariai 2367 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš D. J. 60 Lt turtinės žalos atlyginimui G. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukių pavyzdžius, mikrodaleles, dėmės, panašios į kraują pavyzdį, avalynės pėdsaką, saugomus Panevėžio apskrities VPK (kvito Nr. 056356), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas