Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-14 · Civilinė byla Nr. 2-1428/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-14
Bylos Nr.
2-1428/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01984-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
Lenkijos įmonei European Marketing Service Sp
Kategorijos
  • 129.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1428/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01984-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 129.14. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6037-565/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ ieškinį atsakovui Lenkijos įmonei European Marketing Service Sp. Z.o.o. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui iš atsakovo 24 957,27 eurus skolos, 2 188,96 eurus palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 220 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 805/2004, pateikė teismui prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą šioje byloje. Nurodė, kad teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, o atsakovas jo nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Nurodė, kad viena iš sąlygų, kuriai esant priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, yra kilmės valstybės narės teismo procedūrų atitikimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 805/2004 sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004) III skyriuje nustatytiems reikalavimams. Vienas iš reikalavimų yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento įteikimas skolininkui Reglamento Nr. 805/2004 13 ar 14 straipsniuose išvardytais būdais. Reglamento Nr. 805/2004 preambulės 14 dalyje pabrėžiama, kad 13 straipsnyje išvardytiems būdams būdingas visiškas užtikrinimas, o 14 straipsnyje išvardytiems įteikimo būdams taikoma didelė tikimybė, kad įteiktini dokumentai pasiekė adresatą. Teismas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka siuntė atsakovui ieškinio ir jo priedų nuorašus, teismo pranešimą, kuriame nurodyta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą ir atsiliepimo nepateikimo pasekmės, t. y. teismo teisė priimti sprendimą už akių. Įteikti dokumentus buvo prašoma pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, nes ieškovas ieškinyje nenurodė, kad prašys išduoti Europos vykdomąjį raštą. Gaunančioji agentūra pranešė teismui, kad siųsti dokumentai atsakovui įteikti, o įteikimo būdu nurodyta „laikoma įteiktu“. Teismo vertinimu, pagal nurodytą įteikimo būdą negalima daryti išvados, kad atsakovui siųsti dokumentai buvo įteikti vienu iš Reglamento Nr. 805/2004 14 straipsnyje išvardytų būdų. Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnyje numatytas minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymas, t. y. sąlygos, kurioms esant teismo sprendimas gali būti patvirtintas Europos vykdomuoju raštu, jei teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi reikalaujamų procedūrų. Teismas išaiškino, kad esant šioms sąlygoms, ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Teismas dėl Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pažymėjo, kad sprendimo už akių nuorašas, siųstas atsakovui, grįžo neįteiktas, neįteikimo priežastis – atsakovas nerastas nurodytu adresu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti ieškovui Europos vykdomąjį raštą. Nurodo, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, todėl atsakovas buvo informuotas apie vykstantį teismo procesą ir savo pareigas šiame procese. CPK 805 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais (CPK 805 straipsnio 2 dalis). Teismo pranešimas, kuriame buvo nurodyta ši atsakovo pareiga, atsakovui buvo įteiktas, tačiau atsakovas atstovo šioje byloje nepaskyrė ir nenurodė įgalioto asmens. Atsakovas apie pradėtą procesą žinojo, apie buvimo vietos pasikeitimą neinformavo, siunčiamų procesinių dokumentų nepriėmė, todėl atsakovo pasyvumas byloje yra akivaizdus ir vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą. Remiantis CPK 805 straipsnio 2 dalimi, galima spręsti, kad visi procesiniai dokumentai, kurie grįžo neįteikti, pripažintini atsakovui įteiktais. Toks įteikimo būdas, apelianto nuomone, atitinka Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje 14 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bendrijos lygmeniu egzistuoja du alternatyvūs vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų įvykdymo kitoje valstybėje narėje būdai, užtikrinantys, kad teismo sprendimas kitoje valstybėje turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimas. Konkretaus būdo pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui (išieškotojui). Tuo tikslu kreditorius gali siekti, kad dėl priimto teismo sprendimo būtų išduotas Europos vykdomasis raštas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004 sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą arba gauti vykdytinumo patvirtinimą toje valstybėje narėje, kurioje siekiama užtikrinti vykdymą, remiantis procedūra, nustatyta Tarybos reglamente Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą.

Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnyje nurodytas jo tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybių darytina išvada, kad kreditoriaus reikalavimas, dėl kurio jis kreipėsi į teismą, galėtų būti pripažintas neginčytinu vadovaujantis Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tačiau yra tam tikros sąlygos.

Pagal Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus. Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje (12-19 straipsniai) yra nustatyti minimalūs reikalavimai neginčytinų reikalavimų procedūroms. Vienas iš tokių reikalavimų yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento skolininkui įteikimas 13 ir 14 straipsniuose išvardytais būdais, t. y. dokumente įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą ir dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 preambulę visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimo būdams būdingas arba visiškas užtikrinimas (13 straipsnis), arba didelė tikimybė (14 straipsnis), kad dokumentai, kuriuos reikia įteikti, pasiekė adresatą. Išnagrinėtoje byloje procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų nuorašai, teismo pranešimas, kuriame buvo nurodyta skolininko pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo pasekmės – teismo teisė priimti sprendimą už akių) buvo siunčiami skolininkui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatytą tvarką. Dokumentų įteikimo prašyme buvo nurodytas įteikimo būdas – pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę (b. l. 15-17). Iš gaunančios agentūros atsiųstame pirmosios instancijos teismui dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimo matyti, kad dokumentai buvo įteikti pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktus, t. y. įteikta kitu būdu (laikomas įteiktu) (b. l. 22-23). Iš tokio įteikimo būdo neabejotinai galima daryti išvadą, kad bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui nebuvo įteiktas vienu iš 13 straipsnyje išvardytų būdų, nes nėra skolininko patvirtinimo, jog jis gavo šį dokumentą. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 14 straipsnio 1 dalį bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš šių būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; d) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pagal išnagrinėtoje byloje procesinių dokumentų skolininkui įtektų dokumentų įteikimo būdą negalima daryti išvados, jog procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti vienu iš 14 straipsnyje išvardytų būdų. Pažymėtina, kad gaunančios agentūros atsiųstame pirmosios instancijos teismui dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjime nurodytas įteikimo būdas „laikoma įteiktu“ nėra konkretizuotas, todėl nėra galimybės nustatyti, kuriuo iš 14 straipsnio 1 dalyje išdėstytų punktų šiuo atveju galima būtų vadovautis, pripažįstant, kad kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus (konkrečiai 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus). Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad priimtas sprendimas už akių buvo siųstas skolininkui tuo pačiu adresu, tačiau grįžo neįteiktas (b. l. 31-32, 40-41). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorius ieškinyje nenurodė, jog teiks prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų apie tai žinojęs, gaunančiajai agentūrai pateiktame dokumentų įteikimo prašyme galėjo nurodyti konkrečius procesinių dokumentų skolininkui įteikimo būdus, kurie atitinka Reglamento Nr. 805/2004 13 ar 14 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalis numato minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymą, t. y. jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13-17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas laikantis 13 ar 14 straipsnio reikalavimų; ir b) skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos, kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą, ir, kai taikoma, tam skirtą laikotarpį; ir c) skolininkas pagal atitinkamus procedūrinius reikalavimus neužginčijo teismo sprendimo. Pagal 18 straipsnio 2 dalį, jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13 arba 14 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, jeigu skolininkas savo elgesiu teismo procese įrodo, kad jis asmeniškai gavo dokumentą, kuris buvo įteiktas tinkamu laiku, kad būtų galima pasiruošti gynybai. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymui, nes priimto sprendimo už akių skolininkui nepavyko įteikti laikantis 13 ar 14 straipsnių reikalavimų (Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalies a punktas).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti Europos vykdomąjį raštą, nes teismo procesas byloje neatitiko Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytų reikalavimų, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė