- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- e2-842-514/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00561-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už elektros energiją išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-04-25 sprendimu už akių patenkintas ieškovo ieškinys, kuriuo iš atsakovės priteista 234,22 Eur skolos už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
2016-05-10 teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukti į bylą atsakove elektros vartotoją V. E., trečiąjį suinteresuotąjį asmenį SĮ „Plungės būstas“, išreikalauti iš ieškovės dokumentus, kurių pagrindu susidarė įsiskolinimas už elektrą ir pagrįsti ar būtent tokia skola, kokios ieškovas reikalauja iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė per EPP gavo tik ieškinį ir teismo pranešimą, skolos susidarymą pagrindžiančių dokumentų negavo, dėl to teko kreiptis pagalbos į gyvenamųjų patalpų administratorių SĮ „Pungės būstas“, o tam prireikė papildomo laiko, todėl atsakovė negalėjo laiku pateikti tinkamo atsikirtimo. Teigia, jog ieškovo pareikšti reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir pertekliniai, o atsakovei nepalankus teismo sprendimas už akių buvo priimtas atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, todėl peržiūrėtinas ir keistinas dėl tokių argumentų: atsakovė kaip gyvenamųjų patalpų, šiuo atveju buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, savininkė iš ieškovo negauna jokios informacijos apie valdiškuose butuose suvartojamą elektros energiją bei atsiskaitymus už ją, savivaldybės išnuomotų gyvenamųjų patalpų administratorius yra SĮ „Plungės būstas“; ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad elgėsi sąžiningai ir bandė skolą išsiieškoti iš tikrosios elektros energijos vartotojos V. E.; teismas neužtikrino atsakovės teisės į teisingą procesą, t.y. teisės būti išklausytam; teismas formaliai vertino įrodymus, nes atsakovė dėl objektyvių aplinkybių laiku nepateikė savo prieštaravimų ir atsikirtimų į pareikštą ieškinį; ieškovas reikalaudamas prievolės ne iš vartotojo, bet iš patalpų savininko pažeidė mažiausiai du prievolių sampratos punktus, vartotojo atleidimas nuo prievolės mokėti už sunaudotą elektros energiją perkeliant prievolę savininkui skatina ir skatins vartotojus atsainiai žvelgti į sutartimis prisiimtus įsipareigojimu, taip pat nuomos sutartimi V. E. įsipareigojo mokėti ne tik nuompinigius, bet ir būsto komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atsakovės pareiškimo netenkinti, sprendimo už akių netenkinti ir bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujinti. Nurodė, kad atsakovės argumentai dėl informacijos teikimo yra nepagrįsti ir atmestini, nes administratorius apie Objektui per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotą sumą už elektros energiją informuoja kiekvieną vartotoją ir ieškovą, ieškovas prieš pateikdamas teismui ieškinį, kreipėsi į atsakovę raštu dėl Objekte susidariusio įsiskolinimo dydžio ir termino jam apmokėti, tačiau atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo, nei atsakovė, nei SĮ „Plungės būstas“ dėl informacijos apie įsiskolinimą į ieškovą nesikreipė. Atsakovė nurodė, kad pagal Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, Plungės rajono savivaldybės taryba išnuomojo gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė (toliau - Objektas), nuomininkei V. E., minėta sutartis reglamentuoja atsakovės ir kitos sutarties šalies – nuomininkės - tarpusavio sutartinius santykius, nustato jų tarpusavio teises ir pareigas, todėl dvišalės atsakovės ir Objekto nuomininko nuomos sutarties nuostatos negali sukurti ir nesukuria ieškovui jokių teisiu ir (ar) pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-20 m. kovo 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-163/2013 išaiškinta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Pažymėjo, jog atsakovė, būdama nekilnojamojo turto valdytoja, atsakinga už socialinių būstų nuomos paslaugų teikimą, neužtikrino tinkamo Nuomos sutarties vykdymo bei nepasinaudojo jos nuostatų suteikiamomis teisėmis vykdyti Objekto nuomininko kontrolę, o gavus informaciją, kad ieškovui nėra atsiskaitoma už jai nuosavybės teise priklausančiame Objekte suvartotą elektros energiją, nesiėmė veiksmų, kad skolos nedidėtų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, vienas kurių ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 288 str. 4 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių arba šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
CPK 285 str. nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo nustatė atsakovei 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti, teismo pranešimas su procesiniais dokumentais ir priedais buvo išsiųstas per elektroninių paslaugų portalą (toliau - EPP) (CPK 175¹ str. 10 d.). Atsakovei pranešime dėl atsiliepimo pateikimo buvo nurodytos CPK 142 str. 4 d. numatytos pasekmės, t.y. jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių.
Pagal byloje esančius duomenis, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai su pridėtais priedais buvo išsiųsti per EPP, todėl laikytini įteiktais tinkamai, atsakovė neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, todėl, esant CPK 142 str. 4 d. ir CPK 285 str. nustatytoms sąlygoms, sprendimas už akių galėjo būti priimtas.
CPK 7 str. 2 d. numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami ir jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovės teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu ir tik įrodžius šias aplinkybes, priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas.
Teismas pažymi, jog atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra grindžiamas argumentais ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti atitinkamą sprendimą. 2015-07-21 teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovo pareikštą ieškinį.
Prašydama panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė nurodė, jog yra buto, kuriame suvartota elektros energija ir susidaręs įsiskolinimas, savininkė, nuomojanti gyvenamąsias patalpas mažas pajamas gaunantiems ar socialiai remtiniems asmenims. Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ yra patalpų administratorė, tačiau nei administratorė, nei atsakovė negauna jokios informacijos iš ieškovo apie tokiuose butuose suvartotą elektros energiją. Nurodė, jog su buto nuomininke 2005-06-22 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, iš atsakovės prašoma priteisti įsiskolinimą nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., tačiau ieškovas nepateikė kaip iki įsiskolinimo susidarymo nuomininkė atsiskaitydavo už elektros energiją ir dėl kokių priežasčių ieškovas nebandė pats išsiieškoti skolos iš tikrojo elektros energijos vartotojo. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo informavimo, mokėjimo dokumentų pateikimo ir pan. yra teisiškai nereikšmingos, kaip nustatyta bylos duomenimis, už elektros energijos vartojimą nebuvo mokama nuo 2011 m. lapkričio mėn., nors šia paslauga buvo naudojamasi. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad pati ar nuomojamų patalpų administratorė ėmėsi veiksmų, domėjosi ar būtų kontroliavusi už nuomojamą objektą mokamus nuompinigius ir komunalinius mokesčius, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų skolos dydžiui paneigti.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje šalių tarpusavio teisės ir pareigos yra kilusios iš elektros energijos vartojimo, kai viena šalis ją tiekia, o kita už paslaugą turi atsiskaityti (CK 6.383 str.). Pažymėtina, kad elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Taigi nagrinėjamu atveju laikytina, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp energijos tiekėjo ir patalpų savininko pagal standartines sąlygas (CK 1.71 str.). Elektros energijos tiekimo ir naudojimosi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau - Taisyklės) 17 ir 17.1 punktuose nurodyta, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju. Pagal Taisyklių 100 punktą, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Yra pakankamas pagrindas atsirasti patalpų savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją savivaldybei priklausančiose patalpose, jeigu patalpos yra laisvos ar jeigu nėra išviešintas patalpų perdavimas valdyti nuomininkams ar kitiems asmenims ir negalima nustatyti elektros energijos vartotojo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad elektros energijos pirkėjas yra patalpų savininkas, privalanti atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, o ne patalpų nuomininkas. Todėl prašoma skola už suvartotą elektros energiją už atsakovės nuosavybės teise valdomose patalpose sunaudotą elektros energiją, nes patalpų savininkas laikomas energijos vartotoju ir privalo už ją sumokėti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei ieškovės atstovo atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas pripažįsta, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nenustatyta, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 str. 3 d. 1 p., 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.