Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui J. D. ir trečiajam asmeniui L. P. dėl skolos priteisimo už buto išlaikymą ir komunalinius mokesčius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1227-656/2009 buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – nuspręsta ieškovei S. D. paskirti naudotis buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambariu, pažymėtu indeksu 13-4, turinčiu 9.93 kv. m. ploto, kambariu, pažymėtu indeksu 13-5, turinčiu 12.65 kv. m. ploto, atsakovui J. D. paskirti naudotis buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambariu, pažymėtu indeksu 13-7, turinčiu 15.86 kv. m. ploto. Minėtame teismo sprendime buvo nustatyta, kad dviem mažesniais kambariais, kurių indeksai 13-4 ir 13-5 naudojasi šalių dukra L. P. su sūnumi D. P., kuri nėra buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Minėto buto bendrasavininkas J. D. parodė, kad į butą užsuka retsykiais, nors jo gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu. Atsakovas, būdamas buto bendrasavininkiu, turi teisę suteikti naudojimosi buto dalimi teisę L. P., tačiau trečiojo asmens L. P. bei paties savininko J. D. naudojimosi butu tvarka neturi pažeisti geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, kito turto savininko teisių bei teisėtų interesų. Taip pat dar civilinėje byloje Nr. 2-1227-656/2009 buvo pateikti įrodymai, kad už butą komunalinius mokesčius moka tik ieškovė S. D.. Ieškovė pateikė įrodymus į bylą (išrašus iš atsiskaitymo knygelių, kt.), iš kurių matyti, kad už tiekiamą elektros energiją, šaltą vandenį, šilumą moka tik ieškovė (b. l. 13-18, 20, 22). Ieškovė sumokėjo 5 462,18 Lt už elektros energiją ir šaltą vandenį, 5819,15 Lt už buto šildymą bei 618,70 Lt už karštą vandenį, kurių, remiantis tuo, kad yra nustatyta naudojimosi butu tvarka, mokėti už atsakovą neprivalėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Remiantis CK 4.76 straipsniu, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kurios jie turėjo, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas kaip buto savininkas, pažeisdamas prievolę, neišlaikė bendro turto, t.y., buto, esančio (duomenys neskelbtini). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškinyje nurodytų aplinkybių nepaneigė, atsiliepimo teismo nurodytu terminu nepateikė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 11 900,03 Lt nuostolių atlyginimas.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-03-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 178,50 Lt žyminis mokestis (b. l. 3).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis 2014-01-07 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos tiekimo, ieškovė buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 178,50 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142, 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 11 900,03 Lt (vienuolika tūkstantį devynis šimtus Lt 03 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 178,50 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 178,50 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys