Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dailima“ bankroto byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dailima“, P. D., D. D., S. D. bei R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Swedbank“ pareikštu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Dailima“, P. D., D. D., S. D. ir R. D. ieškovo naudai 50 804,82 Lt sumą, kurią sudaro 48 442,01 Lt negrąžinto kredito, 1 238,96 Lt palūkanų, 1 085 Lt delspinigių ir 28,85 Lt delspinigių už pradelstas palūkanas.

Vilniaus apygardos teismui 2010 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Dailima“ iškėlus bankroto bylą ir 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinus kreditoriaus AB „Swedbank“ 314 774,32 Lt finansinį reikalavimą, ieškovas reikalavimus palaikė tik atsakovų P. D., D. D., S. D. bei R. D. atžvilgiu. Ieškovas nurodė, kad ginčo tarp jo ir BUAB „Dailima“ neliko, nes į patvirtintą finansinio reikalavimo sumą yra įskaičiuota 50 804,82 Lt suma.

Reikalavimus likusiems atsakovams ieškovas grindė tuo, kad tarp ieškovo ir UAB „Dailima“ 2007 m. spalio 24 d. buvo pasirašyta Kredito linijos sutartis Nr. 07-119866-KL, kurios pagrindu UAB „Dailima“ buvo suteiktas 50 000 Lt kreditas. 2007 m. spalio 31 d. Susitarimu Nr. 07-119866-KL-1 šalys iki 2009 m. sausio 31 d. pratęsė kredito linijos grąžinimo terminą. Ieškovas ir atsakovas P. D. 2007 m. spalio 24 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 07-119866-LA1, kuria P. D. laidavo už UAB „Dailima“ prievolių įvykdymą, o jo sutuoktinė D. D. raštu patvirtino, kad sutinka su tokiu laidavimu. Ieškovas ir atsakovas S. D. 2007 m. spalio 24 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 07-119866-LA2, kuria S. D. laidavo už UAB „Dailima“ prievolių įvykdymą, o jo sutuoktinė R. D. raštu taip pat patvirtino, kad sutinka su tokiu laidavimu. UAB „Dailima“ įsipareigojimų ieškovui įvykdymas buvo užtikrintas ir įkeitimo lakštu įkeistu turtu. Nei UAB „Dailima, nei P. D., nei S. D. iki sutartyje numatyto termino – 2009 m. sausio 31 d. panaudotos kredito linijos negrąžino. Ieškovas 2009 m. balandžio 20 d. raštais Nr. SR-13867, Nr. SR-13869 ir Nr. SR-13870 pranešė atsakovams apie nevykdomus įsipareigojimus, tačiau šie savo solidarios prievolės neįvykdė. 2009 m. kovo 20 d. yra apskaičiuota bendra 50 804,82 Lt skolos suma, kurią sudaro 48 442,01 Lt negrąžintas kreditas, 1 238,96 Lt palūkanos, 1 085 Lt delspinigiai ir 28,85 Lt delspinigiai už pradelstas palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo AB „Swedbank“ reikalavimo BUAB „Dailima“ atžvilgiu, kitoje dalyje ieškinį tenkino visiškai. Teismas nutarė priteisti solidariai iš atsakovų P. D., D. D., S. D. bei R. D. ieškovo AB „Swedbank“ naudai 48 442,01 Lt negrąžinto kredito, 1 238,96 Lt palūkanų, 1 085 Lt delspinigių ir 28,85 Lt delspinigių už pradelstas palūkanas, viso 50 804,82 Lt. Teismas taip nutarė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. D., D. D., S. D. bei R. D. ieškovo AB „Swedbank“ naudai 1 525 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Dailima“ bankroto byloje įsiteisėjusia teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus AB „Swedbank“ 314 774,32 Lt finansinis reikalavimas, į kurį buvo įskaičiuotas ir 50 804,82 Lt įsiskolinimas pagal 2007 m. spalio 24 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07-119866-KL, bei vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo BUAB „Dailima“ atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.109, 6.38, 6.81, 6.200, 6.205, 6.210, 6.874 straipsniais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš atsakovų P. D., D. D., S. D. bei R. D. ieškovo naudai solidariai priteisti visą ieškovo prašomą sumą.

Teismas, įvertinęs šalių pasirašytų sutarčių ir susitarimų sąlygas, sprendė, jog atsakovo P. D. nurodyti argumentai, kad prievolės pagal laidavimo sutartis pasibaigė, nes be laiduotojų žinios buvo pakeistos Kredito linijos sutarties sąlygos ir ieškovas reikalavimus laiduotojams pareiškė pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo tos dienos, kada UAB „Dailima“ privalėjo grąžinti kreditą, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad šalių sudarytų Laidavimo sutarčių 7.3 punktai patvirtina, kad atsakovai P. D. ir S. D. sutiko, kad visos Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo, ir kad toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teismas, įvertinęs 2008 m. spalio 31 d. Susitarimo Nr. 07-119866-KL-1 turinį, iš kurio matyti, kad šį susitarimą UAB „Dailima“ vardu pasirašė pats P. D., padarė išvadą, jog atsakovui P. D. buvo žinoma apie įsipareigojimus įtakojančių sąlygų pasikeitimą. Teismas taip pat nustatė, kad Laidavimo sutarčių 10.1 punktais šalys susitarė, kad sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį įvykdymo. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas P. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. 2008 m. spalio 31 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 07-119866-KL-l, kuriuo buvo pakeisti Kredito linijos sutarties sąlygos – buvo padidinta ieškovo skolinimosi rizikos ir pelno marža nuo 2,5 iki 5,4 proc. metų palūkanų bei padidinta kredito metinė palūkanų norma nuo 8,19 iki 11,57 proc. Dėl šių priežasčių padidėjo kredito suma, buvo padidintos kredito palūkanos. Šį susitarimą pasirašė apeliantas kaip UAB „Dailima“ vadovas, o ne kaip laiduotojas. Be to, atsakovui S. D. apie padidintą pelno maržą ir palūkanų normą pranešta nebuvo, t. y. laidavimas buvo pakeistas be jo sutikimo ir žinios. Todėl, remiantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, laidavimas baigėsi.

2. Apelianto pasirašytame susitarime Nr. 07-119866-KL-l nėra 7.3 punkto ir normos dėl Kredito sutarties sąlygų keitimo be atskiro laiduotojo sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai sutiko, kad Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo, ir kad toks sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

3. Ieškovas per tris mėnesius nuo 2009 m. sausio 31 d. nepareiškė ieškinio atsakovams, todėl, remiantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, laidavimas baigėsi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nors Kredito sutarties 2008 m. spalio 31 d. pakeitimu buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas bei padidinta ieškovo skolinimosi rizikos ir pelno marža, tačiau laiduotojų atsakomybės galiojimui ši aplinkybė neturi įtakos, kadangi tiek apeliantas, tiek S. D., pasirašydami Laidavio sutartis, sutiko su Kredito sutarties pakeitimais be atskiro jų sutikimo (Laidavimo sutarčių 7.3 p.).

2. Apelianto ir S. D. sudarytų Laidavimo sutarčių įsipareigojimo galiojimo terminas susietas ne su galutinio kredito grąžinimo termino suėjimu, tačiau su visišku prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį įvykdymu (Laidavimo sutarčių 10.1 p.). Todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas šioms Laidavimo sutartims yra netaikomas.

3. Iš Laidavimo sutarčių sąlygų matyti, kad laiduotojai prisiėmė pareigą atsakyti solidariai už UAB „Dailima“ skolą ieškovui, ši laiduotojų pareiga galioja iki visiško įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo. Kadangi UAB „Dailima“ jam suteikto kredito negrąžino, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovų įsipareigojimai pagal Laidavimo sutartis yra galiojantys ir vykdytini, o apeliacinio skundo teiginiai dėl laidavimo pabaigos bei ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Dailima“ prašo apelianto skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankrutavusios įmonės kreditoriui priteistas įsiskolinimas iš įmonės laiduotojų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčo reikalavimą dėl 48 442,01 Lt negrąžinto kredito, 1 238,96 Lt palūkanų, 1 085 Lt delspinigių bei 28,85 Lt delspinigių už pradelstas palūkanas priteisimo iš atsakovų grindžia 2007 m. spalio 24 d. laidavimo sutartimis Nr. 07-119866-LAI1 ir 07-119866-LAI2 (toliau – Laidavimo sutartys), sudarytomis tarp ieškovo (kredito davėjo – kreditoriaus) ir atsakovų (laiduotojų), kuriais atsakovai laidavo už UAB „Dailima“ (kredito gavėjo – skolininko) prievolių pagal 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr. 07-119866-KL (toliau – Kredito sutartis) ir 2008 m. spalio 31 d. susitarimą Nr. 07-119866-KL-1 dėl minėtos kredito sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – Susitarimas), sudarytų tarp ieškovo ir UAB „Dailima“, tinkamą įvykdymą. Taigi tarp ginčo šalių susiklostė laidavimo teisiniai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Laiduotojo prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.).

Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas Kredito sutartimi suteikė UAB „Dailima“ 50 000 Lt kreditą (Kredito sutarties 1.1 p.). Kredito sutartimi nustatyta galutinė atsiskaitymo data – 2008 m. spalio 24 d., sutarties galiojimo terminas – iki visų UAB „Dailima“ įsipareigojimų pagal sutartį ieškovui įvykdymo (Kredito sutarties 2.3 p., 15.1 p.). Ieškovas ir UAB „Dailima“ Susitarimu dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2009 m. sausio 31 d., padidino ieškovo skolinimosi riziką ir pelno maržą (Susitarimo 2 p., 3 p., 4 p.).

Laidavimo sutartimi atsakovai visu savo turtu laidavo už UAB „Dailima“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartyje nurodytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą (Laidavimo sutarčių 2 p., 3 p.). Laidavimo sutarčių šalys susitarė, kad atsakovų įsipareigojimai galioja iki visiško UAB „Dailima“ įsipareigojimų pagal Kredito sutarties sąlygas įvykdymo, o visos Kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos be atskiro atsakovų sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos atsakovų Laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (Laidavimo sutarčių 7.3 p., 10.1 p.).

UAB „Dailima“ savo prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį ir Susitarimą neįvykdė, todėl atsakovams, kaip laiduotojams, atsirado pareiga solidariai atsakyti už UAB „Dailima“ prievoles ieškovui (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.), o ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai įvykdytų prievolę už UAB „Dailima“ (CK 6.6 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, remdamasi byloje esančiais įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismų praktikos nuostatas ir tenkindamas iš dalies ieškovo ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad laidavimas baigėsi CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes Susitarimu dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo be atsakovų sutikimo buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos ir taip padidėjo atsakovų atsakomybė. Kaip anksčiau minėta, Laidavimo sutarčių 7.3 punktu šalys susitarė, kad visos Kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos be atskiro atsakovų sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos atsakovų Laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad Susitarimą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo UAB „Dailima“ vardu pasirašė pats apeliantas, todėl jam negalėjo būti nežinoma apie jo įsipareigojimus įtakojančių sąlygų pasikeitimą. Be to, atsakovai, tiek apeliantas, tiek S. D. yra UAB „Dailima“ akcininkai, todėl jie privalėjo žinoti apie jų valdomos įmonės sudaromas sutartis.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad laidavimas baigėsi CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip minėtą, Laidavimo sutarčių 10.1 punktais šalys susitarė, kad šios sutartys galioja iki visiško prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį įvykdymo. Taigi atsakovų sudarytų Laidavimo sutarčių įsipareigojimo galiojimo terminas siejamas ne su galutinio kredito grąžinimo termino suėjimu (2009 m. sausio 31 d.), tačiau su visišku prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį įvykdymu, todėl šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia Laidavimo sutarčių sąlyga, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta bei atitinka laidavimo kaip aksesorinės prievolės pobūdį.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.