Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-09-12 · Administracinė byla Nr. I-3564-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
I-3564-422/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01242-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. J.
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3564-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01242-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 63.3.;63.3.1.;73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, susipažinusi su pareiškėjo S. J. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo S. J. skundas atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Kauno RAAD), kuriuo prašo teismą: 1) panaikinti Kauno RAAD priimtą sprendimą pagal pareiškėjo 2014-07-09 skundą; 2) įpareigoti Kauno RAAD pradėti tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo pagal pareiškėjo 2014-07-09 skunde išdėstytas aplinkybes; 3) įpareigoti Kauno RAAD pradėti administracinės bylos teiseną dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimo pagal pareiškėjo 2014-07-09 skunde išdėstytas aplinkybes.

Skundą atsisakoma priimti.

Šalies argumentai

Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2014-07-08 Kauno RAAD direktoriui pateikė skundą „Dėl valstybės tarnautojo M. T. ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko A. T. veiksmų“. Skundu buvo prašoma ištirti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinti Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. T., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko A. T. bei kitų (duomenys neskelbtini) medžiotojų, dalyvavusių paminėtame įvykyje, būrelio medžiotojų veikas.

Prie skundo pateikti priedai patvirtina, kad Kauno RAAD išnagrinėjo pareiškėjo 2014-07-08 skundą ir 2014-08-06 priėmė sprendimą Nr. (TBRS)-D2-1887, kuriuo Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. T. ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko A. T. veiksmuose pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas, ginčydamas minėtą sprendimą, siekia, kad būtų pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio pažeidimo bei pradėta administracinės bylos teisena dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimo.

Asmenų skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams. Asmenų skundų dėl Kauno RAAD darbuotojų veiksmų nagrinėjimui taip pat yra taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-05-21 įsakymu Nr. V-104 patvirtintas Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente tvarkos aprašas.

Pareiškėjas siekia, kad būtų atliktas valstybės tarnautojo M. T. tarnybinės veiklos patikrinimas, tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie valstybės tarnautojų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl valstybės tarnautojo padaryto tarnybinio nusižengimo jo vadovui užtikrina ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Tačiau sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, be to, tarnybinį patikrinimą inicijavęs pilietis neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų, ginčyti tokios procedūros galutinius sprendimus dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys, t.y. tų teisinių santykių dalyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-508/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-23/2012, 2012-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-710/2012, 2014-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-537/2014). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Šalies argumentai

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas apie jo skundo nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, nekeliamas ginčas dėl skundo išnagrinėjimo procedūros, pranešimo apie skundo išnagrinėjimą terminų. Teismo nuomone, atsakovo pateiktas sprendimas nėra administracinio pobūdžio aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pateikta informacija apie pareiškėjo skundo nagrinėjimą, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, nenustatantis pareigų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia savivaldybių administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Paminėtų teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Priešingu atveju nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis realiai nepakistų, o tai reikštų, kad bylinėjimasis yra beprasmis, nebuvo pasiekti teisminio proceso tikslai. Tai yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės taikymo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr.7, p.124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009, nutartys administracinėse bylose Nr. A552-1828/2012, A492-704/2013). Taigi teismine tvarka gali būti ginčijami ne bet kokie viešo administravimo veiksmai, o tik sukeliantys teisines pasekmes, t.y., kurių nuginčijimu, bus apgintos asmens teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, todėl skundžiamas Kauno RAAD 2014-08-06 raštas Nr. (TBRS)-S2-1887 ir išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo pradėti tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei įpareigojimo Kauno RAAD pradėti administracinės bylos teiseną dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimo, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka.

Skundą atsisakius priimti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, kurį pagal pateiktą 2014 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymą sumokėjo V. K. (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti S. J. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. rugsėjo 5 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė