Kauno apylinkės teismo nutarimas

suinteresuotam asmeniui, transporto priemonės savininkei B. K., jos atstovui advokatui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaunas(duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, patraukto administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, transporto priemonės konfiskavimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-08-07 nutarimu J. Z. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad jis 2019-06-16 apie 17.30 val. Kaune, Vandžiogalos pl. ties namu Nr. 30, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatyta 1,38 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti. Vairavo transporto priemonę pakartotinai, būdamas neblaivus po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Jam skirta 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų bauda be transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Kauno apygardos teismas 2019-09-24 nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-08-07 nutarimą J. Z. administracinio nusižengimo byloje dalyje dėl automobilio nekonfiskavimo ir priėmė naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl automobilio nekonfiskavimo grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Šis apygardos teismo nutarimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną.

Aukštesnis teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Z. sistemingai nuo 2003 metų iki 2012 metų darydavo administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Suinteresuotas asmuo B. K. sudarydama sutartį nesiaiškino ar J. Z. turi vairuotojo pažymėjimą. Atkreipė dėmesį, kad taip ir nėra aišku, kokiu pagrindu J. Z. atliko automobilio remonto paslaugas, ar jis turi verslo liudijimą ir versdamasis individualia veikla ar yra įregistravęs automobilių remonto įmonę. Byloje duomenų, kad J. Z. užsiima automobilių remonto paslaugų teikimu, nėra. Be to, susipažinus su bylos medžiaga, duomenų, jog apskritai automobiliui buvo reikalingas remontas, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų šį automobilį B. K. įsigijo dar 2019-01-23, o įregistravo ,,Regitroje“ 2019-03-25. Įregistruojant transporto priemonę yra privaloma atlikti techninę transporto priemonės apžiūrą, tik gavus leidimą automobilį galima eksploatuoti. Tačiau šie duomenys nebuvo patikrinti apylinkės teisme ir nesiaiškinus aplinkybių, negalima buvo visapusiškai išnagrinėti bylos bei priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą elektroniniu paštu bylą nagrinėtų jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 63), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Transporto priemonės savininkė B. K. paaiškino, kad 2019 metų pradžioje, gali būti sausio mėnesį, įsigijo automobilį „BMW 730 LD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo vardu įregistravo automobilį VĮ ,,Regitroje“, apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Norėjo automobilį padovanoti anūkui. Sugedus automobiliui, pasakė apie tai žentui V. V., o šis rekomendavo, kad jo draugas J. Z. gali padėti suremontuoti. Apie automobilio gedimus nieko nesupranta, tuo daugiau rūpinosi jos vyras ir žentas. V. V. pasakė, kad automobilį J. Z. suremontuos už savo pinigus ir kol suremontuos, naudosis jos automobiliu. Ji sutiko, 2019-04-08 pasirašė automobilio panaudos sutartį su J. Z.. Kad J. Z. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes prarado dėl girtumo, ji nežinojo ir tuo nesidomėjo. Pasiimti automobilį prie jos namų atvažiavo J. Z. su drauge, nesidomėjo, kodėl automobilį vairavo jo draugė, o ne pats Julius, ir niekas jai nepasakė, ji visiškai pasitikėjo žentu ir jo rekomendacijoms. Prašo automobilio konfiskavimo netaikyti, nes nežinojo, kad su juo bus daromi nusižengimai.

Liudytojas V. V. teismo posėdyje parodė, kad su J. Z. yra pažįstami apie 10 metų, kartu parvarydavo automobilius iš Olandijos, suremontuodavo ir parduodavo. Šiuo metu jie užsiima tokia veikla. B. K. yra jo sutuoktinės mama. Ir šiuo atveju jis nupirko sudaužytą automobilį BMW ir parvaręs į Lietuvą jį sutvarkė. Tada iš jo automobilį sausio-vasario mėnesį nupirko uošvienė, kurį ji įregistravo savo vardu, tikslu padovanoti anūkui, jo sūnui. Tikslių datų nurodyti negali, nes jų tiesiog neįsidėmėjo. Tačiau automobilį įregistravus, pasirodė kiti gedimai elektroninėje automobilio dalyje, užsidegė automobilio įrankių skydelyje esančios lemputės, rodančios pavarų dėžės gedimus, ir juos reikėjo remontuoti. Pats tuo metu buvo Olandijoje, todėl kreipėsi į J. Z., kad šis nuvarytų automobilį pas meistrus, apie tai pasakė uošvienei, kuri jau buvo Julių mačiusi kelis kartus. J. Z. pats automobilių neremontuoja, jis tiesiog žino meistrus, kurie tai daro ir į juos kreipiasi. Paskambinęs paprašė, kad pats J. Z. atvažiuotų ir paimtų iš uošvienės automobilį, nuvarytų jį remontuoti. Automobilis buvo perduotas J. Z. pasirašant panaudos sutartį, kurios jis asmeniškai nematė. Jis pats iki balandžio mėnesio tuo automobiliu važinėjo ir net buvo nubaustas administracine tvarka. Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį apdraudė pati B. K..

B. K. atstovas advokatas D. K. paaiškino, kad ši byla jau kartą bu išnagrinėta, paskirta nuobauda, o automobilis grąžintas savininkei, tačiau nutarimą apskundus, Kauno apygardos teismas gražino bylą dalyje dėl automobilio konfiskavimo nagrinėti iš naujo, išsiaiškinti ar panaudos sutartis nebuvo apsimestinė. Tai, kad panaudos sutartis nėra apsimestinė byloje yra visa eilė duomenų, paties J. Z. parodymai, B. K. ir liudytojo V. V. nurodytos aplinkybės ir dokumentai kurie patvirtina faktines aplinkybes, kad B. K. realiai įsigijo automobilį, jis buvo su defektais, todėl buvo taisomas, juo dar naudojosi ir šeimos nariai – žentas V. V., net ir baustas už Kelių eismo pažeidimą vairuojant tą patį automobilį. Tada automobilį B. K. įsiregistravo, apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir automobiliu toliau naudojasi. O vėliau atsiradus naujiems gedimams – užsidegus prietaisų skydelyje indikaciniam ženklui, buvo nuspręsta kreiptis į pažįstamą žmogų, kuris užsiima automobilių prekyba, o liudytojas pats negalėjo atlikti šių veiksmų, kadangi darbo reikalais buvo išvykęs į Olandiją. Pati B. K. yra pagyvenusi moteris, kuri apie transporto priemones, jų gedimus ir remontą bei kitas su tuo susijusias aplinkybes nieko nesiorientuoja, todėl sutiko su žento pasiūlymu perduoti automobilį remontuoti J. Z.. Todėl buvo įformintas transporto priemonės perdavimas pasirašant panaudos sutartį. Iš bylos duomenų tikrai nematyti, kad B. K. kažkaip galėjo numanyti ar žinoti, jog J. Z. neturėjo teisės vairuoti, kad yra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus vairuojant automobilį neblaiviam. Nors apeliaciniame skunde ir buvo įvardintas nerūpestingumo faktorius, tačiau nėra įmanoma žmogui numatyti visas gyvenimiškas aplinkybes įvyksiančias ateityje. B. K. tiesiog pasitikėjo žento nurodytu asmeniu, kurį yra mačiusi ir ankščiau ir, kuris jai nesukėlė jokių įtarimų. Todėl išnagrinėjus bylą nustatytos visiškai aiškios aplinkybės ir nėra jokių požymių, kad panaudos sutartis būtų apsimestinė, aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti transporto priemonės konfiskavimą, nėra. Prašo netaikyti B. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad transporto priemonė – automobilis „BMW 730 LD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. K., ji automobilį įsigijo norėdama padovanoti anūkui, tai patvirtina ir jos žentas V. V., kuris nurodo, kad jis pats jį įsigijo sudaužytą Olandijoje ir parvarė jį į Lietuvą apie sausio-vasario mėnesį. Kurį laiką automobiliu naudojosi pats V. V., tai patvirtina jam 2019-03-12 surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilį suremontavus, B. K. jį 2019-03-25 įregistravo savo vardu, apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau po to atsiradus gedimams elektroninėje automobilio dalyje, reikėjo juos taisyti. Kaip paaiškino B. K., ji nenusimano apie automobilius, jų gedimus ir remontus, todėl žentas V. V. kreipėsi į savo seną pažįstamą, kuris užsiima automobilių pirkimu-pardavimu, remontu, pažįsta reikalingus meistrus, žino įmones, kurios specializuojasi būtent tokių automobilių ir jų dalių remontu. V. V. kreipėsi į J. Z. prašydamas paimti iš jo uošvienės automobilį ir jį suremontuoti, kadangi jis pats buvo išvykęs į Olandiją darbo reikalais ir pats to padaryti negalėjo. J. Z. paprašytas V. V. atvyko pasiimti automobilio, pasirašė su B. K. 2019-04-08 panaudos sutartį, kurioje numatytos sąlygos yra aiškios ir paprastos. Kadangi J. Z. reikėjo važinėti tuo automobiliu pas meistrus tvarkant gedimus, buvo leista sutartimi automobiliu naudotis. Tai, kad jis automobilį remontavo patvirtina, jo pateikta apžiūrai sąskaita-faktūra, kuri patvirtina, kad buvo atliktas automobilio elektroninės dalies remontas, kurį atliko autoelektrikas M. P., ji buvo apmokėta.

Apklausus asmenis teismo posėdyje nenustatyta, kad B. K. buvo žinoma, jog J. Z. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Kaip paaiškino B. K., ji, nesuprasdama apie automobilio remontą, pasitikėjo savo žentu V. V., kuris teisme paaiškino ne kartą matęs J. Z. vairuojantį automobilį. Duomenų, kad turėjo ar galėjo būti žinoma transporto priemonės savininkei B. K. apie J. Z. padarytus asmens administracinius nusižengimus ar, kad tokie nusižengimai bus daromi, su jai priklausančiu automobiliu, byloje nėra. Taip pat nesurinkta duomenų, pagrindžiančių, kad 2019-04-08 panaudos sutartis, pasirašyta B. K. ir J. Z., yra apsimestinis sandoris.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Tuo tarpu ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju nenustačius sąlygų, įtvirtintų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, suteikiančios pagrindą konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, kada vienos iš tokių sąlygų nustatymas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976-2018), transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu teismas

nutaria:

transporto priemonės „BMW 730 LD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo netaikyti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.