- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- AN2-12-462/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01390-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyris
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmės
1. D. Š. 2019-08-23 administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019-07-29 0.28 val. Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė du stovinčius automobilius. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Padaryta žala virš 15 BND. Šiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinių nusižengimų sudėtys D. Š. veiksmuose įrodytos, 2019-11-25 nutarimu paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 550 Eur baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. Š. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-25 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde apeliantas nurodo, jog eismo įvykių, nurodytų skundžiamame nutarime, jis nepadarė. Apeliantas nesutinka su liudytojų parodymais. Taip pat nesutinka su jam paskirta bauda. Nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nurodytu laiku iš (duomenys neskelbtini) kiemo, kuriame įvyko eismo įvykiai, nevažiavo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apygardos teismas konstatuoja, kad D. Š. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. Š. kaltės padaryti. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Š. padarė jam inkriminuotus ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išsamiai išnagrinėjo D. Š. administracinio nusižengimo bylą, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl D. Š. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas.
6. Administracinio nusižengimo bylą pagal apelianto apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas nenurodo nesutikimo su skundžiamu nutarimu motyvų, nenurodo, dėl kokių motyvų nesutinka su byloje kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymais. Apeliantas apsiriboja tik nurodymu, jog jis nevažiavo iš (duomenys neskelbtini) kiemo, kuriame įvyko eismo įvykiai, ir nesukėlė eismo įvykių. Tačiau ši jo versija prieštarauja ne tik visų kitų liudytojų, kurie matė apeliantą bei jo sukeltus eismo įvykius, parodymams, bet ir paties apelianto pozicijai, išreikštai 2019-07-30, apeliantą sustabdžius policijos pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019-07-30 0 val. 42 min. sustabdžius D. Š. vairuojamą automobilį jis nurodė, jog važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (2019-07-29 Tarnybinis pranešimas administracinio nusižengimo byloje, b. l. 6), nors apeliaciniame skunde apeliantas jau nurodo, jog tariamai iš minėto kiemo jis nevažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Be to, kaip minėta, apelianto versija, kad jis tariamai nevažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir nekliudė kieme stovėjusių automobilių, yra paneigta eismo įvykius tiesiogiai mačiusių trijų asmenų parodymais, du iš eismo įvykius mačiusių asmenų D. Š. atpažino kaip kaimyną. Apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, jog liudytojai P. V., J. M. ir E. M. asmeniškai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, visi nurodė tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jų kaimynas, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jie galėtų būti šališki, suinteresuoti administracinio nusižengimo bylos baigtimi, apelianto nubaudimu administracine tvarka ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti D. Š.. Tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors nurodė, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu jis buvo supažindintas su liudytojų paaiškinimais. Apibendrinant išdėstytus motyvus pasakytina, jog nėra pagrindo abejoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų ir įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų P. V., J. M. ir E. M. parodymais, kadangi jie neprieštarauja vieni kitiems, byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir yra analogiški jų paaiškinimams, duotiems eismo įvykio dieną.
8. Administracinio nusižengimo byloje neabejotinai įrodyta D. Š. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Liudytojai J. M. ir E. M. parodė, kad matė, jog jų namo kaimynas išėjęs iš namo įlipo į savo automobilį ir važiuodamas iš stovėjimo vietos atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, atbuline eiga grįžo į stovėjimo vietą, po to vėl pajudėjo ir važiuodamas trenkėsi į „Mercedes-Benz Vito“ autobusiuką, susukęs vairą į kitą pusę vos nekliudė dar vieno automobilio ir išvažiavo iš kiemo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas P. V., tik šis asmuo nurodė, jog apelianto nepažįsta, nes dar neseniai gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytojai P. V. ir E. M. įvykį matė būdami savo balkonuose, o liudytoja J. M. – vaikščiodama lauke. Visi trys liudytojai nurodė konkrečias transporto priemones, kurios buvo apgadintos, t. y. transporto priemonės „Audi A6“ ir „Mercedes-Benz Vito“, nurodė jų apgadinimo vietas, taip pat įvardijo transporto priemonę, kuria buvo apgadinti kiti automobiliai, nurodė, kad tai buvo automobilis „Volkswagen Passat“, pilkos spalvos, apklijuotas juodomis dėmėmis, norvegiškais numeriais. Šios aplinkybės rodo, kad liudytojai eismo įvykį matė tiesiogiai ir be jokių trukdžių. Liudytojų nurodytas aplinkybes dėl apgadintų transporto priemonių, jų apgadinimų lokalizacijos ir pobūdžio patvirtina byloje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį, t. y. eismo įvykio vietos planas, V. B. ir B. S. paaiškinimai dėl jiems priklausančių automobilių apgadinimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Š. skirtingai nurodė įvykio vakarą išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybes, tai, apygardos teismo vertinimu, traktuotina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti jam gresiančios santykinai didelės finansinės naštos dėl už administracinių nusižengimų padarymą skirtų administracinių nuobaudų ir galimo apgadintų transporto priemonių remonto kaštų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nors apeliantas neigė padaręs transporto priemonių apgadinimus, nurodydamas, kad nieko nejuto, tačiau liudytojai P. V., J. M. ir E. M. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad po kiekvieno smūgio buvo girdėti garsas, po pirmo smūgio – duslesnis, po antro – stipresnis. Be to, visi liudytojai nurodė, jog atsitrenkimo į automobilius garsas buvo toks, kad apeliantas tikrai turėjo pajusti kliudęs kitas transporto priemones, todėl apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas turėjo pajusti smūgius. Šią tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog liudytojas E. M. parodė, kad gyvena namo pirmoje laiptinėje ir būdamas savo buto balkone girdėjo smūgius, nors automobiliai stovėjo ir eismo įvykis įvyko prie ketvirtos namo laiptinės. Liudytoja B. S. parodė, kad buvo apgadintas jai priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ties valstybiniu numeriu ir buvo truputį įstumtas pats valstybinis numeris. Liudytojas V. B. paaiškinime nurodė, kad buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės sparnas. Iš aptartų duomenų matyti, kad minėtoms transporto priemonės padaryti apgadinimai buvo aiškiai matomi ir, esant tokiems automobilių apgadinimams, jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių tikrai turėjo būti pakankamai stiprus bei juntamas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neabejotai turėjo ne tik jausti, bet ir girdėti, kad atsitrenkė į kitus automobilius.
10. Be to, apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog liudytoja J. M. 2019-09-30 teismo posėdžio metu parodė, jog „kitą dieną, kai jis (D. Š.) atvažiavo, tas visas šonas buvo apgadintas, ir matėsi visas šonas ant tos mašinos. Dabar jau sutvarkė tą mašiną. Gal po savaitės pradėjo tvarkyti“.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog paties apelianto nurodomos aplinkybės dėl 2019-07-30 išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo yra prieštaringos, į tai, kad trys liudytojai patvirtino matę, kaip apeliantas savo vairuojamu automobiliu kliudė du kitus kieme stovėjusius automobilius, į tai, kad automobilių apgadinimų stiprumas neleidžia daryti išvados, kad apeliantas galėjo nepajusti kontaktų su kitais automobiliais, kad tokia išvada yra patvirtinta ir kaip liudytojų byloje apklaustų asmenų, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, jog D. Š. 2019-07-29 0.28 val. Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė du stovinčius automobilius. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl D. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
12. Apeliantas taip pat nesutinka su jam už administracinių nusižengimų padarymą paskirta bauda.
13. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
14. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas spręsdamas administracinės nuobaudos apeliantui skyrimo klausimą atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, tačiau už analogiškus pažeidimus nebaustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nurodė, jog baudos už administracinio nusižengimo padarymą sumokėjęs nėra), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. Š. skiriant 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis atitinka minėtų straipsnių sankcijose numatytus vidurkius, ir, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. Š. paskyrė nuobaudą neperžengdamas sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 426 straipsnio 2 dalis) ribų, t. y. 1 550 Eur baudą. Apygardos teismo vertinimu, sankcijos vidurkiui lygi bauda geriausiai atitinka pusiausvyrą tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju D. Š., be kita ko, ir už vieno šiurkščiausių KET pažeidimų – eismo įvykio sukėlimą bei pasitraukimą iš jo – padarymą pagrįstai paskirta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui lygi bauda. Apygardos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo švelninti D. Š. už minėto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą baudą, tuo labiau kad ir pats D. Š. nenurodo, dėl kokių priežasčių, jo teigimu, administracinė nuobauda neatitinka nuobaudai keliamų tikslų.
15. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl D. Š. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. Š. (D. Š.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.