- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- eA-1145-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03204-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 22S89559 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstas baime grįžti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kilmės valstybė), nes joje pareiškėją persekioja milicija. Pareiškėjas paliko kilmės valstybę, vengdamas tikėtinos prievartos, baimindamasis dėl savo gyvybės ir nematydamas ateities Kilmės valstybėje.
2.2. Departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išdėstytas aplinkybes ir jas patvirtinančią Kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl kurių priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
2.3. Departamento išvada, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nepagrįsta, nes pareiškėjas savo baimę grįžti į Kilmės valstybę pagrindė.
2.4. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, skundžiamas Sprendimas neišsamus. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o jo surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė tokiais argumentais:
3.1. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas pagrįstai, nes pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalyje, 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje, nustatytų prieglobsčio taikymo nuostatų.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas, prašydamas suteikti prieglobstį, nesiejo jo „neteisingo“ baudimo su priežastimis, nurodytomis Konvencijoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą apie sulaikymus, skirtas baudas, t. y. įrodymų, kurių iš jo pagrįstai buvo galima tikėtis. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie būtų galėję padėti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo sulaikymo ir baudimo aplinkybes, jam pareikštų įtarimų ir surinktos įrodomosios bazės turinį, nebuvo nustatyta jokių konkrečių požymių, kurie leistų konstatuoti „pagrįstą“ tikimybę, jog pareiškėjas buvo sulaikomas, baudžiamas ne dėl iš tikrųjų įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl Konvencijoje išdėstytų priežasčių. Nors pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas tam tikromis sąlygomis gali prilygti valstybinio subjekto vykdomam persekiojimui, tačiau nei pareiškėjo apklausoje, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.
3.3. Siekiant įvertinti galimas grėsmes, buvo patikrintas visuomeninės žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ tinklapis, kuriame skelbiami politiškai motyvuotų sulaikymų duomenys, tačiau informacijos apie pareiškėjo sulaikymus nerasta. Todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo nurodyti motyvai (buvo „neteisingai“ baudžiamas) savaime nesudarė pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Labai tikėtina, kad pareiškėjo išvykimo iš Kilmės valstybės tikroji priežastis yra ekonominio pobūdžio, siekiant geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Kaip teigė pats pareiškėjas, iš Kilmės valstybės jis išvyko dėl bedarbystės ir išsiskyrimo su žmona. Pareiškėjo siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje valstybėje ir noras pakeisti gyvenimą po skyrybų yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokios išvykimo iš Kilmės valstybės priežastis nenulemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.
3.4. Pareiškėjo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad Kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis turima informacija, pareiškėjo Kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.
5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 16 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi Kilmės valstybėje sunku gyventi, maži atlyginimai. Paaiškino, kad Kilmės valstybėje yra nesaugu gyventi. Pareiškėjas kelis kartus buvo pristatytas į milicijos įstaigą ir patalpintas į kamerą, tačiau, kodėl buvo sulaikytas pareigūnai nepaaiškino.
5.2. 2022 m. kovo 18 d. vykusioje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad Lietuva yra jo gimtinė, jis nori čia likti, o Kilmės valstybėje nėra jokio darbo, nėra nieko gero. Milicija Kilmės valstybėje žmonių nelaiko žmonėmis, sumuša, surašo protokolus. Pareiškėjas minėjo, kad pats 5–6 kartus buvo susilaikytas. Kartą prieš pareiškėją buvo pradėta baudžiamoji byla, nes vykdant kratą jo valdose buvo rastas medžioklinis parakas. Pareiškėjas bandė aiškinti, kad jis savo sodą nuomojo medžiotojams, kurie ir paliko paraką, tačiau milicininkai juo nepatikėjo ir už tai jį sulaikė 3 paras. 2019 metais pareiškėjas buvo sulaikytas 2 kartus. Kartą pareiškėją ir jo draugus sulaikė kelių policija, pareiškėjas sėdėjo gale, bet milicininkai galvojo, kad jis vairavo automobilį. Milicininkai taip pat apkaltino pareiškėją, kad šis sėdėjo automobilyje, neprisisegęs diržo. Pareiškėjas bandė viską filmuoti, dar buvo 2 liudytojai. Buvo nuvežtas į milicijos skyrių už tai, kad girtas keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau iš tiesų pareiškėjas nebuvo girtas, nors prisipažino ir todėl jam buvo skirtas trumpesnis sulaikymo terminas. Milicijos skyriuje pareiškėjas buvo sulaikytas 3 paras, jam paskirta 500 rublių bauda. Pareiškėjui bauda paskirta ir dėl to, jog vairuodamas neturėjo automobilio dokumentų. Pareiškėjas kartu su kitais (neįvardintais) asmenimis 2016 metais (duomenys neskelbtini) srityje važiavo automobiliu per mišką, karininkai pasivijo juos ir pradėjo į juos šaudyti. Pareigūnai peršovė langą, automobilis užsidegė. Pareiškėjas kartu su kitais (neįvardintais) asmenimis nieko nelegalaus neturėjo, pareigūnai pradėjo šaudyti be priežasties. Teisme nieko nepavyko įrodyti, pareiškėjui buvo surašytas protokolas už tai, kad pareiškėjas pareigūnams nepateikė asmens dokumento, nors jis tuo metu su savimi turėjo pasą, o jo pateikti pareigūnai neprašė. Kilmės valstybėje sunku gyventi. Iš Kilmės valstybės pareiškėjas išvyko 2020 m. liepos 16 d., kai išsiskyrė su žmona. Į Lietuvą paskatino atvykti tai, kad Kilmės valstybėje nėra jokio darbo. Pareiškėjas butą atidavė dukrai, kaip minėjo, su žmona išsiskyrė. Kilmės valstybėje su visais žmonėmis elgiamasi kaip su šunimis. Nėra jokių konkrečių priežasčių, kodėl su pareiškėju irgi taip elgiasi. Pareiškėjas jau seniai norėjo atvykti į Lietuvą, tvarkytis dokumentus, bet vizą pasidaryti yra brangu, nebent tai būtų darbo viza, todėl teko kirsti sieną nelegaliai. Kilmės valstybėje pareiškėjo niekas nepersekiojo, bet, išvykus iš šalies, pas gimines buvo apsilankę karininkai, klausė, kodėl pareiškėjas išvažiavo. Vienas karininkas, operatyvinis darbuotojas D. K., skambino pareiškėjui ir klausė, kur jis išėjo, ką veikia, kur gyvena. Paskambinus pačiam pareiškėjui karininkas labiausiai klausinėjo apie tai, ar jis sėdėjo kartu su Kilmės valstybės piliečiais, klausė vardų, pavardžių, bet pareiškėjas pasakė, kad su jais nesėdėjo. Pareiškėjas nežino, kodėl karininkai jo ieško. Pareiškėjas nežino, ar grįžus į Kilmės valstybę pareigūnai jo toliau ieškotų, jis nežino, kas jam nutiktų grįžus į Kilmės valstybę.
5.3. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas iš Kilmės valstybės pasitraukė dėl sunkios ekonominės padėties ir skyrybų su žmona, o ne gresiančio persekiojimo. Atsižvelgus į tai, nebuvo nustatyta, kad Kilmės valstybėje pareiškėjas būtų persekiojamas, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentinių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą apie sulaikymus, skirtas baudas, t. y. įrodymų, kurių iš jo pagrįstai galima tikėtis. Atsižvelgus į tai, jog nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie galėtų padėti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo sulaikymo ir baudimo aplinkybes bei jam pareikštų įtarimų turinį, nenustatyta jokių konkrečių požymių, kurie leistų konstatuoti „pagrįstą“ tikimybę, jog pareiškėjas buvo sulaikomas, baudžiamas ne dėl iš tikrųjų įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, vadovavosi Įstatymo 86–88 straipsniais, nuostatomis, jų turinį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (36, 97, 99 p.) nuostatomis.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausą, teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė individualaus persekiojimo galimybės, o pareiškėjo baimė grįžti į Kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas, nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, nenustatė, kad pareiškėjui jo Kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo duoti paaiškinimai abstraktūs, netikslūs ir prieštaringi. Teismas pažymėjo, kad pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad Kilmės valstybėje sunku gyventi, maži atlyginimai, Kilmės valstybėje yra nesaugu gyventi, kelis kartus buvo pristatytas į milicijos įstaigą ir patalpintas į kamerą, tačiau, kodėl buvo sulaikytas pareigūnai nepaaiškino; pareiškėjas 2022 m. kovo 18 d. vykusioje apklausoje praplėtė savo paaiškinimus ir nurodė, kad Lietuva yra jo gimtinė, jis nori čia likti, o Kilmės valstybėje nėra jokio darbo, nėra nieko gero, Kilmės valstybė žmonių nelaiko žmonėmis, sumuša, surašo protokolus, pateikė paaiškinimus dėl susidūrimų su milicijos pareigūnais; teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas akcentavo, kad galimai patirs persekiojimą, nes yra bendravęs su Lietuvos pasienio pareigūnais ir informavęs juos apie migrantų judėjimą. Teismas pastebėjo, kad dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių yra galimai įvykusių 2016 metais, pareiškėjas nenurodė, jokių kitų konkrečių datų ir nepateikė konkrečių įrodymų, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
10. Teismas nustatė, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą, patikrino visuomeninės žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ tinklapį, kuriame skelbiami politiškai motyvuotų sulaikymų duomenys, tačiau informacijos apie pareiškėjo sulaikymus nerado; patikrino „Viasna“ administracinių bylų sąrašą, nuteistųjų politinėse baudžiamosiose bylose sąrašą, tačiau apie pareiškėją duomenų nerado. Pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo sulaikymus, baudų skyrimą ir kt., nenurodė jokių pagrįstų ir tikslių paaiškinimų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas Departamentui apklausoje nurodė, kad jau seniai norėjo patekti į Lietuvą, tvarkytis dokumentus, bet vizą pasidaryti yra brangu, nebent tai būtų darbo viza, todėl teko kirsti sieną nelegaliai; Kilmės valstybėje pareiškėjo niekas nepersekiojo, bet, išvykus iš Kilmės valstybės, pas gimines buvo apsilankę karininkai, klausė, kodėl pareiškėjas išvažiavo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausas, paaiškinimus, išdėstytus teisminio nagrinėjimo metu, nusprendė, kad pagrindinis pareiškėjo išvykimo iš Kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas. Todėl, teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai, įvertinęs surinktą informaciją, nusprendė, kad pareiškėjui Kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių.
11. Tikrindamas Sprendimo dalies dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo į Kilmės valstybę atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Kilmės valstybėje nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, dėl ko pareiškėjui negresia nei mirties bausmė, nei egzekucija. Dėl pareiškėjo baimės būti kankinamam, ar kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, ar bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, teismas pažymėjo, kad tokie pareiškėjo nuogąstavimai turi būti pagrįsti.
12. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, konstatavo, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
III.
13. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, cituoja pirmosios instancijos teismo motyvus, aptaria byloje taikytą teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Pareiškėjo paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, kurio priimtinumas paneigiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas (šiuo atveju – pareiškėjas) klaidina tyrimą, ar jie yra prieštaringi. Nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas to nenustatė, todėl pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos nustatytomis.
14.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentinių įrodymų, pagrindžiančių jo prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodytų aplinkybių, savaime nereiškia, jog jos neatitinka tikrovės. Šiuo atveju Departamentas, nenustatęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių ar joms prieštaraujančių aplinkybių, jas turėjo vertinti pareiškėjo naudai. Jeigu Departamentui trūko konkretesnių duomenų įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumui, Departamentas turėjo bendradarbiauti su pareiškėju ir prašyti pateikti papildomas aplinkybes ar įrodymus.
14.3. Departamentas nerinko duomenų apie padėtį, susijusią su Kilmės valstybėje vykdomu žmonių persekiojimu, apie tai Sprendime apskritai nepasisakė. Departamentas, neturėdamas Kilmės valstybės konteksto, negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo situacijos ir padaryti išvadą, kad pareiškėjui Kilmės valstybėje nekyla persekiojimo grėsmė.
14.4. Sprendimas buvo priimtas negavus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui reikalingos reikšmingos informacijos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Tai įrodo, kad Sprendimas priimtas paviršutiniškai ir skubotai.
14.5. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Departamentas, paviršutiniškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvus.
14.6. Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog nėra realiai egzistuojančių priežasčių, kad pareiškėjo grąžinimo į Kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba nebus žeminamas jo orumas ar jis nebus tokiu būdu baudžiamas ar nebus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kilmės valstybėje nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, nėra grėsmių dėl mirties bausmės egzistavimo, tačiau Departamentas, spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo klausimą, neatliko jokio situacijos Kilmės valstybėje, susijusios su žmonių persekiojimu, vertinimo. Todėl Departamentas negalėjo padaryti išvados, kad pareiškėjui grįžimo į Kilmės valstybę atveju nekils grėsmė, nuo kurios apsaugos turi būti skiriama papildoma apsauga. Pirmosios instancijos teismas, nesant jokių duomenų apie padėtį Kilmės valstybėje, taip pat negalėjo padaryti išvados, kad pareiškėjui grįžimo į Kilmės valstybę atveju nekils jokia grėsmė.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas, kartodamas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Pareiškėjas savo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės. Departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvus. Sprendimas grindžiamas teisiniu vertinimu, atsižvelgiant į surinktą aktualią Kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.
15.2. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenurodė, kad egzistuoja priežastys, kodėl milicijos pareigūnai ar Kilmės valstybės režimas norėtų su juo susidoroti ir tyčia jam skirtų bausmes. Sutiktina su pirmos instancijos teismo vertinimu.
15.3. Departamentas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą turimą informaciją.
15.4. Departamentas, priimdamas Sprendimo dalį dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos Kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas, pareiškėjas nepateikė, o vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui A. S. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo aplinkybių teisiniu vertinimu, nurodo, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nebendradarbiavo su pareiškėju, nesurinko aktualiausios ir naujausios informacijos apie Kilmės valstybę, apie joje egzistuojančią situaciją, susijusią su žmonių persekiojimu, sprendimai priimti paviršutiniškai ir skubotai.
19. Byloje nenustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, sprendimo negaliojimo pagrindai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
21. Konvencija buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris: „<...> dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“
22. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą <...>.
23. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.
24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje dėl 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, kuri buvo pirmoji su prieglobsčio suteikimo tvarka susijusi priemonė, 8 straipsnio (Prašymų nagrinėjimo reikalavimai) 2 dalies b punkto pažymima, kad pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo byloje C-277/11 M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kiti, 65 p.). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo byloje C-277/11 M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kiti, 66 p.). Be to, pirmesniame punkte nurodytas aiškinimas patvirtinamas aptariamos direktyvos 8 straipsnio 2 dalies b punktu, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo byloje C-277/11 M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, ir kiti, 67 p.).
25. Įstatymo kuris įgyvendina, be kita ko, Direktyvą 2011/95/ES ir Direktyvą 2013/32/ES, 86 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
26. Aprašo (2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 1V-141 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą (EPPB), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.
27. Kadangi valstybės institucijos – Departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Aprašo, kurie turi būti aiškinami atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą, iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, turi būti surinkta informacija apie kilmės valstybę. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės valstybę yra pabrėžiama ir LVAT praktikoje (2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, cituojama 2022 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3740-552/2022; kt.).
28. Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartuose teisės aktuose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo suteikti tarptautinę apsaugą metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr. LVAT 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022, kuris cituojamas 2022 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2527-602/2022; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3740-552/2022; kt.).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį informacijos apie Kilmės valstybę surinkimo aspektu, konstatuoja, kad Departamentas neįvykdė jam, kaip valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymus, nustatytos pareigos surinkti informaciją apie Kilmės valstybę. Sprendime nėra nurodyta jokia Departamento surinkta informacija apie Kilmės valstybėje susidariusią padėtį, be kita ko, susijusią su žmonių persekiojimu. Departamento išvada, kad Kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, grindžiama Departamento turima informacija, kuri Sprendime apskritai nėra pristatyta.
30. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo Departamento procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo ir padarytų išvadų.
31. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius (ABTĮ 147 str.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. S. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 22S89559 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo A. S. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.