Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2007 m. lapkričio 10 d. V. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad atlikus patikrinimą V. N. ūkyje nustatyta, kad R. N. nuo 2007 m. liepos 11 d. dirbo V. N. ūkyje nesudaręs darbo sutarties ir neturėdamas kitokio teisinio pagrindo. Tokiais veiksmais V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95, 99 straipsnių ir 270 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

II.

Nukentėjęs R. N. parodė, kad 2007 m. liepos 10 d. vakare jis atėjo pėsčiomis į V. N. ūkį. Tuo metu buvo melžiamos karvės. Jis stebėjo vykdomus darbus, vėliau su V. N. kalbėjo apie būsimą darbą. V. N. jam pasakė, kad ji nelegalių darbuotojų nelaiko ir paprašė duoti pasą. Jis padavė pasą ir laukė darbo sutarties. Paso V. N. jam kurį laiką negrąžino, todėl jis paprašė jį atiduoti. Jis dirbo įvairius darbus nuo pusės penkių ryto iki vakaro 23 val.: girdė gyvulius, davė miltus buliukui ir jį girdė, po to perkeldavo į kitą vietą, tvėrė ganyklą telyčaitėms, krovė malkas. Jam buvo pažadėta, kad už dvi savaites jis gaus 350 litų. Praėjus dviem savaitėms 2007 m. lapkričio 25 d. jis gavo 110 litų. Jis paprašė, kad būtų atiduoti likę 240 litų. V. N. jam pinigų nedavė, todėl jis daugiau jos ūkyje nedirbo.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Byloje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikus patikrinimą V. N. ūkyje, buvo nustatyta, jog R. N. nuo 2007 m. liepos 11 d. dirbo V. N. ūkyje nuo 5 val. 30 min. iki 23 val. 00 min. (b. l. 2, 5, 18), už šį darbą jam buvo žadėtas atlyginimas (b. l. 2, 5, 16-19), nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes, V. N. teigimu, pats R. N. prašė jo neforminti bei buvo matyti, kad R. N. netinkamas dirbti pas ją ūkyje (b. l. 6). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visas aplinkybes ir padarė išvadą, kad buvo dirbamas nelegalus darbas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, ginčija paskirtosios nuobaudos pagrįstumą, teigdama, kad administracinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė tokio dydžio baudą, būtina atsižvelgti į įstatymo nustatytus švelnesnės nuobaudos skyrimo kriterijus, t. y. pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad V. N. nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), davė R. N. nemokamą pastogę ir maisto, gailėjosi R. N.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios praktikos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.).

Vertinant pažeidimo pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, o tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, pažeidėjui negalėjo skirti mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir ištaisyti teisės taikymo klaidos šioje byloje, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla gražinama iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimą V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.