Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-397/2012

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr.1-25-1-00136-2011-3

2012 m. birželio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai., nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Daliui Mecelicai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 253 str.1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams. Taikyta jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. dėl to, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2011m. vasario 02 d., neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo prie savęs Kauno mieste šaunamąjį ginklą - pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį LR ginklų fondui ir penkis šaudmenis - 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius bei 2011 m. vasario 2 d., 00.45 val., neturėdamas leidimo, gabeno šį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Heckler & koch P7K3“ Nr. 2971, priklausantį LR ginklų fondui ir penkis šaudmenis - 9 mm kalibro Brauningo trumpus šovinius automobilio BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) salone, ant grindų kilimėlio, kol 2011 m. vasario 2 d., 0.45 min., prie Jonavos g. 282 , Kaune, automobilis buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų ir automobilio patikrinimo metu, automobilio salone buvo rastas šis šaunamasis ginklas ir penki šaudmenys.

Kita Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. 11-2300(11) patvirtina, kad dalis šūvio pėdsakų sutampa su apelianto legaliai laikyto šautuvo „Simson"Nr. 183595 šūvio pėdsakais. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. 11-853 (11), 11-638 (11) patvirtina, kad pateiktoje jo odinės striukės dešinės pusės įleistinėse ir abejose vidinėse kišenėse yra šūvio pėdsakų. Tikėtina, kad šūvio pėdsakai striukės dešinės pusės įleistinėse kišenėse yra šaunamojo ginklo pėdsakai (Išvados 9-11 punktai), ant jo odinės striukės aptiktos trys šūvio pėdsakų dalelės, tačiau nustatyti, kuriam pistoletui priklausė aptiktos šūvio pėdsaką dalelės, negalima; ant tirti pateiktų dviejų neperšaunamų liemenių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais ant pistoletų Glock ir Heckler koch, tačiau nustatyti kuriam pistoletui priklausė šūvio pėdsakų dalelės negalima (išvadų 14 punktas). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadą Nr. 11-2300(11), kuri nepatvirtina, kad jis galėjo laikyti ir nešioti konkretų šaunamąjį ginklą Heckler koch. R. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teisme liko nenuginčytos jo nurodytos aplinkybės, kad jis nešiojo paimtuose drabužiuose dujinį pistoletą, kuriuo šaudė, kas reiškia, kad kiekvienu iš šių paminėtų atveju galėjo likti šūvių pėdsakų dalelės. Pažymėtina ir tai, kad specialistas nustatė ir kitą svarbią aplinkybę, kad specialistai šūvio pėdsakų rado ir ant neperšaunamų liemenių, kurie galėjo priklausyti tiek pistoletui Glock, tiek ir Heckler koch, kas duoda pagrindo teigti, kad galimai ginklą galėjo palikti ir asmuo, kuris naudojo neperšaunamas liemenes. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad šaunamosios liemenės priklauso liudytojui M. S., kurios ir buvo jam grąžintos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje yra prieštaraujantys duomenys apie tai, ar šaunamasis ginklas gali būti pripažintas tinkamu naudoti. Policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad rastas šaunamasis ginklas buvo su užstrigusia kulka. Kitas byloje įrodymas, kad šis šaunamasis ginklas buvo netinkamas naudoti yra LR Ginklų fonfo prie LR VRM raštai, kuriuose nurodyta, kad pistoletas Heckler Koch Nr. 2971 sunaikinimo akto pagrindu buvo sunaikintas sulydant, kaip netinkamas naudoti. Tai reiškia, kad byloje nėra vienareikšmiškų duomenų, kad rastas automobilyje ginklas buvo tinkamas šaudyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne visais BPK 305 str. numatytais reikalavimais dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau su teismo priimtu sprendimus sutinka, ir laiko, kad dėl paminėto keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad R. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Iš esmės panaši nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kur nurodyta, kad asmenys gali įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis tik gavę tam leidimą. Priešingu atveju ginklų bei šaudmenų įsigijimas ir laikymas vertintinas kaip neteisėtas ir už tokius veiksmus asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuo bylos tyrimo pradžios nuosekliai savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigė. Tačiau, išanalizavus visus surinktus įrodymus, kolegija laiko, kad duomenų, duodančių pagrindą kaltinti R. P. neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu, pakanka. Pagrindo netikėti kaltinamojo iškelta kaltės neigimo versija duoda jo parodymų prieštaringumas faktiniams bylos duomenims. R. P., teigdamas, kad šūvio pėdsakai ant jo sulaikymo metu dėvėtos striukės galėjo likti nuo jo legaliai laikomu medžiokliniu ginklu iššautų tūtelių, petardų arba anksčiau turėto dujinio pistoleto nešiojimo. Teigia, kad jis iš savo medžioklinio šautuvo yra šaudęs 2010 metų pabaigoje ar 2011 metų pradžioje medžioklės metu miškuose prie Lazdijų, kurios metu vilkėjo tą pačią striukę, į kurios kišenes sudėdavo po šūvių surinktas iššautas tūteles. Šią jo versiją paneigia 2011-09-24 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „Aštrios kirsnos“ medžiotojų būrelio raštas, kuriame nurodyta, kad R. P. nėra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „Aštrios kirsnos“ medžiotojų būrelio narys ir nuo 2010-11-05 būrelio organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis nebuvo registruotas bei 2011-05-13 LTEC specialisto išvada Nr. 11-853(11), 11-638(11), iš kurios matyti, kad ant A. M. striukės aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė, o ant R. P. odinės striukės aptikta keliasdešimt šūvio pėdsakų dalelių, kurios vienodos su šūvio pėdsakais ant pistoletų Glock ir Heckler Koch, nors nustatyti, kuriam pistoletui priklausė aptikta šūvio pėdsako dalelė, nebuvo galimybės.

Iš liudytojų P. K., M. V., Ž. S., I. T., A. R. parodymų matyti, kad patikrinimo metu sustabdžius Automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavo A. M., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. P.. Bendraujant su A. M. buvo pastebėta, kad prie šio automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčio R. P. kojų, ant automobilio kilimėlio, guli šaunamasis ginklas - pistoletas, kurio spyna buvo atitraukta ir užfiksuota. Abu asmenys apie rastą šaunamąjį ginklą nieko pasakyti negalėjo, neigė, kad ginklas priklauso jiems. Kartu su kaltinamuoju įvykio vakarą tame automobilyje buvę jo draugai M. S. ir A. M., apklausti liudytojais, parodė, kad apie minėtą ginklą nieko nežino. Liudytojas M. S. nurodė, kad tą vakarą su savimi turėjo pistoletą „Glock 19“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei leidimą jam laikyti, kuris buvo žmonos automobilyje, jį policijos pareigūnai įvykio metu taip pat rado. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismas pagrįstai laikė juos teisingais. Įvertinus tai, kad R. P. davė rašytiniams įrodymams prieštaringus parodymus, kad šaunamasis ginklas buvo rastas būtent po jo kojomis, o policijos pareigūnai net būdami lauke pamatė šį ginklą automobilio salone, darytina išvada, kad R. P., teigdamas, kad jis ginklo nematė ir nežino, iš kur jis atsirado, yra nenuoširdus ir sako netiesą. Tai, kad nuteistasis absoliučiai neigia savo kaltę, rodo, kad jis ne tik vengia nurodyti šaunamojo ginklo laikymo, gabenimo (nešiojimosi) aplinkybes, bet ir jo įsigijimo aplinkybes, juolab, kad kaip seka iš bylos aplinkybių, šis ginklas turėjo būti sunaikintas.

Apeliacinio skundo argumentas, jog abejonių dėl jo kaltumo teismui turėjo kilti dėl to, kad automobilis BMWX5, v/n (duomenys neskelbtini) kuriame buvo rastas ginklas, nepriklauso apeliantui ir ginklą galėjo turėti bet kuris iš jame buvusių asmenų, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad kaltinamasis nėra automobilio savininkas niekaip negali patvirtinti jo nekaltumo. Byloje nustatyta ta aplinkybė, kad R. P. buvo tame automobilyje ir būtent po jo kojomis buvo rastas ginklas. Kaip minėta anksčiau, liudytojų M. S. ir A. M. parodymais teismui nebuvo pagrindo abejoti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų P. K., M. V., Ž. S., I. T. parodymus, kaip įrodymus patvirtinančius kaltinamame akte nurodytas aplinkybes, tačiau skunde nėra konkrečiai nurodoma, koks būtent netinkamas buvo šių įrodymų vertinimas. Kolegija pažymi, kad minėtų liudytojų parodymai tik patvirtina patį faktą, kada ir prie kokių aplinkybių buvo rastas šaunamasis ginklas, kuriam turėti nebuvo pateiktas leidimas, tačiau šie parodymai patys savaime R. P. kaltės neįrodo, o vertinami kaip jo kaltę patvirtinantys tik kitų įrodymų viseto kontekste.

Apeliacinio skundo argumentas dėl automobilyje rasto ginklo tinkamumo šaudyti, esant byloje duomenims, kad rastas šaunamasis ginklas buvo su užstrigusia kulka bei, kad LR Ginklų fondo prie LR VRM rašte nurodytos aplinkybės, kad pistoletas Heckler Koch Nr. 2971 sunaikinimo akto pagrindu buvo sunaikintas sulydant, kaip netinkamas naudoti, yra nepagrįstas, nes 2011-05-13 LTEC specialisto išvada kategoriškai patvirtina, kad tirti pateiktas 9 mm kalibro pistoletas Heckler &Koch P7K3 Nr. 2971 yra šaunamasis ginklas ir yra tinkamas šaudyti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad dėl visų paminėtų aplinkybių R. P. pagal jam pareikštą kaltinimą, numatytą BK 253 str. 1 d., pagrįstai pripažintas kaltu, todėl išteisinti nuteistąjį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.