Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1104-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
e1-1104-1122/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
F. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1104-1122/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09375-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

F. L. (F. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veika, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. L. (duomenys neskelbtini) apie 18.25 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 5 d. įtariamuoju apklaustas F. L. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad jis 2020 m. kovo 4 d. apie 13 val. būdamas vienas namuose adresu: (duomenys neskelbtini), išgėrė apie butelį degtinės. Paskui jo sūnus D. L. (D. L.), gimęs 2010 m. lapkričio 24 d., grįžo iš mokyklos ir F. L. susiruošė apie 18 val. važiuoti į parduotuvę, nupirkti vaikui maisto. Kodėl nusprendė važiuoti į parduotuvę automobiliu išgėręs, tiksliai paaiškinti negali, tačiau nesijautė girtas, be to, parduotuvė buvo netoli, todėl manė, kad suvažinės greitai. Tada automobiliu (duomenys neskelbtini), numerio tiksliai neprisimena, nuvažiavo į parduotuvę, ten nusipirko maisto ir važiavo atgal. Bevažiuojant namo ir esant netoli namų (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdytas Karo policijos pareigūnų. Po to buvo iškviesta Kelių policija ir jam teko papūsti į alkotesterį du kartus. Tiksliai nepamena, tačiau vieną kartą pripūtė apie 2,4 promiles, o kitą kartą jau nepamena kiek pripūtė. Buvo sulaikytas ir atvežtas į komisariatą. Automobilis (duomenys neskelbtini)priklauso jo sugyventinei B. P., gyvenančiai kartu su juo. Šiuo automobiliu retkarčiais naudojasi jis, kadangi sugyventinė neturi teisės vairuoti automobilio. Automobilio rakteliai visada yra namuose. Apie tai, kad jis 2020 m. kovo 4 d. būdamas girtas paėmė jos automobilį, jo sugyventinė B. nieko nežinojo, kadangi ji dirbo, o jis jos leidimo neprašė, kadangi ir ankščiau naudojosi kai kada tuo automobiliu ir rakteliai visada būdavo namuose laisvai padėti. Vairuotojo teisių jis neturi, kadangi jos iš jo buvo atimtos 2014 metais taip pat dėl girtumo. Daugiau teisių dėl lėšų stygiaus jis nesusitvarkė. Dėl šio įvykio labai gailisi, prašo jo griežtai nebausti, kadangi vienas augina mažametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su juo (b. l. 58–60).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 4 d. liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 18.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. (E. K.) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Karo policijos patrulis sulaikė automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vairuotoją, kurio vairuotojas pavojingai manevravo, neturi vairuotojo pažymėjimo ir prisipažino vartojęs alkoholį. Atvykę nurodytu adresu, pastebėjo minėtą stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) ir Karo policijos automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo Karo policijos patrulis P. R., kuris paaiškino, jog patruliuodami su kolega I. (I.) K. nustatytu maršrutu pastebėjo įtartiną, po kelią vingiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nusprendė sustabdyti patikrinti, įjungę garsinius ir šviesos švyturėlius, bei per garsiakalbį liepė sustoti, tačiau (duomenys neskelbtini)vairuotojas ties (duomenys neskelbtini)sustojo. Sustabdžius vairuotoją Karo policijos pareigūnas P. R. paprašė vairuotojo automobilio raktelių, kad toliau nevažiuotų, bei iškart pranešė policijai. Iki jų atvykimo Karo policijos pareigūnai stebėjo vairuotoją iš akiračio nepaleido, jų akivaizdoje jis alkoholio nevartojo. Paklausus (duomenys neskelbtini) vairuotojo F. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo tai pripažino, atsakė, jog vartojo prieš 2 valandas. Taip pat vairuotojas neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Nuo minėto asmens sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo visiškai nerišliai. Asmeniui pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir alkotesteriu Drager Alcotest 7510 buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Praėjus 17 minučių antrą kartą patikrintas nustatytas 2,42 promilių neblaivumas. F. L. iš karto pranešė, kad namuose yra paliktas 9 metų amžiaus mažametis jo vaikas D. L. Paklaustas, kam galima perduoti vaiką, jis nurodė, kad vaiku gali pasirūpinti jo sesuo A. K. Susisiekus su A. K., vėliau pastarajai buvo perduotas D. L. Bendravimas su F. L. buvo fiksuojamas vaizdo registratoriumi BodyCa Nr. 1712. Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės buklės patikrinimo ir apžiūros aktas, vaiko perdavimo aktas. Automobilis buvo užfiksuotas nuotraukomis. Automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priverstinai nuvežtas į saugojamą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. Faktinis F. L. sulaikymo laikas 18.37 val. Jis buvo pristatytas į VPK OVS. Sulaikymo ir pristatymo metu specialiosios priemonės nenaudotos (b. l. 10–12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 4 d. liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad jis dirba Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įgulos 3-iojo Karo policijos būrio 3-iame skyriuje. Yra vyresnysis karo policininkas. 2020 m. kovo 4 d. dirbo pagal iš anksto sudarytą ir patvirtintą darbo grafiką. Šią dieną dirbo su porininku P. R. ir abu pagal Karo policijos Vilniaus įgulos vado 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. VDT – 62 „Dėl dienos tarnybos skyrimo“ patvirtintą paros darbo užduotį 2020 m. kovo 4 d. turėjo vykti patruliuoti į (duomenys neskelbtini) aikštę. Į maršrutą važiavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) nuo Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įgulos, esančios (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo P. R.. Apie 18.20 val., leidžiantis (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), pamatė sankryžoje sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Minimas automobilis ketino sukti į kairę, kaip ir jie. Automobiliui (duomenys neskelbtini) į važiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie taip pat nuvažiavo paskui jį, kadangi jiems reikėjo važiuoti ta pačia kryptimi. Kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo paskui minėtą lengvąjį automobilį, šio vairuotojas neišjungęs kairio posūkio, padidino greitį. Vairuotojas galimai važiavo 70 km/h per valandą greičiu. Kai automobilio vairuotojas pradėjo tolti, jo vairuojamas automobilis pradėjo vingiuoti keliu ir pavojingai manevruoti. Jie pradėjo vytis šį automobilį. Vijosi, nes kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas galimai yra arba neblaivus, arba apsvaigęs. Įtarė, kad automobilio vairuotojas pamatė, kad jie artėja link jo, nes šalia parduotuvės Iki, esančios (duomenys neskelbtini), kur yra į ,,T“ formą panaši sankryža, staigiai iš pagrindinio kelio pasuko į kairę, norėdamas apsisukti. Tuo metu priešais jį važiavo kitas lengvasis automobilis (valstybinių numerių nespėjo įsidėmėti), kurio (duomenys neskelbtini)nepraleido, nors privalėjo tai padaryti. Automobilis, važiavęs pagrindiniu keliu, sustojo, o automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas apsisuko priešais pagrindiniu keliu važiavusį ir sustojusį automobilį. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, apsisukdamas vos neįvažiavo į jų tarnybinį automobilį, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė dvi avarines situacijas. Jie įjungė garsinius šviesos signalus ir bandė stabdyti automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau šis nestojo. Padidinęs greitį (duomenys neskelbtini) gatve, jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Jie pradėjo vytis. Važiavo paskui jį. Visą laiką vairuotojui per garsiakalbį buvo liepiama sustoti. Vairuotoją vijosi pagrindiniu keliu, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve, maždaug 100-150 metrų, po to vairuotojas staigiai pasuko į dešinę ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuria važiavo apie 50 metrų. Įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas ,,užšoko“ ant šaligatvio. Tuo metu pėsčiųjų nebuvo. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasukęs į dešinę, automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Vaivorykštės gatvę, kur, šalia 9-uoju numeriu pažymėto pastato, sustojo. Jis su porininku išlipo iš tarnybinio automobilio. Buvo abu uniformuoti. Priėjo prie sustojusio automobilio. Tuo metu automobilio vairuotojas turėjo galimybę išvažiuoti, tačiau to nepadarė. Automobilio variklis veikė. Vairuotojas sėdėjo už vairo, jo pusės priekinių durelių stiklas buvo nuleistas maždaug trečdaliu. Tuo metu jo porininkas sustojo priešais sustabdytą automobilį, kiek arčiau keleivio pusės ir stebėjo, ką daro vairuotojas. Jis priėjo prie vairuotojo, liepė užgesinti variklį ir duoti jam automobilio raktelius. Vairuotojas pakluso. Vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje, jis tuo metu nevartojo alkoholio. Vairuotojas buvo gan klusnus, vykdė visus nurodymus, į klausimą, kodėl nestojo, sakė, kad ,,nematė“ ir ,,negirdėjo“, kad buvo stabdomas. Paklaustas, ar šiandien vartojo alkoholį, vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo F. L., pasakė, kad prieš dvi valandas išgėrė du butelius alaus. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas kalbėjo lietuviškai. Iš pažiūros nebuvo panašu, kad vairuotojas apsiribojo dviem buteliais alaus. Tuo metu porininkas paskambino pagalbos telefonu 112 ir apie sustabdytą automobilį (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pranešė policijai. Netrukus atvažiavo patruliai, kurie F. L. sulaikė ir pristatė į komisariatą (b. l. 18–20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 4 d. liudytoju apklaustas P. R. pateikė analogiškus parodymus kaip I. K. (b. l. 14–16).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. kovo 4 d. 18.25 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas iš Karo policijos patrulio, kad sulaikė automobilio (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vairuotoją, kuris pavojingai manevravo, neturi vairuotojo pažymėjimo ir prisipažino vartojęs alkoholį (b. l. 1–3).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo 2020 m. kovo 4 d. apklausos metu (b. l. 8).

Iš 2020 m. kovo 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) – sugadinimų nenustatyta, pridėtos fotonuotraukos (b. l. 21–26).

Iš 2020 m. kovo 4 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. B. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 33).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas / valdytojas yra B. P. (b. l. 41).

2020 m. kovo 3 d. transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo aktu transporto priemonė (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) grąžinta savininkei B. P. (b. l. 44).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. kovo mėn. duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini)(1999 m., dyzelinas, 3 durų, hečbekas) kaina su PVM yra 830 Eur, o be PVM – 685 Eur (b. l. 45).

Iš 2020 m. kovo 4 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog F. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, alkotesteriu 18.37 val. patikrinimus F. L. neblaivumą, jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, patikrinus antrą kartą 18.54 val. – F. L. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 27–30).

Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad F. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo F. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. B., P. R., I. K. parodymai, pareigūno D. B. tarnybinis pranešimas, policijos įvykių registro išrašas, taip pat byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog F. L. 2020 m. kovo 4 d. apie 18.25 val. (duomenys neskelbtini)., neturėdamas teisės vairuoti ir pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Taigi tokia F. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti dalimis (b. l. 71).

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam F. L., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kaip jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 2 d.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius F. L. – yra jauno amžiaus, nevedęs, tačiau turi mažametį vaiką (b. l. 68), užsiimantis individualia veikla (b. l. 72), teistas keturis kartus iš esmės už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 73–74), per pastaruosius metus administracine tvarka baustas penkis kartus, visais atvejais už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 69–71), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti F. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, t. y. 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

F. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 4 d. 18.25 val. iki 2020 m. kovo 5 d. 15.36 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 47–49), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai.

Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL (BBND) dydžio, t. y. iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, taigi nustatytas baudos dydis yra dvidešimt kartų mažesnis už baudos vidurkį, todėl dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo teigimu jam stinga lėšų (dėl ko negali įgyti ir vairuotojo pažymėjimo), vienas augina mažametį vaiką, be to, prašo skirtą baudą sumokėti dalimis, į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško bausmės sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad F. L. neturėdamas šios teisės padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu F. L. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trejų) metų šios priemonės taikymo terminą, kuris reiškia, kad šiuo terminu F. L. negalės ir įgyti tokios teisės. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, lygus vidurkiui, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad F. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priklauso trečiajam asmeniui – B. P. (jo teigimu, sugyventinei) (b. l. 41), t. y. nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamojo F. L. valstybės naudai išieškotina automobilio (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę be PVM atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 45)) – 685 Eur (BK 72 str. 5 d.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61–62) – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

F. L. (F. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. L. (F. L.) paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 4 d. 18.25 val. iki 2020 m. kovo 5 d. 15.36 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir F. L. (F. L.) paskirti galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (BBND) (2 400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, F. L. (F. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, F. L. (F. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš F. L. (F. L.) konfiskuotino turto (automobilio (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 685 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus).

F. L. (F. L.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti F. L. (F. L.), kad bauda bei automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti F. L. (F. L.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Dambrauskienė