- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-2823-386/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00853-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. J. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romano Klišausko ir Jolantos Medvedevienės,
2026 m. sausio 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2025 m. rugpjūčio 11 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Panevėžio valdybos sprendimą Nr. AD5-16965 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio skyriaus inspektoriai, be pareiškėjos žinios ir leidimo, pateko į jos sklypą ir atliko apžiūrą, kurios metu surašė apžiūros aktą. Apžiūros metu buvo rastos dvi krūvos plytų ir statybinių atliekų, pareiškėja įpareigota iki 2025 m. rugsėjo 10 d. informuoti Departamentą apie priemones, kurių imsis taršai sutvarkyti.
Pareiškėja raštu paaiškino, kad sklype nėra statybinių atliekų, o plytos yra sandėliuojamos pakartotiniam naudojimui, tačiau Departamentas į šį atsakymą nereagavo. Iš gauto rašto pareiškėja suprato, kad ji faktiškai įpareigota nedelsiant sutvarkyti sklype esančias statybines medžiagas, nors šiuo metu net neturi galimybės į sklypą patekti su technika. Pareiškėja teigia, kad Departamento Sprendimas laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, nes sklype esančios plytos ir kitos statybinės medžiagos nėra statybinės atliekos – jos yra sandėliuojamos pakartotiniam naudojimui būsimų ūkinių pastatų statybai. Pagal galiojančius teisės aktus panaudotos, bet dar pakartotinai naudotinos statybinės medžiagos nelaikomos atliekomis, o Departamentas tai nurodė be jokios ekspertinės išvados. Plytos sklype yra nuo 2020 m., ir tuo metu Departamentas jau buvo atlikęs patikrinimą, tačiau pažeidimų nenustatė. Plytas, pareiškėjos žiniomis, išpylė vienas iš (duomenys neskelbtini) gyventojų, kurie vieninteliai turi galimybę patekti į sklypą ir galimai inicijavo skundą PPT Nr. K-17497. Tuo metu įvertinusi, kad plytas galės ateityje panaudoti statybose, jas pareiškėja nusprendė sandėliuoti. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) gyventojai, kilus konfliktui, pasinaudodami Aplinkos apsaugos departamento pareigūne, daro spaudimą ir inicijuoja nepagrįstus patikrinimus.
Dėl (duomenys neskelbtini) gyventojų skundų pareiškėjai šiuo metu yra apribota galimybė naudotis privažiavimu į jai priklausantį žemės sklypą. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra nustatyta jokių draudimų žemės sklype laikyti pakartotinai panaudojamas statybines medžiagas, tokias kaip naudotos plytos, kurios nėra laikomos statybinėmis atliekomis. Sklype esančios dvi plytų krūvos yra nepavojingos, neteršia aplinkos ir neblogina žemės būklės, todėl nepažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatų. Pareiškėja neturi galimybės šias medžiagas šiuo metu panaudoti dėl apriboto patekimo į sklypą, todėl jos yra laikinai sandėliuojamos. Atsižvelgiant į tai, teritorija nebuvo užteršta, o Departamento raštas Nr. AD5-16965 laikytinas nepagrįstu. Taip pat pažymi, kad valstybės tarnautojai, vykdydami patikrinimus, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, nepažeisti asmens privatumo ir neturi teisės savo sprendimais įpareigoti sunaikinti teisėtai priklausantį turtą. Pareigūnai atliko apžiūrą neinformavę sklypo savininkės, nors jos kontaktiniai duomenys buvo žinomi, o apie vykdomus krūmų kirtimus buvo informuota Panevėžio seniūnija ir pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl nebuvo teisinio pagrindo atlikti patikrinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2,2574 ha žemės ūkio paskirties sklypas Panevėžio rajone. 2025 m. rugpjūčio 8 d., gavus pranešimą apie galimus aplinkosaugos pažeidimus, Departamento pareigūnai atliko sklypo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjos žemės sklypo šiaurės vakariniame kampe yra laikomos dvi atliekų krūvos: viena sudaryta iš panaudotų plytų, kita iš statybinių atliekų (tinko, betono ir plytų nuolaužų), vizualiai vertinant statybinių atliekų krūva - virš 1 kub. m. Taip pat nustatyta, kad sklypo pakraštys valomas nuo krūmų, tačiau iškirsti medžiai nepriskiriami saugotiniems želdiniams.
Departamento pareigūnai konstatavo Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) pažeidimą ir įpareigojo pareiškėją iki 2025 m. rugsėjo 10 d. informuoti apie priemones taršai pašalinti. 2025 m. rugpjūčio 11 d. raštu pareiškėjai nurodyta iki tos pačios datos sutvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja atsakė, kad plytos nėra atliekos, nes bus panaudotos pakartotinai, o likusios ar netinkamos bus perduotos atliekų tvarkytojams, kai bus sudaryta galimybė patekti į sklypą. Departamento pareigūnai pareiškėją informavo, kad statybinės atliekos buvo fiksuotos patikrinimo metu ir pagal galiojančius teisės aktus negali būti laikomos ilgiau kaip iki 2026 m. rugpjūčio 7 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad Departamento raštu ji buvo faktiškai įpareigota ne tik informuoti apie planuojamus veiksmus, bet ir nedelsiant sutvarkyti jos sklype esančias naudotas plytas, nors šiuo metu neturi galimybės patekti į sklypą su technika. Pareiškėjos nuomone, tokie reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes naudotos plytos nėra statybinės atliekos – jos bus pakartotinai panaudotos ūkinių pastatų statybai. Departamentas su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad sklype laikomos naudotos plytos ir kitos medžiagos laikytinos statybinėmis atliekomis, nes jos nėra perdirbtos ir neatitinka Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nustatytų sąlygų, kada atliekos yra nebelaikomos atliekomis. Departamentas pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, dokumentų ar techninių specifikacijų, patvirtinančių medžiagų perdirbimą, tinkamumą naudoti ar atitiktį teisės aktams. Priešingai, pareiškėja pati nurodė, kad dalis medžiagų bus perduota atliekų tvarkytojams, t. y. iš esmės pripažino, kad dalis atliekų bus panaudota, o likusi dalis bus perduota atliekų tvarkytojams. Departamentas daro išvadą, kad nėra pagrindo laikyti pareiškėjos sklype esančių naudotų plytų ir kitų medžiagų ne atliekomis. Be naudotų plytų, pareiškėjos sklype buvo rastos ir kitos smulkios statybinės atliekos, dėl kurių galimo panaudojimo pareiškėja nepateikė paaiškinimų. Departamentas pabrėžia, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnį žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal paskirtį, ją tausoti ir užtikrinti apsaugą nuo užteršimo. Atliekų tvarkymo įstatymas ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės nustato, kad nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad atliekos buvo rastos 2025 m. rugpjūčio 8 d., Departamentas informavo pareiškėją, jog jos negali būti laikomos ilgiau kaip iki 2026 m. rugpjūčio 7 d.
Departamentas pažymi, kad vykdo prevencinę ir kontrolės veiklą aplinkos apsaugos srityje ir šiuo atveju pareiškėjai nebuvo duotas privalomasis nurodymas pašalinti atliekas, ji tik informuota apie atliekų laikymo terminą, per kurį atliekos turi būti perduotos teisėtiems atliekų tvarkytojams arba perdirbtos taip, kad nebebūtų laikomos atliekomis. Departamentas daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Departamento Sprendimas yra tarpinis, informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių. Pabrėžia, kad vienas pagrindinių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų yra prevencija – užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams ir neigiamam poveikiui aplinkai. Skundžiamu Sprendimu pareigūnai siekė prevenciškai informuoti pareiškėją ir sudaryti galimybę jai gera valia pašalinti galimus pažeidimus. Šis Sprendimas nėra sankcija ar privalomasis nurodymas, o tik informacinio pobūdžio siūlymas, kuris nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad sklypo apžiūra buvo atlikta gavus fizinio asmens pranešimą apie galimą krūmų ir medžių kirtimą bei statybinių atliekų supylimą. Kadangi pranešime nebuvo nurodytas nei tikslus adresas, nei savininkas, pareigūnai neturėjo galimybės iš anksto informuoti pareiškėjos apie apžiūrą. Tik nuvykus į vietą ir pagal koordinates buvo nustatyta, kad atliekos supiltos pareiškėjos sklype. Pažymi, kad pranešimų apie galimus aplinkosaugos pažeidimus pagrįstumas dažniausiai gali būti nustatytas tik atlikus vietos apžiūrą, todėl pareiškėjos teiginiai apie apžiūros nepagrįstumą laikomi nepagrįstais. Pareiškėja buvo nedelsiant informuota apie apžiūros rezultatus, jai pateiktas apžiūros aktas, ji nereikalavo pakartotinės apžiūros, o pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame iš esmės pripažino nustatytas faktines aplinkybes. Todėl tai, kad apžiūra atlikta pareiškėjai nedalyvaujant, neturėjo esminės įtakos padarytoms išvadoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl 2025 m. rugpjūčio 11 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos sprendimo Nr. AD5-16965 „Dėl atliekomis užterštos teritorijos sutvarkymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 2,2574 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) D. P. valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai, iš Departamento Pranešimų priėmimo tarnybos gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankirtoje, ties naujai nutiestu keliu ir pralaida per Vilktupio upelį yra kertami krūmai/medžiai, netoli upelio šlaito yra suversta statybinių atliekų krūva, vykdydami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, 2025 m. rugpjūčio 8 d. atliko vietos apžiūrą ir nustatė, kad pareiškėjos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). šiaurės vakariniame kampe yra laikomos dvi atliekų krūvos: viena sudaryta iš panaudotų plytų, kita iš statybinių atliekų (tinko, betono ir plytų nuolaužų), vizualiai vertinant statybinių atliekų krūva - virš 1 kub. m. Sklypo vakarinis pakraštys yra valomas nuo krūmų. Iškirsti juodalksniai, kurių skersmuo mažesnis nei 20 cm ir kurie neatitinka saugotiniems želdiniams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 nustatytų kriterijų, t. y. iškirsti želdiniai nepriskiriami saugotiniems. Apžiūros metu padaryta išvada, kad yra pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, todėl nuspręsta įpareigoti sklypo savininkę iki 2025 m. rugsėjo 10 d. informuoti Departamentą raštu arba el. paštu, kokių ji imsis priemonių dėl taršos sklype sutvarkymo (2025 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros aktas Nr. TVR-7581).
Skundžiamu 2025 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimu Nr. AD5-16965 „Dėl atliekomis užterštos teritorijos sutvarkymo“ paprašyta pareiškėjos organizuoti atliekų, esančių teritorijoje sutvarkymą iki 2025 m. rugsėjo 10 d. teisės aktų nustatyta tvarka ir apie atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus, sutvarkant atliekas, informuoti Panevėžio valdybą el. paštu.
Pareiškėja, atsakydama į aukščiau nurodytą prašymą (2025 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. AD5-16965), 2025 rugsėjo 9 d. raštu informavo Departamentą, kad: 1) jos žemės sklype laikomos panaudotos plytos yra skirtos pakartotiniam panaudojimui statybos darbams ūkyje, todėl jos nelaikytinos atliekomis; 2) plytos ir jų likučiai, esantys sklype, bus panaudoti antrą kartą pagal paskirtį, o tai, kas liks nepanaudota ar bus netinkamos naudojimui, bus perduota atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka; 3) atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams bus atliktas, kai tik bus užtikrinta galimybė privažiuoti prie sklypo privažiavimo keliu, šiai dienai patekti į sklypą yra uždrausta ir nėra galimybės.
Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai, įvertinę pareiškėjos pateiktą informaciją, 2025 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. AD5-20185 informavo pareiškėją, kad statybinių atliekų pareiškėjos žemės sklype nustatymas fiksuotas patikrinimo 2025 m. rugpjūčio 8 d., todėl vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, 8 punktu, minimos statybinės atliekos (tinko, betono ir plytų nuolaužos) negali būti laikomos ilgiau kaip iki 2026 m. rugpjūčio 7 d.
Nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, pareiškėja pateikė skundą teismui.
Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti (Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktas). Pažymėtina, kad visos atliekos, nepaisant jų pobūdžio ir jų veikimo žemės sklypui, vandeniui, oro bei grunto taršai, turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.) 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant tam tikros konkrečios atliekos, jas perdirbus ar kitaip panaudojus, tampa nebe atliekomis: 1) medžiaga ar daiktas skirtas naudoti konkrečiam tikslui; 2) medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga ar daiktas atitinka techninius reikalavimus, produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai medžiagos ar daiktai nebelaikomi atliekomis, jie turi atitikti cheminėms medžiagoms ir produktams teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Fizinis arba juridinis asmuo, kuris pirmą kartą panaudoja medžiagą ar daiktą, kuris nebelaikomas atliekomis ir kuris nebuvo patiektas rinkai, arba kuris patiekia rinkai medžiagą ar daiktą, kuris nebelaikomas atliekomis, pirmą kartą, turi užtikrinti, kad ši medžiaga ar daiktas atitiktų teisės aktų, taikomų cheminėms medžiagoms ir produktams, reikalavimus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalis nustato, kad laikinasis atliekų laikymas - pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų - ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, 8 punktas nustato, kad nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos.
Priklausomai nuo atliekų rūšies, kokybės, gautos statybinės atliekos rūšiuojamos, valomos nuo priemaišų, atskiriamos pagal frakcijas rūšiavimo įrenginyje arba rankiniu būdu ir (arba) smulkinamos (atliekų smulkinimo įrenginiuose), siekiant atskirti perdirbimui tinkamas atliekų frakcijas, paruošti jas tolimesniam perdirbimui arba pakartotiniam naudojimui. Esant poreikiui inertinės statybinės atliekos, gautos po pradinio apdorojimo operacijų, perdirbamos į teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas/produktus. Toks atliekų perdirbimas galimas tik gamybos procese, kurį vykdo atitinkamas ūkio subjektas savo veikloje ir turėdamas šiai veiklai vykdyti leidžiančius dokumentus (pvz. ūkinėje veikloje naudojant įrenginius, kuriems reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba Taršos leidimas). Be to medžiagos/produkto tinkamumą naudoti patvirtina ūkio subjekto parengta ir patvirtinta techninė produkto specifikacija, atitinkamai medžiagos/produkto tinkamumas naudoti negalimas be techninės produkto specifikacijos, įmonės techninių standartų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neperdirbta ar net ir perdirbta medžiaga negali būti automatiškai pripažintina nebe atlieka.
Pareiškėja skunde teigia, kad jos sklype esančios statybinės medžiagos, nors ir jau buvo vieną kartą panaudotos, bus naudojamos dar kartą atliekant ūkinių pastatų statybą, ir tai nėra statybinės atliekos.
Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nei Panevėžio aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnams, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sklype laikomos medžiagos (atliekos) yra ar bus perdirbamos ir toliau galės būti panaudotos kaip medžiagos, atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tokių medžiagų tinkamumą naudoti, jų technines specifikacijas ir kt. Savo 2025 m. rugsėjo 9 d. rašytiniame atsakyme pareiškėja tik nurodė, kad plytos ir jų likučiai esantys sklype, bus panaudotos antrą kartą pagal paskirtį, o tai, kas liks nepanaudota ar bus netinkamos naudojimui, bus perduotos atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. iš esmės pripažino, kad dalis atliekų bus panaudota, o likusi dalis bus perduota atliekų tvarkytojams. Pareiškėja ketina statybai panaudoti neperdirbtas naudotas plytas, Todėl pareigūnams nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjos laikomos medžiagos, gali būti vertinamos ne kaip atliekos, o kaip perdirbtos ir techninius reikalavimus atitinkančios medžiagos.
Viena iš būtinųjų sąlygų, įtvirtintų Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalyje, kuri leidžia teigti, kad atliekos yra nebelaikomos atliekomis – medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams. Pastebėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ (suvestinė redakcija nuo 2019 m. vasario 2 d.) priedo (toliau ir – Taisyklių priedas) 2 dalies nuostatas atliekų tvarkymo procese atliekos ar jų dalis tampa medžiagomis ar daiktais, jei jie atitinka, galiojančius teisės aktus ir produktams taikomus standartus, gamybos pramonės techninius reikalavimus, taip pat nesukelia neigiamo poveikio aplinkai arba žmonių sveikatai ir atitinka bent vieną iš 2.1-2.4 punktuose nurodytų kriterijų. Vienas iš Taisyklių priedo 2 dalyje nurodytų kriterijų – iš nepavojingųjų atliekų gautos medžiagos ar daiktai be jokio tolesnio apdirbimo yra kitų asmenų visuotinai naudojami konkretiems tikslams. Pabrėžtina, kad, nors perdirbtos statybinės atliekos gali būti pakartotinai panaudojamos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjos laikomos naudotos plytos ir kitos statybinės atliekos buvo perdirbtos ir (arba) šios atliekos pagal produkto atitiktį patvirtinančius dokumentus gali būti visuotinai naudojamos konkrečiam tikslui - ūkinio pastato statybai. Jei medžiagos ar daiktai neatitinka šio priedo 2 punkte nurodytų kriterijų, jie turi būti laikomi atliekomis.
Iš byloje esančio apžiūros akto bei fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjos sklype be panaudotų plytų buvo nustatytos laikomos ir kitos smulkios statybinės atliekos.
Žemės įstatymo 1-4 punktai nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; 3) racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius; 4) įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos žemės sklype ūkinė veikla nevykdoma, sklypas yra žemės ūkio paskirties. Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad sklype esančios statybinės medžiagos bus naudojamos dar kartą atliekant ūkinių pastatų statybą, tačiau nei teismui, nei Departamentui nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra ūkininkė, ketinanti statyti žemės ūkio paskirties žemės sklype sodybą ar žemės ūkio veiklai reikalingus ūkinius pastatus. Statybos leidimai ar projektai taip pat nėra pateikti, todėl akivaizdu, kad žemės ūkio paskirties žemėje, kuri yra skirta žemės ūkio produktų gamybai, negali būti laikomos statybinės atliekos ilgiau, negu tai numato teisės aktai.
Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 3 straipsnį, siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, be kitų nurodytų funkcijų, atlieka ir šias: organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų, taip pat kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius bei esant įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 8 punktai).
Departamentas, įvertinęs pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes, 2025 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. AD5-20185 informavo pareiškėją, kad statybinės atliekos (tinko, betono ir plytų nuolaužos) negali būti laikomos ilgiau kaip iki 2026 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėja buvo informuota, kad tokias atliekas ji gali laikinai laikyti ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl pareiškėjai kol kas nebuvo duotas Privalomasis nurodymas, įpareigojantis per nustatytą terminą pašalinti statybines atliekas iš žemės sklypo.
Taigi, 2025 m. rugpjūčio 11 d. priimtas skundžiamas Sprendimas Nr. AD5-16965 yra tarpinis informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. nedarantis įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Skundžiamas Sprendimas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), jis yra informacinio pobūdžio, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas. Sprendime Departamentas suformulavo pareiškėjai prašymą organizuoti atliekų sutvarkymą ir apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus informuoti Valdybą. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento argumentais, kad Departamento pareigūnai skundžiamu Sprendimu siekė užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei leisti pareiškėjai pačiai įtariamus pažeidimus pašalinti. Toks prašymas (siūlymas) pats savaime dar nėra jokia sankcija ir kažkokias pareigas nustatantis sprendimas. Siūlymas gera valia pašalinti įtariamus pažeidimus nėra tapatus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje numatytam Privalomajam nurodymui. Sprendimo priėmimas ir jo egzistavimas nedaro jokios įtakos pareiškėjai, jos teisėms ir interesams, todėl net ir panaikinus Sprendimą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
Pagal LVAT praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes.
LVAT yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011). LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr. 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Sprendimas materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi, teismas pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovo priteisti visas patirtas procesinių dokumentų rengimo išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjos R. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.